Sidebar

Bendros naujienos

Naujasis Švedijos ambasadorius Lietuvoje Lars Wahlund ir Viešųjų ryšių skyriaus vadovas Robin Rinaldo susitiko su Filologijos fakulteto dekanu prof. dr. Mindaugu Kvietkausku, Skandinavistikos centro įkūrėja ir BKKI direktore doc. dr. Erika Sausverde, LKVTI direktore doc. dr. Inga Vidugiryte-Pakeriene, Lietuvių literatūros katedros vedėja prof. dr. Brigita Speičyte ir Skandinavistikos centro vadove doc. dr. Ieva Steponavičiūte-Aleksiejūniene

IMG_1811.png 

Susitikimo metu aptartos naujos bendradarbiavimo ir kultūrinių mainų galimybės tarp Švedijos ambasados ir Filologijos fakulteto. Viena iš siūlomų sričių buvo lietuvių išeivijos Švedijoje tyrimų skatinimas ir vice versa, taip pat lietuvių kalbos mokymo(si) plėtra Švedijoje.

Susitikimą sekė ambasadoriaus paskaita Skandinavistikos studijų centro studentams, o studentų įspūdžiais dalijasi švedų kalbos dėstytojas Erik Svenning:

Ambasadorius susitiko su švedų ir suomų kalbų studentais Vilniaus universitete spalio 18 dieną. Jis pristatė Švedijos istorijos apžvalgą nuo viduramžių laikų (išskyrus XX a.) iki šiuolaikinės įvairialypės Švedijos. Auditorija buvo pilna studentų, kurie po jo pranešimo apipylė ambasadorių klausimais, kurie svyravo nuo asmeninių, apie tai, kokias skaito knygas ir iš kokio miestelio jis yra, iki Korano sudeginimo ir Švedijos gaujų nusikalstamumo problemų. Susitikimo metu tvyrojo draugiška atmosfera bei buvo nutarta, kad studentai ir ambasadorius greitai vėl susitiks ir tęs vieni kitų pažinimą.

 

392860837_872011864616579_4913916472187513039_n.jpg

Spalio 13 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Artimiausiame seminare bus tęsiamos diskusijos apie gramatikalizaciją. Pagrindas bus antras skyrius iš Hopperio ir Traugott knygos.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Motherhood_and_Teaching_of_French_LiteratureCulture-6.png

We kindly invite you to lectures and seminars on Motherhood and Teaching of French Literature/Culture by dr. Julie Rodgers, dr. Loïc Bourdeau and Laurence Paré on October 18-20th. 

Dr. Julie Rodgers and Dr. Loïc Bourdeau have been awarded the Vilnius University Teaching and Learning Internationalisation Initiatives funding for the initiative 2023-2024. As part of this, they will deliver a series of lectures and workshops.

Dr. Julie Rodgers and dr. Loïc Bourdeau are a part of the project “Developing a New Network of Researchers on Contemporary European Motherhood (MotherNet)”. This project received funding from the European Union's Horizon 2020 research and innovation programme under grant agreement No. 952366.

Find the programme below.

Motherhood_and_Teaching_of_French_LiteratureCulture-7.png

cover_issue_2332_en_copy.jpgKviečiame skaityti internete naujausią, šešioliktąjį žurnalo „Vertimo studijos / Studies in Translation“ numerį, skirtą vertimo, ideologijos ir etikos sąveikos problematikai. Šį specialųjį numerį parengė prof. Nijolė Maskaliūnienė ir Ingrida Tatolytė. Numerio autoriai dalyvavo Vertimo studijų katedros 25-mečiui skirtoje konferencijoje „Vertimas, ideologija, etika: patikimumas ir atsakas“, vykusioje 2022 m. rugsėjo 22–24 d. Jų straipsniuose tęsiama per konferenciją užsimezgusi šių dienų geopolitiniame kontekste itin aktuali diskusija ir gilinamasi į tai, kaip ideologijos veikia vertimo sritį (straipsnių autoriai Seyhan Bozkurt Jobanputra ir Mehmet Zeki Giritli, Nataliia Rudnytska, Paulius V. Subačius, Karolina Butkuvienė ir Lolita Petrulionė); kaip vertimas veikia mūsų pozicijas ir vertybes, formuoja mūsų įvaizdžius ir suvokimą apie save bei kitus (Ayman S. Elbarbary, Sabrina Solange Ferrero); kaip vertimo tyrimus praturtina daugiadisciplinės, tarpdisciplinės ir supradisciplinės prieigos (Anna Sverediuk, Mathilde Kamal-Girard); kaip suvokiame vertimo istoriją bei kaip šioji veikia kolektyvinę ir individualią atmintį (Antony Hoyte-West, Karin Sibul, Gaëtan Regniers, Andrejs Veisbergs ir Gunta Ločmele); kokius įgūdžius turėtų įgyti vertėjai raštu ir žodžiu, kad galėtų dirbti situacijose, kai jie nebėra vien pasyvūs pokalbio perdavimo kanalai, o atlieka aktyvesnį komunikacijos moderatorių vaidmenį, ir kaip vertėjai turėtų būti jam rengiami (Carmen Torrella Gutiérrez ir Francisco J. Vigier-Moreno).

