Sidebar

Bendros naujienos

Renginio tikslas – Europos kalbų dienos proga diskutuoti apie užsienio kalbų mokymo(si) universitetuose svarbą šiuolaikiniame kultūrinės įvairovės kontekste. Diskusijoje dalyvaus VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytojai: doc. dr. Inna Samoylyukevych, asist. dr. Ovidiu Ivancu, asist. dr. Adam Mastandrea, doc. dr. Loreta Chodzkienė ir lekt. Gitana Irnienė. Diskusijos dalyviai pasidalins kalbų dėstymo daugiakultūrėje aplinoje patirtimi, atsakys į „Facebook" auditorijos per „Facebook" tiesioginę transliaciją užduodamus klausimus. Diskusiją moderuos VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto doc. dr. Liudmila Arcimavičienė.

  • Data: 2023-09-26
  • Laikas: 15:00
  • Auditorija: SP2 (J. Kazlausko) 
  • Kalba:  anglų

Daugiau apie renginį (anglų kalba) skaitykite žemiau


Live Facebook Event to celebrate the European Day of Languages Panel discussion “Language Education: Empowering Minds and Bridging Cultures”

  • Date: 2023-09-26
  • Time: 15:00
  • Room: SP2 
  • Language: English  

The purpose of the panel discussion is to facilitate a dynamic conversation about the significance of learning and teaching foreign languages within the context of cultural diversity at the university level. The panel will be moderated by Assoc. Prof. Dr. Liudmila Arcimavičienė, who will be joined by a team of five invited guests: Senior Researcher Dr. Inna Samoylyukevych from Ukraine, Dr. Ovidiu Ivancu from Romania, Dr. Adam Mastandrea from the USA, Assoc. Prof. Dr. Loreta Chodzkienė, and Lect. Gitana Irnienė from Lithuania. These experts will share their insights and address questions from the Facebook audience, which will be curated by the moderator and collected via Facebook live streaming. 

All the discussion panelists are currently teaching at the Faculty of Philology, Institute of Foreign Languages at Vilnius University, and during the discussion dedicated to celebrating European Day of Languages will tackle the following questions:  

Discussion questions

  1. What inspired your passion for teaching foreign languages?
  2. What are the practical benefits of multilingualism for students in various career fields?
  3. What strategies can educators use to encourage creativity in language learning?

We have great expectations that this panel discussion will serve as a catalyst for raising the audience's awareness of the significance of language education and the rich tapestry of intercultural values. Our aim is to inspire a deeper appreciation for the role of language in fostering cross-cultural understanding and forging connections across diverse societies. By the end of our discussion, we hope that attendees will carry forward a renewed commitment to championing language education and celebrating the invaluable cultural treasures it brings to light.

 

sekmes1knyga internetui 900x900Vilniaus universiteto leidykla šiemet jau penktą kartą išrinko skaitomiausias leidyklos išleistas knygas ir mokslo periodikos žurnalus. 

Šiais metais nominacijos ir apdovanojimai už knygas buvo teikiami keturiose kategorijose: skaitomiausia monografija, skaitomiausia studijų knyga, skaitomiausia mokslo populiarinimo knyga ir skaitomiausia Vilniaus universiteto leidyklos knyga Vilniaus universiteto bibliotekoje.

Skaitomiausia studijų knyga tapo Filologijos fakulteto mokslininkių Virginijos Stumbrienės, Ingos Daraškienės ir Linos Vaškevičienės parengtas Sėkmės! Vadovėlis lietuvių kalbos A1 (Lūžio) lygiui pasiekti. Džiaugiamės ir sveikiname!

Apdovanojimų tikslas – didinti Vilniaus universiteto ir Vilniaus universiteto leidyklos autorių žinomumą, skatinti mokslo, mokomųjų ir mokslo populiarinamųjų leidinių leidybą ir sklaidą. Apdovanojimai teikiami kiekvienais metais už praėjusių kalendorinių metų knygų pardavimų rezultatus, skaičiuojamos tik per paskutinius trejus metus išleistos knygos. Vilniaus universiteto leidyklos skaitomiausios knygos Vilniaus universiteto bibliotekoje nustatomos apskaičiuojant išdavimo dažnumą vienam turimam knygos egzemplioriui.

Pagal Germanistikos katedrų partnerystės programą (GIP, DAAD) į Vokiečių filologijos katedrą atvyksta dr. Patrick'as Grommes'as (Hamburgo universitetas) ir vokiečių kalba skaitys tokias paskaitas:

  • antradienis, 2023 m. rugsėjo 26 d., 9.00 val. 130 aud.: „Variation im Deutschen aufgrund von Migration am Beispiel von „Kiezdeutsch“;
  • trečiadienis, 2023 m. rugsėjo 27 d., 11.00 val. 128 aud.: „Zu Konnektoren und Korpuslinguistik“.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Poloniskos centras kartu su Palenkės vaivadijos Lukaszo Górnickio biblioteka ir Balstogės universiteto Filologijos fakultetu maloniai kviečia į 2023 m. rugsėjo 26-27 d. vyksiančią konferenciją, skirtą iškiliems XX amžiaus rašytojams Barbarai Toporskai ir Józefui Mackiewicziui.

Daug metų šio rašytojų dueto kūriniai Lenkijoje buvo mažai žinomi ir sunkiai prieinami. Lenkijos Liaudies Respublikoje „Kelio į niekur“ (Droga donikąd) autoriaus pavardė galėjo būti paminėta tik aštrios rašytojo kritikos kontekste, o lenkų skaitytojus knygos pasiekė nelegaliai pragabentos pro geležinę uždangą. Dėl antikomunistinio kūrinių pobūdžio Mackiewiczių šeima turėjo ne tik būrį ištikimų skaitytojų, bet visų pirma daug oponentų (Lenkijoje ir užsienyje). Literatūrinėje ir politinėje emigracijos aplinkoje Józefas Mackiewiczius išgarsėjo puikiais reportažais ir romanais, tačiau buvo žinomas ir dėl vadinamos „Mackevičiaus bylos“ – tariamo rašytojo bendradarbiavimo su vokiečiais Antrojo pasaulinio karo metais.

Po 1989 m., Londono leidyklos „Kontra“ pastangomis, abiejų rašytojų knygos pasirodė Lenkijos knygų rinkoje. Šiai leidyklai priklauso autorių teisės į rašytojų palikimą. Praėjusiais metais Lenkijos Respublikos Seimas 2022-uosius metus paskelbė „Józefo Mackiewicziaus metais“, o daugybė mokslo ir kultūros renginių šalyje ir užsienyje prisidėjo prie kūrinių populiarinimo ir didesnio skaitytojų susidomėjimo autoriumi. Tačiau Barbara Toporska vis dar yra mažai žinoma rašytoja, likusi savo vyro šešėlyje.  Nors būtent ji buvo pirmoji Mackiewicziaus kūrinių skaitytoja, redaktorė ir recenzentė. Visą gyvenimą emigracijoje ji stengėsi sudaryti sąlygas vyro kūrybai, o visų pirma – rūpintis šeima. Jos literatūrinis palikimas, ne itin didelis, bet labai įvairus, yra retai nagrinėjamas ir beveik nežinomas.

Konferencijos programa >

Rugsėjo 25 d., pirmadienį, 11.00 val. A9 aud. (Germanistikos studijų kabinete) maloniai kviečiame į susitikimą su poete ir vertėja Katrin Pitz iš Darmštato (Vokietija).

Baigusi mechanikos inžinerijos studijas, jaunoji mokslininkė 8 metus dirbo pagal profesiją. Tačiau po pirmosios poezijos knygos „Auch solche tage waren immer schon da“ („Ir tokių dienų čia būta visados“) sėkmės nusprendė skirti daugiau laiko kūrybai ir vertimui iš norvegų bei ispanų kalbų.

Renginys vyks vokiečių kalba.

Organizatoriai: Vilniaus Universiteto Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra, Lietuvos rašytojų sąjunga.

Poetės viešnagę Vilniuje remia Heseno literatūros taryba.

Renginio plakatas >>

2023 m. rugsėjo 11-15 d. Vroclavo universiteto (Lenkija) studentai polonistai, kurie specializuojasi lenkų kalbos kaip užsienio kalbos didaktikos srityje ir yra Glotodidaktikos būrelio nariai, atliko praktiką pagal Erasmus+ programą Vilniaus universiteto Polonistikos centre. Viešnagės Vilniaus universitete metu studentai stebėjo paskaitas, susipažino su Lenkijos instituto Vilniuje veikla, dalyvavo seminare, organizuojamame pagal tarptautinį projektą „Patikrink savo lenkų kalbą Lietuvoje! Lenkų kalbos sertifikavimo sistemos sklaida užsienyje” (Nacionalinės akademinių mainų agentūros (NAWA) programa „Lenkų kalbos populiarinimas”). 

studentai_iš_Vroclavo_universiteto.jpg

Rugsėjo 25 d., pirmadienį, 15.00 val., A9 aud. (Germanistikos studijų kabinete) maloniai kviečiame į prof. dr. Sandros Reimann (Regensburgo universitetas/Oulu universitetas) pranešimą tema “Tanz der Nordlichter, Saunahonig und Polarsommerzauber -Deutschsprachige Produktnamen mit Nord-Touch”, skirtą Europos kalbų dienai.

Renginio kalba - vokiečių.

Dalyvavimas - nemokamas, tačiau maloniai prašytume užsiregistruoti čia >> 

Daugiau informacijos rasite Facebook svetainėje > 

[EN below]

2024 m. erdvės semiotikos numeriu norime pratęsti greimistinės semiotikos erdvės tyrimus, publikuotus Baltų lankų (34) ir Semiotikos (2013, 2014) žurnaluose. Naujasis Semiotikos numeris kviečia praplėsti lauką, įtraukiant į jį Jurijaus Lotmano erdvės tyrimus kultūros semiotikos kontekste, o taip pat erdvės posūkio (spatial turn) inspiruotus ar jį atliepiančius pokolonijinių studijų, literatūros kartografijos, geokritikos, literatūrinės urbanistikos tyrimus plačiame teorinių ir metodologinių prieigų lauke.

Kviečiame teikti straipsnius, kuriuose svarstomos šios ar kitos susijusios problemos:

  • erdvė semiotikos ir kitose teorijose;
  • erdvės tyrimai: metodai, atradimai ir iššūkiai;
  • erdvė literatūros semiotikoje;
  • erdvė kino, vaizduojamųjų ir plastinių menų, muzikos, architektūros semiotikoje;
  • erdvė naujosiose medijose;
  • kiti susiję klausimai.

Priimame straipsnius lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis.Straipsnius kviečiame teikti iki 2024 metų birželio 30 dienos.

Straipsnius prašome siųsti šiais adresais: 

„Semiotika“ – tarptautinis tarpdisciplininis atvirosios prieigos recenzuojamas mokslo darbų žurnalas, skirtas semiotinių kultūros problemų tyrimams teoriniu ir praktiniu aspektu, įvairių semiotikos, struktūralizmo, poststruktūralizmo problemų gvildenimui, skirtingų semiotinių prieigų taikymui kultūros diskursų analizėje. Žurnale skelbiami originalūs mokslo straipsniai lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis, autoriams netaikomi jokie straipsnių pateikimo ar publikavimo mokesčiai. Detalus straipsnio struktūros, citavimo būdo ir kt. reikalavimų aprašymas pateiktas žurnalo interneto svetainėje > 


[EN]

The 2024 special issue of Semiotika aims to expand inquiry into the questions of spatial semiotics within the framework of semiotics of Algirdas Julius Greimas from the ground laid in Baltos lankos (2012, No. 34) and two earlier volumes of Semiotika (2013, 2014). This special issue invites papers that broaden the field of research by including Lotmanian approach to space in the semiotics of culture and, further, investigations that contribute to the spatial turn in postcolonial studies, literary geography and cartography, geocriticism, and literary urbanism.

We welcome papers focused on, but not limited to:

  • Space and spatiality in semiotic and other theories;
  • Research on space and spatiality: methods, challenges and discoveries;
  • Space in literature;
  • Space in visual and plastic arts, music, architecture;
  • Space in new media;
  • Other related topics.

The deadline for submissions is 31 July 2024.

Send your articles to: 

Semiotika is an international open access double-blind peer-reviewed multidisciplinary journal focusing on both theoretical and practical aspects of cultural semiotics, structuralism and poststructuralism, contemporary semiotic research, history and theory of semiotics, and analysis of various types of discourse. The journal accepts articles in Lithuanian, English and French and does not charge article processing charges or submission charges. As we move Semiotika fully online, we look forward to presenting latest research more quickly and in an environmentally friendly form. For detailed instructions on style, presentation and formatting conventions, and additional information, please see our Author Guidelines > 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos