Sidebar

Bendros naujienos

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas bendradarbiaudamas su Filosofijos fakultetu prisijungė prie Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“, skirto Lietuvos pedagogų kvalifikacijai kelti finansuojamose modulių studijose.

Nuo š. m. spalio 9 d. startavo trijų mokomųjų dalykų – lenkųprancūzų ir vokiečių kalbų – modulių studijos. Šitaip Filologijos fakultetas prisideda prie strateginio siekio plėtoti Lietuvos mokyklose daugiakalbystę ir plėsti antrųjų užsienio kalbų pasirinkimo spektrą.

Moduliai pirmiausia skirti humanitarinių ir socialinių mokslų dalykų mokytojams, tačiau juos galėjo rinktis ir kitų dalykų mokytojai. Per 70 mokytojų studijuodami pasirinktą kalbą mokysis gramatikos, fonetikos, kalbos mokymo(si) principų, susipažins su šalies kultūra bei literatūra.

Pusantrų metų programą baigę mokytojai įgis papildomą kompetenciją, t. y. be savo pagrindinio mokomojo dalyko, galės mokyti lenkų, prancūzų arba vokiečių kaip užsienio kalbos. Įvykdžiusiems visą programą bus išduotas tai patvirtinantis studijų pažymėjimas.

Nacionalinės švietimo agentūros projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-06-01 „PIRMIAUSIA – MOKYTOJAS“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 2.

Užsienio_kalbų_moduliai_pedagogams-2.png

Spalio 19 d., ketvirtadienį, 19.00 val. maloniai kviečiame į IX Kultūrinės lingvistikos seminarą. Pranešimą „Žodinės istorijos raida iš kalbos ir kultūros mokslo perspektyvos“ skaitys dr. Damian Gocół (Marijos Kiuri-Sklodovskos universitetas).

Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą >

Seminaras bus verčiamas į lietuvių kalbą.


Paskaitos santrauka. Žodinė istorija – tai mokslinis, socialinis ir kultūrinis judėjimas, pagrįstas žodinių praeities pasakojimų įrašymu, archyvavimu ir tyrinėjimu. Jos institucionalizavimo procesas prasidėjo XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Siekiant parodyti žodinės istorijos ir kalbos bei kultūros mokslų santykį, ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į daugybę pokyčių, kuriuos ši kryptis patyrė vėlesniais dešimtmečiais. Iš pradžių amerikiečių plėtojama žodinė istorija daugiausia dėmesio skyrė socialinio elito istorijoms rinkti. Taigi ji vystėsi lygiagrečiai su kalbos ir kultūros mokslais, kurie daugiausia dėmesio skyrė vadinamųjų paprastų žmonių pasakojimams.

Savo pranešime nagrinėsiu pokyčius, kuriuos patyrė žodinė istorija, palaipsniui priartėdama prie tokių disciplinų kaip lingvistika, folkloristika, etnolingvistika ar dialektologija. Daugiausia dėmesio skirsiu tokiems veiksniams kaip žodinio teksto apie praeitį siuntėjo prototipo kategorija, požiūris į žodinių pranešimų turinį ir jų formos analizės būdai. Tai leis man apsibrėžti pagrindinius žodinės istorijos (archyvinės, socialinės ir tekstologinės) raidos laikotarpius, kuriais keitėsi pagrindinės tyrimų tendencijos. Nuo XX a. septintojo dešimtmečio žodinė istorija aiškiai suartėjo su kalbos ir kultūros mokslais, todėl šiandien galime kalbėti apie keletą skirtingų požiūrių į žodinius tekstus apie praeitį: nuo istoriografinio (orientuoto į praeities rekonstravimą) iki antropologinio (su atmintimi kaip žinių ir patirties formavimu, aktualizuojamu pasakojimuose).


Damian Gocół – humanitarinių mokslų daktaras, lingvistas, Liublino Marijos Kiuri-Skłodowskos universiteto Semantikos, pragmatikos ir kalbos teorijos katedros mokslo darbuotojas, leidinių redaktorius ir žurnalistas. Jis yra žurnalo „Folk magazine“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, apdovanotas 2020 m. Oskaro Kolbergo premija kategorijoje už veiklas liaudies kultūros labui. Monografijos „Historia mówiona: geneza, rozwój, koncepcje“ (Liublinas 2023) ir kelių dešimčių mokslinių ir mokslo populiarinimo publikacijų autorius. Jis yra LMA Etnolingvistinės komisijos, Lenkijos folkloro draugijos ir Tarptautinės liaudies meno organizacijos narys. Mokslo tyrimus vykdo žodinės istorijos, atminties tyrimų, tradicinės kultūros ir žiniasklaidos srityse.

2023 m. spalio 9 d. VU Anglų filologijos ir vokiečių kalbos studijų programos II kurso studentai ir studentės lankėsi įmonėje „Reiz Tech", su kuria Vilniaus universitetas neseniai pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Susitikime taip pat dalyvavo įmonės „Reiz Tech" direktorius Valdas Šimas, įmonės klientų vadovė Kristina Kikalienė, marketingo specialistė Agnė Jaraminaitė, darbdavio įvaizdžio specialistė Gabija Jakaitė, jaunesnioji JAVA programuotoja atstovė Adelė Misiūnaitė, marketingo praktikantas Tautvydas Kilkis bei Vilniaus universiteto dėstytojai Iris Bäcker ir Daumantas Katinas.

Renginio metu įmonės atstovai pristatė įmonę, dalijosi patirtimi apie filologinių žinių pritaikymo IT sektoriuje galimybes ir perspektyvas su vokiečių kalba, informavo apie apmokamos praktikos galimybes įmonėje, papasakojo apie įmonės įsteigtą stipendiją VU Vokiečių filologijos katedros studentams bei aptarė bendras tolimesnes veiklas.

IMG 0383

Picture_1_copy_copy_copy.png

 

Baigėsi daugiau nei dvejus metus trukęs darbas ties nemokamos internetinės užsienio kalbų užduočių, pratimų ir testų kūrimo platformos „TestU“ sukūrimo. Projekto tikslu buvo sukurti daugiakalbę nemokamą internetinę platformą, kurioje galima lengvai ir greitai kurti įvairias užduotis, testus ir pratimus įvairiomis užsienio kalbomis, naudojant įvairias priemones.

2020 m. pavasarį tarptautinei jaunimo nevyriausybinei organizacijai E@I (Slovakija) kilo idėja sukurti daugiakalbę nemokamą internetinę platformą lengvam ir greitam įvairių užduočių kūrimui, kuria galėtų naudotis ir užsienio kalbų mokytojai, ir visi norintys mokytis užsienio kalbų. 2021 m. balandį projektas gavo Slovakijos nacionalinės Erasmus+ programos agentūros patvirtinimą. Vilniaus universiteto komanda (doc. dr. Jelena Konickaja, dr. Ingrida Kisieliūtė, Aida Jungaitytė) šiame projekte bendradarbiauja su bit Schulungscenter GmbH centru (Gracas, Austrija), Adomo Mickevičiaus universitetu (Poznanė, Lenkija), Leipcigo universitetu (Vokietija).  Vilniaus universitetas su E@I bendradarbiavo ir kuriant svetaines Slovake.eu, Russky.info ir kt.

Per šiuos darbo metus svarbiems projekto plėtros klausimams aptarti partneriai susitikdavo įvairiose Europos šalyse (Austrijoje, Vokietijoje), o šių metų balandį projekto partnerių susitikimas vyko Lietuvoje. Nuolat vykusiuose virtualiuose susitikimuose buvo aptariami įvairūs platformos turinio klausimai - nuo paprasčiausių gramatikos ir leksikos užduočių kūrimo aspektų iki galimybių naudoti garso ir vaizdo medžiagą užduotyse. 

2023 m. birželį projektas buvo pristatytas Lietuvos mokytojams ir aukštųjų mokyklų dėstytojams. Vilniaus universitete vykusiame pristatyme Lietuvos užsienio kalbų mokytojai, taip pat, kaip ir kitų Europos šalių kolegos, galėjo ne tik susipažinti su platformos galimybėmis, bet ir teikti pasiūlymus platformai tobulinti. Projekto dalyviai atsižvelgė į mokytojų rekomendacijas ir, galiausiai, galime pasidžiaugti: daugiakalbė platforma jau sukurta!

Su visomis naudojimosi instrukcijomis, rekomendacijomis ir taisyklėmis galima susipažinti įvairiomis kalbomis (anglų, vokiečių, ispanų, lietuvių, valų, esperanto ir t.t.). Mokytojai gali neribotai naudotis platformoje esančiomis užduotimis ir pratimais arba gali kurti savo užduotis pagal savo mokymo tikslus ir mokinio kalbos mokėjimo lygį. Kviečiame visus naudotis nemokama platforma - moderniu būdų mokytis užsienio kalbų! 

Tikimės, kad TestU  platforma https://www.testu.eu/, nemokamas testų portalas mokymui(si), finansuojamas pagal Erasmus+ programą (Nr. 2020-1-SK01-KA226-SCH-094341) taps jūsų patikimu pagalbininku darbe!

Picture_č.png

53158788997_53b1e87094_k-642x410.jpg

 

Prasidėjo registracija į tradicinį Vilniaus universiteto (VU) renginį „Studentas vienai dienai“. Jo metu moksleiviai turės galimybę išbandyti studento kėdę, patirti, kaip vyksta studijos aukštojoje mokykloje, artimiau susipažinti su dominančiomis studijų programomis.

Renginio dalyviams siūloma drauge su VU studentais apsilankyti paskaitose 15 fakultetų, tarp jų ir Kaune bei Šiauliuose. „Studentas vienai dienai“ vyks gyvai ir nuotoliniu būdu, be to, paskaitos bus organizuojamos ir užsienio studentams anglų kalba.

Spalio 23–27 d. vyksiančiame renginyje mokiniai dalyvaus paskaitose, seminaruose ir specialiuose užsiėmimuose. Vienai dienai studentu tapęs moksleivis turės galimybę ne tik susipažinti su VU ir jo fakultetais, bet ir atrasti naujas disciplinas, praturtinti savo žinias ir rasti atsakymus į sau rūpimus klausimus dėl studijų pasirinkimo.

Kiekviena aukštoji mokykla skiriasi savo dydžiu, studijų vieta, auditorijomis ir pastatais, kursų dydžiu. Visa studijų aplinka yra svarbi studijų dalis. VU padaliniai yra išsidėstę po visą Vilnių, kai kurie fakultetai įsikūrę senajame VU ansamblyje senamiestyje, kiti – Saulėtekyje, dar kiti – M. K. Čiurlionio ir Naugarduko gatvėse. Be to, du VU padaliniai yra ir kituose miestuose – Šiauliuose bei Kaune. Tapę studentu vienai dienai, galėsite suprasti, ar šiose studijų aplinkose jaučiatės jaukiai, drąsiai ir patogiai, ar jums patinka atmosfera pasirinktame fakultete. Planuodami studijuoti VU, dar prieš studijas sužinosite paskaitų vietas ir pradėję studijuoti jau drąsiau galėsite orientuotis VU aplinkoje.

Dėstytojai yra tie žmonės, su kuriais daug bendrausite studijų metais, kurie padės jums įgyti išsilavinimą. Todėl itin svarbu, kad tarp studento ir dėstytojo užsimegztų ryšys. Tokie renginiai kaip „Studentas vienai dienai“ yra puiki proga sutikti savo būsimus dėstytojus, šiek tiek juos pažinti ir nevaržomai užduoti visus kylančius klausimus. Be to, kartu galėsite susipažinti su paskaitų forma, įvertinti, kaip paskaitos VU skiriasi nuo pamokų mokykloje.

Mokiniai, dalyvavę „Studento vienai dienai“ veiklose, pabrėžia, kad ši patirtis jiems suteikė galimybę geriau susipažinti su dominančia studijų programa. Dalyvaudami paskaitose ir seminaruose, jie praktiškai patyrė, kokios galėtų būti jų studijos ateityje. Be to, dalyviai teigia, kad „Studento vienai dienai“ renginiai jiems padėjo apsispręsti, kur tiksliai jie nori stoti.

Daugiau informacijos ir registraciją į paskaitas rasite čia.

Filologijos fakulteto rinkimų komisija informuoja, kad skelbiami Filologijos fakulteto Tarybos nario/narės rinkimai

  • Rinkimai vyks 2023 m. lapkričio 23 d. 
  • Bus renkamas vienas/viena Tarybos bet kuriame Fakulteto institute dirbantis/dirbanti Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantis/atitinkanti profesorius/profesorė ir / ar vyriausiasis/vyriausioji mokslo darbuotojas/darbuotoja. 
  • Kandidatų/kandidačių į Filologijos fakulteto Tarybą kėlimas vyks nuo 2023 m. spalio 10 d. iki 2023 m. lapkričio 13 d. 15 val.

Kandidatai į Filologijos fakulteto Tarybos narius:

  • registruojami el. paštu violeta. (Filologijos fakulteto rinkimų komisijos pirmininkė Violeta Katinienė) ir  (Filologijos fakulteto rinkimų komisijos narė Viktorija Makarova);
  • kandidatai/kandidatės pateikia prašymą arba sutikimą būti iškeltam/iškeltai laisva forma, nurodant vardą, pavardę, užimamas pareigas;
  • teisę kelti kandidatus ar išsikelti į Filologijos fakulteto tarybos narius turi kiekvienas fakulteto rinkėjas/rinkėja atitinkantis/atitinkanti Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. 

Rinkėjų sąrašas skelbiamas MS Teams grupėje „FLF bendruomenė“. Prašome pasitikrinti, ar visi atitinkantys VU Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus yra įtraukti į sąrašą.

Rinkimai vyks elektroniniu būdu. 

Filologijos fakulteto rinkimų komisija:

Pirmininkė: asist. dr. Violeta Katinienė

Nariai: doc. dr. Viktorija Makarova

            stud. Rapolas Antanavičius

cover issue 2330 en

Straipsnių lenkų, lietuvių, rusų, vokiečių kalbomis reprezentuoja Čekijos, Lenkijos, Lenkijos, Vokietijos mokslo ir studijų institucijas. Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >


STRAIPSNIAI


Jerzy Ostapczuk

Oryginał cyrylickich starych druków Ewangelii tetr wydanych w Poczajowie. Analiza świąt i świętych obecnych w menologionach


Витторио Спрингфилд Томеллери

Te Deum в кириллической транскрипции с подстрочным церковно­славянским переводом 


Mirosława Sagan-Bielawa

Świadomość językowa mieszkańcówGórnego Śląska przesiedlonych z dawnychwojewództw południowo­wschodnichDrugiej Rzeczypospolitej


Irena Bogoczová

Mieszana odmiana językowa jako sposób na wielojęzyczność i wielo­etniczność pogranicza (na przykładzie Śląska Cieszyńskiego w Republice Czeskiej) 


Vilija Ragaišienė

Pietų aukštaičių šnektose vartojamų slavizmų vertinimo atspalviai 


Irena Masojć

Zapożyczenia czy przełączanie kodów? Analiza integracji morfo­syntaktycznej litewskich i rosyjskich rzeczowników w powieści Bartosza Połońskiego „Robczik”


APŽVALGA


Владимир Овсейчик

Из истории изучения старообрядчества северо­западной Беларуси: обзор литературы (современный этап)


ATSIMINIMAI 


Rainer Eckert

Erinnerungen an Akademiemitglied Professor Dr. Vjačeslav Vsevolodovič Ivánov anlässlich seines fünften Todestages 


KRONIKA


Александр Паршенков

Год Франциска Скорины в Литве, Польше и Чехии 


IN MEMORIAM


Надежда Морозова

Юрий Александрович Новиков (30.10.1938 – 12.01.2023)

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos