Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotrauka

Vieną šių metų rugpjūčio savaitę Vilniaus universitete kai kas buvo kitaip. Skirtumas subtilus, iš pradžių nė nepastebėtumei. Auditorijose, kaip paprastai, vyko paskaitos, kiemuose vaikštinėjo ekskursantai, koridoriuose šurmuliavo bičiulių rateliai… Bet gerai įsiklausęs pagalvotum, kad nusikėlei atgal į jėzuitų laikus: visa tai vyko lotynų kalba, kuri buvo gyva, spontaniška, nesurepetuota. Kaip ji čia atsirado?

Ogi į Vilnių atvyko Thalia – tarptautinis lotynų ir senovės graikų kalbų teatro festivalis, kas dvejus metus rengiamas skirtingose šalyse. 2022 metais jis vyko Italijoje, Vičencoje, o šiemet, rugpjūčio 5-10 dienomis, bendradarbiaujant Klasikų asociacijai, Vilniaus universitetui ir Italijoje įsikūrusiai švietimo įstaigai Schola Humanistica, atkeliavo į Vilnių. Thalia čia tikrai nepasijuto svetima – ne veltui sakoma, kad esame tarsi Šiaurės Europos Italija, be to, juk Vilniaus universitete nuo pat jo įkūrimo lotynų kalba šimtmečius buvo lingua franca, kuria vykdavo ir paskaitos, ir teatro pasirodymai. O dabar, po daugybės metų pertraukos, ji čia vėl suskambo gyvai.

Festivalio proga į Vilnių suplūdo Antikos mylėtojai iš viso pasaulio: iš Italijos, Lenkijos, Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Austrijos, Švedijos, netgi JAV ir Meksikos. Nerašyta dalyvių taisyklė – tarpusavyje bendrauti tik lotyniškai arba senovės graikų kalba. Ir bendravo jie nesivaržydami, patvirtindami, kad dabar vyksta tikras klasikinių kalbų renesansas. Jau ne vienoje Europos šalyje buriasi grupelės entuziastų, besimokančių ne tik skaityti, bet ir šnekėtis šiomis kalbomis. Thalia – tai vienas iš aibės tarptautinių renginių, apjungiančių šios plačiai pasklidusios bendruomenės narius.

Programą sudarė dvi dalys: pats spektaklių konkursas ir paskaitos bei seminarai. Nuo pirmadienio iki šeštadienio dėstytojai iš daugybės Europos universitetų skaitė paskaitas įvairiausiomis Antikos, Viduramžių ir Renesanso temomis: apie dramaturgiją, epigrafiją, metriką, epistolografiją, gyvąją lotynų kalbą ir ne tik. Pavyzdžiui, tarp temų buvo ir Dantės pragaras, ir eilėraščiai romėniškuose antkapiuose, ir Ovidijaus priėmimas Bizantijoje. Seminaruose dalyviai mokėsi rašyti lotyniškas istorijas, nagrinėjo antikinio metro subtilybes. Netrūko ir kitokių įdomybių, antai pirmojo filmo, pastatyto senovės graikų kalba pagal Aristofano „Varles“, peržiūra ir diskusijos su beveik visa kūrėjų komanda. Bet žinoma, pagrindinė atrakcija – tai fabulae scaenicae, t. y. spektakliai.

Spektaklių konkurse dėl auksinės karūnos varžėsi keturios trupės: dvi lietuvių, viena iš Belgijos ir kita iš Italijos. Pjesės parašytos pačių dalyvių ir apjungtos viena bendra tema: metamorfozėmis, kitaip tariant, kismu. Žiūrovams teko susipažinti su sulotynintais liaudies pasakų veikėjais (ar žinojote, kad lotyniškai „pagrandukas” yra crustulius?), su mitiniu Lietuvos įkūrėju Palemonu, dionisiško siuto apimta Agave ir pačiu Jupiteriu. Spektakliai vyko du vakarus istorinėje Vilniaus universiteto Teatro salėje, kurioje XVII ir XVIII amžiais lotyniški vaidinimai būdavo rengiami kasmet – tai buvo jėzuitiško universiteto tradicija. Taigi, nihil novi sub sole.

Klasikų asociacijai atstovavo klasikinės filologijos bakalauro studentų įkurta trupė Theatrum classicum Vilnense. Jos suvaidinta pjesė „Palemonas pas Hiperborėjus“ – laisva romėniškos Lietuvos kilmės mito interpretacija. Rezultatas nenuvylė: buvo iškovota sidabrinė karūna ir apdovanojimas už geriausią antraplanį aktorių. Theatrum classicum tęsia savo veiklą ir šiemet – renka medžiagą naujai pjesei, kuri bus pristatyta sekančiame Thalia festivalyje, vyksiančiame po dviejų metų Portugalijoje.

Šio festivalio dalyviai ir rengėjai yra didelės tarptautinės bendruomenės nariai. Tai yra išties marga šeimynėlė: studentai, akademikai ir visokie savamoksliai klasikinių kalbų mėgėjai. Kiekvienais metais jie susitikinėja kongresuose, vasaros stovyklose, nuotoliniuose kursuose, kartu puoselėdami klasikinę kultūrą ir gyvąją lotynų kalbą. Daugumai tai yra kur kas daugiau negu vien laisvalaikio užsiėmimas. Šiuolaikiniai lotynakalbiai yra tikri romantikai: jie ilgisi tų laikų, kada Europa dar palaikė tiesioginį ryšį su savo antikinėmis ištakomis, kai išsilavinęs žmogus be vertimų galėdavo skaityti klasikinius autorius ir megzti su jais pokalbį tiesiogiai.

Puikus pavyzdys: humanizmo pradininkas Frančeskas Petrarka. Atradęs Cicerono asmeninių laiškų archyvą ir pažinęs po didžio oratoriaus kauke slypintį paprastą žmogų jis taip nusivylė, kad šiam parašė net du piktus laiškus juos abu jungusia lotynų kalba. Ir kas, kad juodu skyrė virš tūkstančio metų? Petrarkai Ciceronas buvo toks pat gyvas, kaip bet kuris kitas bičiulis. Visi mes mylime klasikinį pasaulį, visi juo grožimės iš tolo, bet retas kas drįsta taip arti prie jo prisiliesti, taip giliai į jį pasinerti. Šiuolaikiniai gyvosios lotynų ir senovės graikų kalbos puoselėtojai, kaip pats Petrarka, to ir siekia. Jiems Antika nėra muziejinė vertybė, į kurią reikia žiūrėti atsargiai pro stiklą. Jiems tai yra pats gyvenimas.

Šių metų Thalia buvo proga ir mums Vilniuje susidurti su šitokiu požiūriu į Antiką. Tai buvo ypatinga patirtis visiems, bet ypač klasikinės filologijos studentams, kurie ir spektaklių konkurse varžėsi, ir paskaitose dalyvavo, ir paskui vakarais tęsdavo diskusijas su lotynistais. Nors festivalis jau prieš du mėnesius ūžė ir praūžė, jo atgarsiai tebeskamba universiteto koridoriuose. Gyvosios antikinės kalbos, ilgą laiką čia laikytos kone mistišku dalyku, mums tapo realybe. Thalia buvo puikus pavyzdys, kaip galėtų būti – dabar belieka šį idealą įgyvendinti. Greitai Vilniaus universitete lotynų ir senovės graikų kalba skambės kasdien.

Elly Jurelly nuotr.

Šių metų lapkričio 7–8 dienomis Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas (UKI) kviečia dalyvauti 9-ojoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Lingvistiniai, edukologiniai ir tarpkultūriniai tyrimai 2024“ (LEIC Research 2024), skirtoje paminėti instituto 25-erių metų veiklos sukaktį.

Šiais metais konferencija sukvies mokslininkus, tyrėjus ir kalbų specialistus iš daugiau nei 22 pasaulio šalių. Renginys vyks mišriu formatu, leidžiančiu dalyviams jungtis tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu, taip užtikrinant globalią diskusijų erdvę, kurioje bus galima aktyviai dalytis žiniomis, naujausiomis įžvalgomis bei tyrimų rezultatais. Šis formatas suteikia galimybę dar labiau plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą bei įtraukti dalyvius iš įvairių šalių.

Konferencijos programą praturtins pagrindiniai pranešimai, kuriuos skaitys žinomi tyrėjai iš Europos šalių. Tarp jų – prof. dr. Olaf Bärenfänger ir prof. dr. Robert Gibson iš Vokietijos, prof. dr. Robert O’Dowd iš Ispanijos bei doc. dr. Giuli Shabashvili iš Sakartvelo. Lietuvos mokslininkams konferencijoje atstovaus tyrėjos iš Kauno universitetų, profesorė Nemira Mačianskienė (VDU) ir docentė Evelina Jaleniauskienė (KTU), kurios dalinsis savo naujausiais tyrimais daugiakalbystės bei kalbų mokymo ir mokymosi srityse.

Dalyviai galės išgirsti daugiau nei 100 pranešimų, apimančių tradiciškai UKI tęstinėse konferencijose pristatomas  tyrimų sritis: lingvistiką, kalbų mokymą ir mokymąsi, daugiakalbystę, kalbų politiką, literatūrą bei tarpkultūrinius tyrimus.

Sekcijose bus pateikiami pranešimai ne tik anglų, bet ir ispanų, lenkų, rusų bei vokiečių kalbomis, suteikiant galimybę dalyviams diskutuoti ir prisistatyti gimtąja ar tyrimo kalba. Konferencijoje taip pat numatytas laikas diskusijoms, kurių metu bus nagrinėjami ypač svarbūs šių dienų daugiakalbystės ir tarpkultūriškumo klausimai bei aptariamos kalbų mokymo inovacijos, kurios tampa itin reikšmingos dirbtinio intelekto amžiuje.

Kaip pažymi doc. dr. Shabashvili, „daugiakalbystė sujungia skirtingas kultūras ir praturtina mūsų kasdienį gyvenimą. Puoselėdama daugiakalbystę ir daugiakultūriškumą, visuomenė tampa tolerantiškesnė ir gyvybingesnė.“

Doc. dr. Evelina Jaleniauskienės nuomone, „atsižvelgiant į motyvacijos ir poreikio mokytis kalbas mažėjimą bei dirbtinio intelekto įsigalėjimą, perėjimas prie veiksminės kalbų mokymo(si) prieities (angl. the action-oriented approach) yra viena iš esminių ir būtiniausių paradigminių kaitų kalbų mokymo(si) srityje“.

Konferenciją rengia UKI bendradarbiaudamas su Lietuvos kalbų mokytojų asociacija (LKPA) ir Europos universitetų aljanso ARQUS veiklos linijos „Daugiakalbis ir daugiakultūris centras“ atstovais, siekdami skatinti tarptautinę mokslo partnerystę ir suteikti erdvę kalbų politikos, mokymo bei mokymosi naujovėms aptarti.

Renginio programa ir detalesnė informacija apie pranešimus bei užsienio svečius yra skelbiama konferencijos tinklalapyje ir instituto bei konferencijos Facebook paskyrose. Kviečiame visus kalbų ir kultūros entuziastus prisijungti prie šios unikalios mokslinės bendruomenės!

 Jurgis Pakerys / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Spalio 31 d. vykusiame Vilniaus universiteto (VU) Centrinės rinkimų komisijos posėdyje patvirtinti pirmojo turo VU tarybos rinkimų rezultatai.

Tarybos nariu išrinkti Filologijos fakulteto iškeltas atstovas prof. dr. Jurgis Pakerys, atstovaujantis humanitarinių mokslų sričiai. Taip pat išrinkti: prof. dr. Urtė Neniškytė, gamtos mokslų srities biochemijos, geologijos, fizinės geografijos, paleontologijos, biologijos, biofizikos, ekologijos ir aplinkotyros, botanikos, zoologijos krypčių atstovė, ir išorinė kandidatė dr. Rasa Antanavičiūtė, atstovaujanti humanitarikos, kultūros ir meno sričiai. Vadovaujantis VU Studentų atstovybės nustatyta tvarka, VU tarybos narių pareigas eis VU Studentų atstovybės prezidentė Klėja Merčaitytė ir išrinktasis studentų atstovas Justinas Kondratas.

Linkime sėkmės prof. dr. Jurgiui Pakeriui einant atsakingas VU tarybos nario pareigas.

Lapkričio 12-13 d. kviečiame visus Filologijos fakulteto akademinius darbuotojus/jas, turinčius/turinčias rinkimų teisę, dalyvauti antrajame VU tarybos narių rinkimų ture. Rinkimai vyks nuo 10.30 iki 16.00 Vokiečių kabinete UKI, Universiteto g. 5.

Išankstinis balsavimas vyks lapkričio 5-6 d.: nuo 10.45 iki 15.00 val. (lapkričio 5 d.), nuo 10.45 iki 13.00 val. ir nuo 14.45 iki 16.30 val. (lapkričio 6 d.) Vokiečių kabinete UKI, Universiteto g. 5.

Spalio 31 d. vykusiame Vilniaus universiteto (VU) Centrinės rinkimų komisijos posėdyje patvirtinti pirmojo turo VU tarybos rinkimų rezultatai. https://naujienos.vu.lt/skelbiami-pirmojo-vu-tarybos-rinkimu-turo-rezultatai-isrinkti-trys-kandidatai/

https://naujienos.vu.lt/skelbiami-detalus-pirmojo-vu-tarybos-rinkimu-turo-rezultatai/

Tarybos nariais išrinkti prof. dr. Jurgis Pakerys, atstovaujantis humanitarinių mokslų sričiai, prof. dr. Urtė Neniškytė, gamtos mokslų srities biochemijos, geologijos, fizinės geografijos, paleontologijos, biologijos, biofizikos, ekologijos ir aplinkotyros, botanikos, zoologijos krypčių atstovė, ir išorinė kandidatė dr. Rasa Antanavičiūtė, atstovaujanti humanitarikos, kultūros ir meno sričiai.

Vadovaujantis VU Studentų atstovybės nustatyta tvarka, VU tarybos narių pareigas eis VU Studentų atstovybės prezidentė Klėja Merčaitytė ir išrinktasis studentų atstovas Justinas Kondratas.

Kitų sričių kandidatai/ės toliau varžysis antrajame VU tarybos rinkimų ture.

Atvykę balsuoti rinkėjai/os turės pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Skandinavistikos centras, kur studijuojamos ne tik Šiaurės šalių kalbos, bet daug dėmesio skiriama jų visuomenėms, istorijai ir kultūrai, spalio 23 dieną pakvietė į „Karelišką seminarą“. Jį atidariusi centro vedėja Ieva Steponavičiūtė Aleksiejūnienė pasidžiaugė reta galimybe išgirsti naujų įžvalgų apie šį unikalų regioną, jo kultūrinę ir istorinę reikšmę iš dviejų šios srities ekspertų: dr. Satu Grünthal, Helsinkio universiteto literatūrologijos ir edukologijos docentės, dirbančios ir Vilniaus universitete, ir  dr.  Ilja Solomeš, istoriko ir skandinavisto, buvusio Petrozovodsko universiteto dėstytojo, po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą su šeima persikėlusio gyventi į Lietuvą, iš kur kilusi jo giminė.

Dr. I. Solomeš pranešimas įvedė į sudėtingą Karelijos istoriją, regiono padalijimus ir aptarė, kaip istoriškai Rusijoje ir Suomijoje buvo konstruojami ,„didieji naratyvai“ apie Kareliją. Išryškindamas kareliškosios tapatybės niuansus bei skirtumus tarp Suomijos Karelijos ir Karelijos Respublikos, jis pristatė Kareliją kaip sienas kertančių ryšių erdvę, formuojamą kaimyninių valstybių interesų.

,„Valstybinė siena karelams buvo iššūkiu ir grėsme, bet taip pat ir galimybių lauku“, – teigė istorikas, pasakodamas apie abejose sienos pusėse gyvenusių karelų valstiečių prekybinius ryšius ir stereotipinius kaimyno įvaizdžius.

Dr. I. Solomeš taip pat nušvietė, kaip Karelijos Respublikos naratyvas buvo formuojamas sovietmečiu ir kaip tai atsispindi dabartinės atminties politikos ir jos retorikos kontekste: „Dar iki 2014 Krymo aneksijos, iškilo iškaba „Karelija – Rusijos forpostas“, turinti akivaizdžią militaristinę potekstę.“

Anot pranešėjo, Rusijos karas prieš Ukrainą visiškai sustabdė anksčiau labai produktyvų akademinį bendradarbiavimą tarp mokslininkų, tyrinėjusių Kareliją abipus sienos.

Po šio istorinio ir politinio pranešimo Dr. S. Grünthal pakvietė pažvelgti į Kareliją iš estetinės perspektyvos, parodydama, kaip prarastasis Vyborgo miestas iškyla kaip vieta ir motyvas literatūroje bei vaizduojamame mene, ir pateikdama originalią jo simbolinės svarbos kareliškam identitetui interpretaciją. Kaip svarbiausius pavyzdžius mokslininkė pristatė dvi menininkes, išlaikiusias gilų asmeninį ryšį su šiuo miestu: rašytoją Iris Kähäri ir dailininkę Elga Sesemann.

„Suomių pokario laikų literatūroje Vyborgas dažniausiai vaizduojamas kaip „auksinis miestas“ – laimės, harmonijos ir humoro buveinė, o Iris Kähäri Vyborgas yra kitoks. Ji vaizdavo miesto pakraščius, kontraversišką diasporos gyvenimą, vyborgiečių nusivylimą, aplankius miestą sovietmečiu“, – komentavo mokslininkė.

Aptardama Elgos Sesemann paveikslus, mokslininkė parodė, kaip savitai juose atgimsta dailininkės vaikystės kraštovaizdis, nuspalvindamas juos melancholišku praradimo ilgesiu. Šios dailininkės biografija taipogi leido mokslininkei kultūriškai susieti Kareliją ir Lietuvą, prisimenant filosofo Vosyliaus Sezemano ir poeto Henry Parlando, su kuriais dailininkė turėjo giminystės ryšių, asmenybes.

Seminarui ypatingos svarbos suteikė naujojo Suomijos Ambasadoriaus, profesionalaus istoriko, apsilankymas. Jo Ekseclencija dr. Jaakko Lehtovirta ne tik domėjosi renginio dalykiniu turiniu, bet ir skyrė laiko po seminaro neformaliai pasikalbėti su studentais, dėstytojais ir svečiais.

2024 m. spalio 30 d. VU Vokiečių filologijos katedra ir Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo (DBJW) Lietuvos biuras surengė Lietuvos jaunimo susitikimą su Vokietijos kariuomene Rukloje, kur šiuo metu dislokuotas NATO priešakinės vadavietės elementas.

Susitikime dalyvavo Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros, Vytauto Didžiojo universiteto studentai ir dėstytojai, taip pat - moksleiviai iš Vilniaus ir Kauno. Grupę lydėjo ir renginį organizavo vyresnysis leitenantas Daniel Becker ir VU Vokiečių filologijos katedros dėstytojas doc. dr. Daumantas Katinas.

Po bendros nuotraukos dalyviai pirmiausia buvo supažindinti su Bundesvero užduotimis ir veikla Lietuvoje, vėliau visi susitikimo dalyviai neformaliai bendravo su Bundesvero atstovais. Ekskursija tęsėsi apžiūrint Rukloje dislokuotą karinę techniką. Dalyviams buvo suteikta galimybė susipažinti su įvairiais tankais, karinėmis transporto priemonėmis ir kita technika.

Po to vyko bendri pietūs su Vokietijos, Nyderlandų, Čekijos ir Lietuvos kariais. Po pietų dalyviai turėjo galimybę iš arti apžiūrėti karinę techniką, asmeniškai pabendrauti su vokiečių kariais, išbandyti maisto paketus ir nusifotografuoti.

VU Vokiečių filologijos katedra nuoširdžiai dėkoja Vokietijos Bundesvero atstovams ir tikisi palaikyti glaudžius santykius su Vokietijos kariuomene atvykstant Vokietijos brigadai į Lietuvą.

Spalio 26–27 dienomis Filologijos fakultetas tapo gyvu aviliu, nes vyko vyresnių klasių gimnazistams skirta „Lituanistikos akademija“, subūrusi per 30 mokinių iš visos Lietuvos. Kaip žinia, Akademijos tikslas – populiarinti lituanistiką, burti moksleivius, besidominčius literatūros subtilybėmis ir kalbos vingrybėmis.

Šiemet moksleiviai klausėsi įdomių ir unikalių paskaitų, kurias skaitė Filologijos fakulteto dėstytojai ir studentai, apie orientą ir poetą Donaldą Kajoką, tekstologiją ir Jurgį Kunčiną, burtažodžius ir užkalbėjimus šiandien, lietuvių kalbos balsius ir priebalsius, planines kalbas ir, žinoma, aktyviai diskutavo su rašytoja Akvilina Cicėnaite. Šį rudenį moksleiviai tapo jaunaisiais tyrėjais – dalyvavo Vilniaus miesto ekspedicijoje ir domėjosi, ar vilniečiai ir miesto svečiai tiki prietarais ir ar jų  laikosi. Nors užduotis reikalavo daug drąsos ir iniciatyvos, mokiniai sako: „buvo ir smagi, ir sunki užduotis, nes žmonės nesutikdavo kalbėti – labai patiko.“

Paklausus mokinių, kaip jie vienu žodžiu ir kodėl apibūdintų „Lituanistikos akademiją“, sulaukta vien džiugių atsakymų: „bendruomenė, atsipalaidavimas, įkvepianti, skrydis, vertà, visapusiška“, smagiausia yra tai, kad kiekvienas moksleivis norėtų sugrįžti, nes čia „pavyko pasisemti kažko naujo, santykis su kitu be galo svarbus, dalyviai turi galimybę gilinti savo žinias apie lietuvišką kultūrą, literatūrą, kalbą bei istoriją, plečia savo pasaulėžiūrą, pasijaučiu savimi ir alsuoju ta filologiška siela, kuri siekia naujų žinių, patirčių ir noro sugrįžti atgal!“

Dėkojame kiekvienam moksleiviui, išdrįsusiam užsiregistruoti, klaususiam ir diskutavusiam, kiekvienam lektoriui, sudominusiam, įkvėpusiam ir atsakiusiam į visus kilusius klausimus.

Lietuvių fondas (JAV), bendradarbiaudamas su Lietuvių literatūros katedra, skiria vardinę Bernardo Brazdžionio stipendiją gabiems, gerai besimokantiems, dalyvaujantiems mokslinėje ir visuomeninėje veikloje studentams, studijuojantiems lietuvių literatūrą.

Šiais metais stipendija skirta studentėms lituanistėms: Monikai Kazabuckaitei, Godai Kunaikaitei, Gretai Leigaitei, Kornelijai Mikalauskaitei – už puikius akademinius pasiekimus, literatūrinę kūrybą, mokslinę veiklą, lietuvių literatūros sklaidą ir lituanistų bendruomenės telkimą.

Dėkojame mecenatams, džiaugiamės stipendininkių pasiekimais ir linkime joms kūrybinės energijos!

Stipendijos diplomai buvo įteikti spalio 25 d. Filologijos fakulteto Tarybos posėdžio metu, dalyvaujant Lietuvių fondo atstovei dr. Daivai Litvinskaitei.

Spalio 28–29 d. kviečiame visus Vilniaus universiteto (VU) akademinius darbuotojus, turinčius rinkimų teisę, dalyvauti VU tarybos narių rinkimuose. Balsavimas vyks iš anksto nustatytose rinkimų vietose.

Jei prireiks antro balsavimo turo, balsavimas vyks lapkričio 12–13 d., o išankstinis balsavimas – lapkričio 5–6 d. Pasitikrinti savo rinkėjo teisę galite specialaus rinkimų polapio apačioje, įvedę vardą ir pavardę.

Balsavimas vyks iš anksto nustatytose vietose VU padaliniuose. Kviečiame pasitikrinti žemiau pateiktą sąrašą ir sužinoti, kuriose vietose galėsite išreikšti savo nuomonę VU tarybos rinkimuose.

VU tarybos rinkimai organizuojami vadovaujantis VU senato patvirtintu Vilniaus universiteto tarybos narių rinkimų ir įgaliojimų nutraukimo tvarkos aprašu ir VU senato 2024 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. SPN-34 „Dėl Vilniaus universiteto tarybos rinkimų inicijavimo“.

Visą aktualią informaciją apie kandidatus rasite polapyje „Rinkimai į VU tarybą 2024“, o naujausią informaciją apie debatus – polapio skiltyje „Debatai“.

2024 m. spalio 24 d. VU Partnerystės prorektorius prof. dr. Artūras Vasiliauskas bei UAB LITIT direktorė CEO Kristina Kikalienė ir LITIT pardavimų vadovas CSO Andreas Faber pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekiama stiprinti germanistikos studijas ir atkreipti dėmesį į vokiečių kalbos ir vokiškai kalbančių šalių studijų reikšmę. Pasirašant sutartį dalyvavo ir VU Filologijos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas, VU Vokiečių filologijos katedros vedėja doc. dr. Vaiva Žeimantienė ir katedros dėstytojas, kuruosiantis bendradarbiavimą tarp Vilniaus universiteto ir UAB LITIT, doc. dr. Daumantas Katinas. Nuotoliu taip pat bus pasirašyta sutartis ir su UAB Reiz Tech.

Abi įmonės yra informacinių technologijų įmonės, dirbančios su stambiausiais klientais iš viso pasaulio. Bendrovėje UAB Reiz Tech dirba žmonės iš 30 pasaulio šalių įvairiuose kontinentuose, o šių metų balandį įsteigta UAB LITIT koncentruojasi tik į Vokietijos rinką. Šios įmonės yra NTT Data dalis ir abiejose juntamas nemenkas vokiečių kalbos poreikis, tiek mokant esamus darbuotojus vokiečių kalbos, tiek ieškant vokiškai kalbančių specialistų.

Su UAB Reiz Tech VU Vokiečių filologijos katedra bendradarbiauja jau kurį laiką – pernai įmonė įsteigė dvi vardines stipendijas Vokiečių filologijos studentėms, organizavo atvirų durų dienas, atvyko į universitetą pasakoti apie vokiečių kalbos ir verslo sąsajas, prisideda steigiant prizą Metų vokiečių kalbos mokytojo/-os rinkimuose.

Šiemet abi įmonės VU Vokiečių filologijos studentams/-ėms įsteigs po vieną 1000 EUR vertės stipendiją, prisidės finansiškai ir prie VU Vokiečių filologijos katedros inicijuoto Metų vokiečių kalbos mokytojo/-os projekto, atvyks į paskaitas, kvies pas save į verslo vokiečių kalbos seminarus, siūlys apmokamas praktikas studentams, dalyvaus VU Germanistikos studijų programos viešinimo akcijose.

Vokiečių filologijos katedros vedėja doc. dr. Vaiva Žeimantienė sakė, kad katedrai labai svarbios bendradarbiavimo sutartys su verslo įmonėmis UAB LITIT ir UAB Reiz Tech. Tai, kad informacinių technologijų srityje dirbančios bendrovės steigia tikslines stipendijas VU Vokiečių filologiją, germanistiką ir Anglų ir vokiečių kalbą studijuojantiems studentams, rodo, kokios svarbios yra vokiečių kalbos žinios verslui.

2024 m. spalio 21–22 dienomis Filologijos fakultete viešėjo Amsterdamo universiteto profesorius Charles’as Forceville’is. Gerai žinomas vizualumo, vaizdinės ir daugiaterpės metaforos tyrėjas, kurio darbus leidžia Routledge, Mouton de Gruyter, Cambridge University Press leidyklos, skaitė paskaitas apie metaforą reklamoje ir kine, apie vaizdinių ir daugiaterpių metaforų paveikumą. Daugiaterpė metafora (multimodal metaphor) suvokiama kaip metafora, kuriai kurti pasitelkiamos kelios terpės, pavyzdžiui, vaizdas ir garsas, vaizdas ir kalba ir pan.

Metafora, anot gerai žinomų amerikiečių autorių Lakoff’o ir Johnson’o, yra būdas suprasti vieną žmogiškosios patirties sritį per kitą. Komunikuodami metaforiškai, kalbame, pavyzdžiui, apie gyvenimą, pasitelkdami mums pažįstamas kelionės, daug konkretesnės srities, detales. Taip randasi pasakymai savo gyvenimo kelyje sutikau daug draugų ar priėjau gyvenimo kryžkelę. Viena iš tų sričių gali būti perteikiama vaizdu, kita – žodžiais. Sritys neretai susiejamos labai kūrybiškai.

Populiariosios kultūros vartotojai ne visuomet aiškiai suvokia, kaip viešosios erdvės vaizdai tampa paveikūs. Net ir gerai atpažįstamas vaizdas, netikėtai susietas su tekstu ar garsu, pažadina mumyse sąsajas su aktualiomis problemomis. Taip balandžiai pamatomi kaip migrantai, o per stalą braukiama vizitinė kortelė žybteli kaip kovai parengtas peilis. Vaizdinės ir daugiaterpės metaforos yra puikiai pasitarnavusios tiems, kurie vengia išsakyti mintį tiesmukai, to dėl įvairių priežasčių daryti negali ar tiesiog siekia didesnio paveikumo. Pavyzdžiui, vaikams kuriamas turinys turi atitikti vaiko amžių, suaugusiųjų turinys negali būti tiesmukai perkeliamas. Tačiau įdomu, kad kai kuriose visuomenėse būtent vaikams skirtuose kūriniuose kūrėjai meistriškai koduoja ne tik vaikišką, bet ir platesnės reikšmės žinutę, kurią perskaitome keliais skirtingais būdais.

Reaguojant į politines aktualijas, kuriant socialinę reklamą labai dažnai pasitelkiama vizualioji ar daugiaterpė metafora. Profesorius savo paskaitose pabrėžė, kad vaizdų mūsų gyvenime daugėja, o vizualumas užima vis svarbesnę vietą. Tą gerai matome socialiniuose tinkluose. Natūralu, kad ir vizualumo tyrimų daugėja.

Ch. Forceville’io paskaitos sulaukė ne tik studentų, bet ir dėstytojų, mokslininkų susidomėjimo. Vyko prasminga diskusija, abi dienas netilpusi į paskaitos laiką ir persikėlusi į koridorių.

Dėkojame visiems, kas susidomėjote ir aktyviai dalyvavote!

Įvairiakalbių tyrimų centras

Spalio 22 d. Filologijos fakultete apsilankė Graikijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Grigoris Karahalios. Susitikimo metu ambasadorius pristatė naujas Graikijos vyriausybės finansinės paramos graikų kalbos, kultūros ir klasikinėms studijoms galimybes bei pabrėžė didelį interesą stiprinti šią studijų sritį Vilniaus universitete. Fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas ir Klasikinės filologijos katedros vedėjas doc. dr. Vilius Bartninkas apibūdino ambasadoriui dabartinę senosios ir naujosios graikų kalbos bei kultūros studijų situaciją, aptarė aktualiausius šių studijų stiprinimo ir paramos poreikius, galimas paskatas studentams, dėstytojams ir klasikinę filologiją norintiems rinktis moksleiviams.Tarptautinių studijų koordinatorė Giedrė Matkėnienė aptarė vykdomus Erasmus+ programos mainus su Graikijos universitetais ir jų abipusį suaktyvinimą.

Spalio 25 d. 16.30 val. VU Filologijos fakultete, Adomo Mickevičiaus auditorijoje vyks simpoziumas, skirtas 1863–1864 m. sukilimui atminti „1863–1864 m. sukilimo reikšmė Lenkijai ir Lietuvai“.
Renginiu siekiama apžvelgti su sukilimu susijusius mokslinius tyrimus, atskleisti sukilimo reikšmę šių dienų Lenkijos ir Lietuvos istorijai. Simpoziume pranešimus skaitys: Torunės (Lenkija) Mikalojaus Koperniko universiteto darbuotojai: prof. habil. dr. Wojciech Polak, habil. dr. Sylwia Galij-Skarbińska, kun. prof. dr. Michał Damazyn bei Lietuvos istorijos instituto darbuotoja habil. dr. Aldona Prašmantaitė.
Mokslininkai supažindins susirinkusiuosius su skirtingais 1863–1864 m. sukilimo aspektais, jam įtakos turėjusiomis asmenybėmis, taip pat sukilimo įamžinimo formomis. Vėliau vyks diskusija pranešimų temomis, diskusiją moderuos Filologijos fakulteto doc. dr. Irena Fedorovič. Renginio pabaigoje bus pristatytas ir simpoziumo dalyviams padalintas leidinys, skirtas pernai Torunėje vykusiai tarptautinei mokslinei konferencijai „1863–1864 m. sukilimas – Lenkijos nepriklausomybės aušra“.

Renginys vyks lenkų kalba.

Kviečiame visus į renginį!

Orintos Gerikaitės nuotr.

Vilniaus universitete (VU) pirmą kartą įvyko studijų ir karjerų renginys „Dirbu ne (tik) pagal specialybę“, skirtas socialinių ir humanitarinių krypčių studentams. Renginio organizatoriai teigia, jog dauguma socialinių ir humanitarinių specialybių savo prigimtimi yra orientuotos ne į konkrečią profesiją ar specifinę darbo vietą, bet į platų išsilavinimą, gebėjimą mokytis ir prisitaikyti, kritiškai ir kūrybiškai mąstyti.

Šių krypčių absolventų darbo rinkoje reikia ir įmonėms bei organizacijoms, kurių veikla, atrodytų, yra toli nuo humanitarinių ir socialinių mokslų. Todėl renginyje kartu su verslo, valstybės įstaigų ir alumnų pagalba buvo siekiama parodyti, jog humanitarinius ir socialinius mokslus kremtantys studentai ir studentės turi drąsiai eiti į darbo rinką, joje ieškoti savęs ir siūlyti save kaip įvairiapusišką darbuotoją. Renginio organizavime susivienijo keturi VU padaliniai: Filologijos, Filosofijos, Istorijos ir Komunikacijos fakultetai.

Vienas iš renginio idėjos sumanytojų, VU Filosofijos fakulteto strategijos ir komunikacijos prodekanas dr. Vytis Silius teigia, jog įvairių studijų mugių metu moksleiviai dažnai užduoda klausimą „Ką aš veiksiu baigęs sociologijos, istorijos, filosofijos, komunikacijos ar kitus panašius mokslus?“. Neretai ir studijas pradėję studentai dalinasi panašiomis baimėmis.

„Suprantame, jog toks siaurinantis požiūris apie ateities perspektyvas yra perimtas iš aplinkos, artimųjų, todėl šiuo renginiu norime parodyti, kad socialinės ir humanitarinės studijos yra apie įgūdžius. Jie padės jums dirbti darbą, kurį patys norėsite, bei leis keisti veiklos kryptį tiek kartų, kiek tik norėsite. Norime studentams parodyti galimybes, o alumnų pristatytos karjeros istorijos patvirtina tų galimybių gausą“, – teigia dr. V. Silius.

Planuojama, kad renginys taps VU tradicija ir kasmet pokalbiams, diskusijoms suburs studentus, verslo ir valstybinio sektoriaus profesionalus bei VU alumnus.

Orintos Gerikaitės nuotr.

Pagrindinėje renginio diskusijoje apie socialinių ir humanitarinių profilių specialistų poreikį versle ir valstybinėse įstaigose diskutavo informacinių technologijų įmonės „Teltonika High-Tech Hill“ direktorius Julius Purlys, fondų apskaitos ir įmonių valdymo konsultacijų įmonės „Citco“ Talentų pritraukimo grupės vadovas Lietuvoje Modestas Paplauskas bei Valstybės saugumo departamento (VSD) Personalo paieškos grupės vadovas Tomas Ramanauskas.

Tomas Ramanauskas prisiminė, kai prieš 20 metų baigęs studijas VU Istorijos fakultete dalyvavo darbo pokalbyje VSD ir išgirdo žodžius, kad istorikai mąsto įdomiai ir originaliai. Tą dabar jis pats patvirtina: „Humanitarai puikiai orientuojasi, kas yra faktai ir prielaidos, jie dirba su informacija, ieško šaltinių; komunikaciniai gebėjimai taip pat labai svarbūs. Analitiniai gebėjimai vaidina svarbų vaidmenį, žmonės turi gebėti sudėti paveikslą iš atskirų detalių. Mūsų darbuotojų kalvė – Lietuvos aukštosios mokyklos, kurios ruošia socialinės, humanitarinės pakraipos studentus.“

Pašnekovui pritaria „Teltonika High–Tech Hill“ direktorius Julius Purlys ir pabrėžia, jog jų įmonėje socialinių ir humanitarinių krypčių studentai save atranda pardavimų specialistų ir vadybininkų pozicijose. „Pardavimams ir vadybai labai svarbūs kultūriniai aspektai, ne inžineriniai. Mums lengviau priimti humanitarus, apmokyti juos inžinerijos pagrindų ir jie tampa puikiais pardavimų, vadybos specialistais“, – teigia J. Purlys.

Dirbdamas fondų ir apskaitos sektoriuje Modestas Paplauskas pastebėjo, jog didžioji dalis jų darbuotojų – iš finansų ir ekonomikos srities, tačiau vykdydamas talentų paieškas jis ieško darbuotojų iš įvairių sričių. „Žmonės iš humanitarinių sričių turi kitus gebėjimus – jie turi analitinio, kritinio mąstymo gebėjimus, stiprius komunikacinius įgūdžius. Tokie žmonės gali prisidėti prie labai įvairių projektų, prie pokyčių organizacijose“, – patirtimis dalinasi M. Paplauskas.

Vienas iš renginio tikslų buvo parodyti studentams, kad baigus socialinių ar humanitarinių krypčių studijas, atsiveria itin plačios galimybės, todėl savo įkvepiančiomis, netradicinėmis karjeros istorijomis dalijosi skirtingų VU fakultetų alumnai. VU Karjeros centro konsultantai studentams pagelbėjo CV rengimo klausimais, dalinosi įžvalgomis, kaip kurti ir palaikyti profesinius ryšius.  Paskutinėje renginio dalyje studentai turėjo galimybę neformaliai pabendrauti su alumnais, užduoti jiems rūpimus klausimus ir pradėti megzti profesines pažintis.

Išankstinis balsavimas rinkimuose vyksta spalio 21-22 d. nuo 10.30 iki 16.00 Vokiečių kabinete UKI, Universiteto g. 5.

Tarybos rinkimai vyks spalio 28-29 d. nuo 10.30 iki 16.00 Vokiečių kabinete UKI, Universiteto g. 5.

Daugiau informacijos apie rinkimus : https://www.vu.lt/apiemus/struktura/taryba/rinkimai-2024#

Atvykę balsuoti rinkėjai/os turės pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Balsuojant dėl Tarybos nario – Universiteto darbuotojo, atstovaujančio humanitarinių mokslų interesų sričiai bus renkamasi tarp 2 iškeltų kandidatų: prof. Jurgio Pakerio ir vyresn. m. d. Irenos Vaišvilaitės. Ne universiteto kandidatai renkami iš visų iškeltų kandidatų, pažymint po vieną kiekvienoje srityje (Humanitarikos, kultūros ir meno interesų; Teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų; Aukštųjų technologijų, susijusių su biomedicinos mokslais; Aukštųjų technologijų, susijusių su matematikos, fizikos, chemijos ir informatikos mokslais).

Šiandien, spalio 18 d., prasidėjo bendra Lietuvos užsienio kalbų mokytojų asociacijų konferencija „Kalbų sinergija: Lietuvos užsienio kalbų bendrystė ir vizija“. Tai pirma tokia konferencija, bendriems tikslams suvienijusi Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociaciją (LAKMA), Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociaciją (ALPF) ir Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociaciją (LDV). Konferencija rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos kalbų pedagogų asociacija (LKPA).

Renginys Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete subūrė užsienio kalbų specialistus, mokytojus, tyrėjus ir švietimo politikos formuotojus bendrai diskusijai apie užsienio kalbų mokymo ir mokymosi dabartinę situaciją Lietuvoje, kvietė dalintis gerosiomis praktikomis bei išgryninti bendrą ir tvarią ateities viziją.

Ypatingai gausiai susirinkusius konferencijos dalyvius sveikino Filologijos fakulteto dekanas, prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto viceministrą Igną Gaižiūną atstovavusi Ugdymo programų skyriaus vedėja Irena Raudienė, Kanados ambasadorė Lietuvoje Jeanette Sautner, Prancūzijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Alix Everard, Vokietijos Federacijos Respublikos ambasados kultūros atašė Anja Luther, JAV ambasados Viešosios diplomatijos skyriaus vadovė Christienne Carroll, Jungtinės Karalystės ambasados Užsienio ir saugumo politikos patarėjas Oliver Wu, Šveicarijos ambasados Latvijai, Lietuvai ir Estijai misijos vadovo pavaduotoja, laikinoji reikalų patikėtinė Suzanne Streit, Britų tarybos Lietuvoje vadovė Ona Marija Vyšniauskaitė, Goethe’s instituto Lietuvoje vadovė Anna Maria Strauß, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro patarėjas dr. Arūnas Šileris Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė, doc. dr. Rūta Eidukevičienė.

Konferencija siekiama skatinti sinergiją tarp užsienio kalbų, stiprinti kalbų mokymo ir mokymosi kokybę, bendradarbiaujant su švietimo politikos formuotojais, ieškoti naujų būdų Europos Sąjungos daugiakalbystės principo įgyvendinimui ir platesnių mokymosi galimybių sudarymui kiekvienam besimokančiajam.

ALPF asociacijos vice-prezidentas Miroslav Stasilo džiaugiasi šia išskirtine konferencija teigdamas, kad nors didaktinė konferencija VU Filologijos fakultete vyksta jau ketvirtą kartą, pirmą kartą trys asociacijos organizuoja bendrą konferenciją. „Mes visi suprantame daugiakalbystės svarbą Lietuvoje ir visoje Europoje. Tikimės, kad šis susitikimas ir bendras darbas atneš naujų idėjų ir taps gera pradžia glaudesniam bendradarbiavimui ateityje“, – teigia vienas iš konferencijos organizatorių M. Stasilo. Tikime, kad taip ir bus, nes, kaip sakė LAKMA prezidentė Kristina Urbonienė, „bendrystėje slypi didi jėga“.

Konferencijos programą rasite čia: Programa_.pdf 

Kviečiame į Antrąją tarpdisciplininę Vokietijos ir Baltijos valstybių doktorantų ir jaunųjų mokslininkų konferenciją, kuri vyks 2024 m. spalio 19 d. VU Filologijos fakultete (A9).

Konferencijos tikslas – suburti jaunus mokslininkus, tiriančius vokiečių kultūros paveldą Baltijos valstybėse.

Konferencijos plenarinį pranešimą skaitys garsus Apšvietos amžiaus tyrėjas prof. dr. Iwan-Michelangelo D'Aprile (Potsdamas).

Renginį organizuoja Vokiečių kultūros forumas (dr. Martin Pabst) ir VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra (dr. Aleksej Burov).

Renginio partneriai: Potsdamo (Vokietija) ir Tartu (Estija) germanistikos katedros.

Konferencijos programa >>>

Konferencijos kalba: vokiečių.

Spalio 17–18 d. Liublijanoje vyksta Erasmus+ projekto SELSI baigiamasis renginys, kuriame Vilniaus universitetui atstovauja Filologijos fakulteto tyrėjos Laura Vilkaitė-Lozdienė ir Inga Daraškienė. Renginio metu vyks tarptautinė konferencija apie sakytinę lengvai suprantamą kalbą „Tai visai paprasta – sakytinė lengvai suprantama kalba socialinei įtraukčiai“ ir projekto partnerių susitikimas. Konferencijos metu pranešėjai iš Slovėnijos, Šveicarijos, Ispanijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės skaitys pranešimus apie informacijos prieinamumą žiniasklaidoje, teisminiuose procesuose ir teikiant sveikatos paslaugas, vyks apvaliojo stalo diskusija apie pokyčius visuomenėje didinant socialinę integraciją. Renginio metu taip pat bus pristatyti projekto SELSI rezultatai: projekto partneriai iš Italijos, Latvijos, Lietuvos, Slovėnijos ir Švedijos aptars skirtingus projekto etapus ir pasiektus rezultatus. Vilniaus universiteto komanda, kurioje dirbo Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto doc. dr. L. Vilkaitė-Lozdienė, dr. J. Bružaitė-Liseckienė, I. Daraškienė ir A. Župerkaitė, buvo atsakinga už sakytinės lengvai suprantamos kalbos gairių rengimą.

Sakytinės lengvai suprantamos kalbos gairės skirtos plačiajai visuomenei, kuriose pateiktos rekomendacijos apie komunikaciją lengvai suprantama kalba. Gairės parengtos lietuvių, anglų, latvių, italų, slovėnų ir švedų kalbomis. Gairių leidinys bus prieinamas internete nuo šių metų spalio 24 dienos.

VU Filologijos fakulteto Skandinavistikos centras maloniai kviečia į susitikimus su Bengt Jangfeldt – žymiu švedų slavistu, vertėju ir rašytoju.

Bengt Jangfeldt yra vertęs ir parašęs knygų apie B.Pasternaką, V.Majakovskį, O.Mandelštamą, R.Jakobsoną, D.Harmsą, Josifą Brodskį, išleidęs rusų poezijos antalogijų. 1982 m. jo rusų kalba parengtas ir išleistas Majakovskio ir Lili Brik susirašinėjimas (1984 m. pasirodęs ir švediškai) tapo klasikiniu leidiniu (vėliau pasirodė ir kitomis kalbomis). 2007 m. išleista knyga apie Majakovskį ir jo aplinką,  vėliau išversta ir į rusų, prancūzų ir kitas kalbas (anglų kalbos leidinyje minima kaip „the first comprehensive biography of Mayakovsky“), apdovanota aukščiausia Švedijos literatūros premija Augustpriset (Augusto [Strindbergo]) premija). 2017 metais įšėjo BJ knyga „Vi och dem. Bengt Jangfeldt om Ryssland som idé“ [Mes ir jie. Bengt Jangfeldt apie Rusiją kaip idėją]. Prasidėjus 2022 m. karui ši knyga buvo išleista antrą kartą ir išversta į daugelį kalbų. Bengt Jangfeldt taip pat yra knygų apie Axel Munthe (už ją gavo Švedijos akademijos premiją), Raoul Wallenbergą, Nobelių šeimą autorius, yra parašęs daugelį straipsnių (ir žurnalistinio ir mokslinio pobūdžio (Bengt Jangfeldt daug metų dirbo Stokholmo universitete)), daugiau žr. čia Välkommen - Bengt Jangfeldt . Bengt Jangfeldt apdovanotas daugeliu literatūrinių premijų, 2021 metais jam įteiktas Švedijos Karaliaus aukso medalis už iškilią rašytojo ir vertėjo veiklą.

Kviečiame į pokalbius su Bengt Jangfeldt antradienį, spalio 22 d.:

11.30, 314 AB aud. švedų k. apie Raoul Wallenbergą, Švedijos diplomatą, išgelbėjusį tūkstančius Vengrijos žydų gyvybių, ir žuvusį vėliau Rusijos Gulage. (Bengt Jangfeldt kalbės apie RW angliškai kitose renginiuose Vilniuje ir Kaune).

13.00, 314 AB aud. rusų k. apie Josifą Brodskį – prisiminimai, poetika, vertimo problemos.

Dėkojame Švedijos ambasadai už šią galimybę.

Nuoširdžiai kviečiame susitikti su iškiliu švedų slavistu.

Šių metų rugsėjį, pačiose Lietuvos sezono Prancūzijoje išvakarėse, žymiojoje leidykloje Gallimard pasirodė ilgai lauktas naujas Oskaro Milašiaus raštų leidimas: O. V. de L. Milosz. Oeuvres. - Paris, Gallimard (collection Quarto), 2024. Sudarytojų Christophe‘o Langlois ir Olivier Piveteau puikiai parengta knyga spalvingu Prano Gailiaus viršeliu, jau sulaukusi palankių spaudos atsiliepimų, prasmingai papildo Lietuvos sezono programą ir suteikia prancūzams galimybę iš naujo atrasti be galo savitą, lietuvių ir prancūzų kultūras jungiantį rašytoją. Šia džiugia proga kviečiame į susitikimą su knygos rengėju, Oskaro Milašiaus bičiulių draugijos prezidentu dr. Olivier Piveteau, kuris papasakos apie lietuvių kilmės prancūzų poeto tyrimus ir sklaidą Prancūzijoje. Pokalbyje dalyvaus prof. dr. Genovaitė Dručkutė, prof. dr. Viktorija Daujotytė, doc. dr. Darius Kuolys, prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas.

Susitikimas su dr. Olivier Piveteau vyks 2024 m. spalio 23 d., trečiadienį, 17 val. VU Bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus salėje, Universiteto g. 3.