Tikimės, kad jus sudomins ir du pokalbiai su žymiais vertimo studijų mokslininkais, profesoriais Jorge Díaz-Cintas`u (Londono universiteto koledžas) ir Outi Paloposki (Turku universitetas), kuriuose diskutuojama apie kintantį vertimo studijų lauką, augantį dėmesį vertimo galiai bei poveikiui, vertimo kontekstams bei vertėjų atsakomybei ir savirefleksijai.

Kviečiame skaityti ir įsitraukti į diskusijas. Žurnalo prieiga internete >

Spalio 14 dieną pasibaigė dvi dienas (spalio 13-14) trukę Slavistikos katedroje organizuoti Antrieji tarptautiniai studentų skaitymai. Iš viso juose dalyvavo 19 studentų ir doktorantų iš Vilniaus ir Klaipėdos universitetų, taip pat jaunieji slavistai iš Austrijos, Italijos, Kroatijos, Lenkijos, Prancūzijos, Šveicarijos ir Vengrijos. Norime pasidžiaugti, kad dauguma užsienio svečių panoro aplankyti Vilnių ir mūsų universitetą, todėl skaitymuose dalyvavo tiesiogiai.

Tarptautinių studentų skaitymų metu pasitelkiant struktūrinę, sociologinę, psichoanalitinę, tipologinę, kultūrinę ir istorinę strategijas buvo nagrinėjami įvairūs slavų kalbų (kroatų, lenkų, rusų, serbų), rusų literatūros, kultūros, politikos ir ideologijos reiškiniai. Studentai ir doktorantai pasirinko įvairius tyrimo objektus: nuo M. Dobužinskio archyvų iki šiuolaikės lenkų spaudos, nuo serbų ir “ilyrų” kalbų gramatikos, rusų ir lenkų kalbos dėstymo metodikos ir skirtingų jų mokymų platformų analizės, V. Goreckio “Pradžiamokslio” iki XVIII a. rusų ir N. Gogolio mistinės prozos, F. Dostojevskio ir L. Tolstojaus kūrinių, A. Matvejevos prozos, A. Tarkovskio filmų, nuo imagologijos instrumentarijaus, kalbinių ir vaizdinių miestų reprezentacijos klausimų, rusiško repo, socialinių ir neuroninių tinklų vaidmens šiuolaikiniame pasaulyje iki japonų popkultūroje pristatomo rusų įvaizdžio.

Dėkojame Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto administracijai už suteiktą galimybę organizuoti šią jaunatviškai gyvą ir aktualią tarptautinę studentų-slavistų konferenciją, už šiltus sveikinimo žodžius padėką norėtume išreikšti ir fakulteto prodekanei doc. dr. Gintarei Judžentytei-Šinkūnienei, Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorei doc. dr. Erikai Sausverde, Slavistikos katedros vedėjui doc. dr. Pavelui Lavrinec. Dėkojame ir visam Antrųjų studentų skaitymų organizaciniam komitetui, Slavistikos katedros III kurso studentėms Alicijai Dubovskai, Dzianai Himpel ir Vitalijai Timofejevai, ITPC Multimedia techninės įrangos konsultantei Laurai Bložytei.


Slavistikos katedra

391708629_10227485362578214_8487295153411908858_n44444.jpg

Spalio 19 d. 17 val. Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondas kviečia į parodos „Špūren" atidarymą Vilniaus universiteto bibliotekoje. Renginio metu bus apdovanoti geriausių nuotraukų autoriai ir autorės, o svečiai bus kviečiami susipažinti su geriausiomis atrinktomis nuotraukomis, pasivaišinti ir pabendrauti.

Nuotraukų konkursą „Špūren” organizuoja Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo (Deutsch-Baltische Zunkunftsstiftung) Lietuvos biuro darbuotojai Indrė Aukštikalnienė ir Daumantas Katinas bei fotografas, visuomenininkas, „Neregėta Lietuva” autorius Marius Jovaiša.

Konkurso tikslas – rasti vokiškų pėdsakų Lietuvoje, juos nufotografuoti, trumpai aprašyti.

Partneriai: Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra, Neregėta Lietuva, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada, Lietuvos DAAD klubas, DAAD, Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacija, Centrinė užsienio švietimo sistemos valdyba

Daugiau informacijos rasite čia >>

Screenshot_2023-10-16_at_15.12.07.png

52307959654_e02a875fe2_k-642x410.jpg

Lietuvos mokslo premijų konkurso komisija šiemet nominavo dvidešimt šešis fundamentinius ir taikomuosius mokslo darbus ir vieną eksperimentinės plėtros darbą. Vilniaus universitetas Lietuvos mokslo premijų konkursui yra pateikęs dvylika nominuotų darbų. Konkurso nugalėtojus Lietuvos mokslų akademija (LMA) paskelbs vasario mėnesį.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse nominuotas prof. Dainoros Pociūtės-Abukevičienės (Filologijos fakultetas) darbų ciklas „Reformacija Lietuvoje: religinė mintis, italų migracija ir medicinos protestantizacija (2008–2022)“. Socialinių mokslų sekcijoje VU atstovauja dr. Evaldo Kazlausko (Filosofijos fakultetas) darbų ciklas „Psichologinio streso moksliniai tyrimai: stresinių sutrikimų diagnostika, paplitimas, įveika ir psichologinių intervencijų veiksmingumas (2013–2022)“ ir prof. Vitalio Nakrošio (TSPMI) darbų ciklas „Viešojo valdymo reformų tyrimai (2009–2022)“.

Gamtos mokslų srityje nominuoti prof. Jūro Banio, dr. Manto Šimėno, dr. Jano Macutkevičiaus, dr. Šarūno Svirsko, dr. Sergejaus Balčiūno, dr. Vidmanto Kalendros, dr. Roberto Grigalaičio (Fizikos fakultetas) tyrimai „Funkcinių  medžiagų  mikrobangų  spektroskopija (2008–2022)“, dr. Vyginto Gončio, dr. Aleksejaus Kononovičiaus, dr. Juliaus Rusecko (Fizikos fakultetas) darbų ciklas „Statistinės fizikos metodų taikymai finansinėse ir kitose socialinėse sistemose (2008–2022)“ ir dr. Editos Kriukienės, dr. Giedriaus Vilkaičio (GMC) darbų ciklas „Nukleorūgščių tyrimo technologijų inovacijos epigenetinių  modifikacijų  ir  reguliacinių  RNR  analizei  bei  ligų  diagnostikai“.

Gamtos mokslų srityje taip pat nominuoti prof. Rūta Navakauskienė, prof. Dalius Navakauskas, dr. Veronika Viktorija Borutinskaitė, prof. Dalius Matuzevičius už darbų ciklą „Vėžinių ir kamieninių ląstelių vaidmens tyrimas ligų patogenezėje ir jų taikymas terapijai – eksperimentinės biologijos ir kompiuterinės informatikos sinergija (2008–2022)“ (darbas teikiamas kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu).

Medicinos ir sveikatos mokslų, žemės ūkio mokslų srityse nominuoti trys Medicinos fakulteto mokslininkų darbai. Tai prof. Lauros Malinauskienės ir  prof. Rūtos Dubakienės darbų ciklas „Alergija maistui ir cheminėms medžiagoms: nuo naujagimių kohortų iki epidemiologinių, eksperimentinių ir molekulinių tyrimų (2008–2022)“, prof. Kęstučio Ručinsko, prof. Viliaus Janušausko, doc. Roberto Stasio Samalavičiaus, prof. Prano Šerpyčio darbų ciklas „Gyvybės palaikymo mechaninės kraujotakos priemonėmis sistemų įdiegimas į klinikinę praktiką ir metodikos tobulinimas (2008–2022)“ ir prof. Kęstučio Strupo, prof. Tomo Poškaus, doc. Aistės Kielaitės-Gulla darbų ciklas „Nuo chirurgijos iki genomo, transkriptomo, metabolomo: fundamentiniai ir taikomieji tyrimai bei inovacijos (2008–2022)“.

Prof. Antano Žilinsko (Matematikos ir informatikos fakultetas) darbų ciklas „Inovatyvūs algoritmai sudėtingiems globalios optimizacijos uždaviniams (2008–2022)“ buvo nominuotas technologijos mokslų srities premijai.

Eksperimentinės plėtros darbo kategorijoje nominuotas Jono Adamonio, Rimanto Budriūno, Andrejaus Michailovo, Tomo Stanislausko, Arūno Varanavičiaus darbų ciklas „Kelių optinių ciklų teravatų smailinės galios impulsų generacija parametrinio stiprinimo sistemomis (2008–2022)“. Jį pateikė Fizikos fakultetas kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centru, UAB „Light Conversion“, UAB „Ekspla“.

Siekiant sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir skatinti produktyviai dirbančius mokslininkus, Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Lietuvos mokslo premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema ir kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą ir (ar) labai prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant ir (ar) diegiant naujausias technologijas. Linkime pretendentams sėkmės konkurse. 

Šaltinis: VU naujienos

Spalio 13 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Organizaciniame susitikime buvo nutarta rudens semestrą seminarą skirti gramatikalizacijai; praeitas semestras buvo skirtas indoeuropeistikai.

Skaitinys pirmam susitikimui – pirmas skyrius iš Hopperio ir Traugott knygos.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos