Birželio 17 d., pirmadienį, 13 val. V. Krėvės (118) auditorijoje Deividas Zibalas gins daktaro disertaciją „Kelionės tikslas – turistų Roma: miestovaizdžiai šiuolaikiniuose Holivudo filmuose“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2019–2023 metais Vilniaus universiteto Filologijos fakultete. Mokslinis vadovas – prof. dr. Almantas Liudas Samalavičius (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

doc. dr. Deimantas Valančiūnas – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),

prof. dr. Andreas Mahler (Berlyno laisvasis universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),

prof. dr. Irina Melnikova (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),

doc. dr. Atėnė Mendelytė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),

doc. dr. Renata Šukaitytė-Coenen (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra – H 003).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje adresu

Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda

Filologijos fakultetas 2024 metais pradeda įgyvendinti projektą „Iš naujo apibrėžiant mūsų supratimą apie būtį ir kalbą. Dialektiniai žaidimai ir būties reikšmės Antikoje“ (angl. Resetting our understanding of being and language. Dialectical games and the meanings of being in Antiquity.) NR. 10-036-T-0011. Vilniaus universitete tyrėjas dr. Luca Gili iš Kvebeko universiteto Monrealyje atliks 24 mėn. trukmės podoktorantūros stažuotę, kuriai vadovaus Filologijos fakulteto doc. dr. Vilius Bartninkas. Stažuotės metu bus vykdomas originalus mokslinių tyrimų projektas bei keliama tyrėjo kvalifikacija.

Projekto tikslas – užpildyti spragą mokslinėje literatūroje, plačiai tiriant dialektines praktikas metafizinių diskusijų kontekste nuo Parmenido iki Aristotelio. Uždaviniai: 1) ištirti veiksmažodžio „būti“ lingvistinį vartojimą V amžiuje prieš mūsų erą, pasitelkus šiuolaikines technologijas nustatyti, ar yra egzistencinio veiksmažodžio vartojimo liudijimų; 2) ištirti galimybę nauju būdu perskaityti Parmenido 8 fragmentą, kur „būti“ kvalifikavimas nėra susijęs nei su numanomu subjektu, nei su predikatu, o veikiau su jungtimi tarp subjekto ir predikato, taip plėtojant naują Parmenido ontologijos interpretaciją; 3) išanalizuoti Platono dialogus apie „būtį“ atsižvelgiant į šiuolaikines diskusijas apie kalbą ir veiksmažodžio „būti“ vartojimo klaidas; 4) ištirti Aristotelio „kategorijų“ atradimą dialektinių diskusijų apie „būtis“ kontekste; 5) surengti seminarą apie Viduramžių „būties“ supratimą dialektinės kopulos analizės kontekste.

Projektas bus įgyvendinamas pagal 2022-2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02- 01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ veiklą „Parama mokslo ir MVĮ projektams, gavusiems Europos Komisijos kokybės ženklą, ir Marie Skłodowskos-Curie veiklos, Europos mokslo tarybos, Pažangos sklaidos ir mokslinių tyrimų erdvės teigiamai įvertintiems, tačiau dėl lėšų trūkumo negavusiems Europos Komisijos finansavimo projektams“.

Projektui skiriamų lėšų suma 158616,45 Eur. 

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2024 m. gegužės  mėn. 1 d. – 2026 m. balandžio mėn. 30 d. 

Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos Kartos Lietuva“ lėšomis. 

Gegužės 23-24 d. dvidešimt pirmą kartą Filologijos fakultete vyko VU Polonistikos dienos. Renginio organizatorius: VU Polonistikos centras, partneris: Lenkijos institutas Vilniuje.
Pirmąją dieną vyko tarptautinė studentų konferencija, kurioje dalyvavo Liublino Jono Pauliaus II katalikiškojo universiteto ir Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto doktorantai, taip pat Vilniaus universiteto ir Liublino Jono Pauliaus II katalikiškojo universiteto antro bei trečio kurso lenkų filologijos studentai. Gausi studentų grupė iš Liublino atvyko į Vilnių pagal Erasmus+ mainų programą. Konferencijos dalyvius ir svečius pasveikino VU Filologijos fakulteto prodekanė doc. dr. Gintarė Juodžentytė-Šinkūnienė.
Tą pačią dieną vyko dar dvi paskaitos. Liublino Jono Pauliaus II katalikiškojo universiteto prof. habil. dr. Henryk Duda pasidalino savo pamąstymais apie Adomo Mickevičiaus poemos Ponas Tadas (šiemet šiam kūriniui sukanka 190 metų) Invokaciją. Svečias iš Krokuvos Muzikos akademijos Maciej Wilczynski pristatė referatą „Tautosakos atgarsiai lenkų kompozitorių kūryboje“.
Po konferencijos vyko susitikimas su Varšuvoje gyvenančia lenkų rašytoja Ewa Sobieniewska, kuri daugiau nei prieš 10 metų du semestrus studijavo (pagal Erasmus+ programą) lenkų filologiją Vilniaus universitete. Studijų metu pradėjo domėtis Vilniaus miesto ir Lietuvos istorija, jos istorinių romanų veiksmas vyksta ir Lenkijos karalystėje, ir būtent Vilniuje.
Antrą dieną Polonistikos dienų dalyviai ir svečiai aplankė vietas susijusias su Česlovu Milošu (Czesław Miłosz) Vilniuje ir Kėdainių krašte. Šiemet sukanka devyniasdešimt metų, kai busimasis Nobelio premijos laureatas baigė teisės studijas Stepono Batoro universitete Vilniuje (dabartinis Vilniaus universitetas) ir dvidešimt metų, kai mirė Krokuvoje, kur yra palaidotas. Ekskursija vedė per Šetenius, kur poetas gimė 1911 m. savo senelių (iš mamos pusės) Zigmanto Kunato ir Juzefos Sirutaitės dvare. Šį dvarą aprašė romane Isos slėnis. Vieninteliame išlikusiame ir atstatytame buvusiame svirne nuo 1999 m. veikia Česlovo Milošo kultūros centras, poetui skirta paroda. Poeto buvimą čia primena ir jo pasodintas ąžuoliukas.
Studentai ir dėstytojai aplankė taip pat Šventabrastį, kur Viešpaties Atsimainymo bažnyčioje Č. Milošas buvo pakrikštytas, o šalia bažnyčios yra palaidoti poeto proseneliai (iš mamos pusės) – Simonas Sirutis ir Eufrozina Kosakovskaitė. Netoli Šventabraščio 1863 m. vyko mūšiai – apie tai primena 1938 m. pastatytas memorialinis paminklas. Ekskursijos pabaigoje aplankėme Kėdainius – miestą, kurio garbės piliečiu buvo Česlovas Milošas ir kur yra jo vardo gatvė.
Polonistikos dienų organizatoriai nuoširdžiai dėkoja Filologijos fakulteto dekanatui už visokeriopą pagalbą, o ypač Aistei Marijai Markevičienei ir Ugnei Juozapavičiūtei.

Parengė dr. Irena Fedorovič

Kviečiame į literatų-doktorantų seminarą, kuris vyks gegužės 30 d. 13-15 val. 116 auditorijoje Filologijos fakultete. Jo metu aptarinėsime Gretos Štikelytės tekstą „Väterliteratur and Enkelliteratur as Framework for Analysis of Holocaust Perpetratorship in Generational Narratives by Authors of Lithuanian Origin“. Teksto recenzentai:

• dr. Gintarė Malinauskaitė (Lietuvos istorijos institutas)
• dr. Liucija Vervečkienė (TSPMI)
• dokt. Tomas Kotovičius

Pageidaujantys susipažinti su straipsniu iš anksto, rašykite seminaro vedančiajai Nijolei Keršytei ()

Lauksime apsilankant tų, kurie mėgsta tikras ir gyvas intelektualines diskusijas.

Gegužės 31 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Šio seminaro tema – kontaktinės kalbos. Prisegame Johannos Nolan tekstą apie lingua franca, kurį prašytume šiam seminarui perskaityti.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Primename, kad jau šį trečiadienį, gegužės 29 d., 15.00 val. Kanados studijų (A7) aud. vyks ketvirtasis ARKSI organizuojamo ciklo „Humanitarinių mokslų kokybė ir poveikis“ seminaras:

Gintaro kelias 2.0: sėkmingas VU bendradarbiavimas su Italijos universitetais,  organizacijomis ir įmonėmis

Pranešėjas:  doc. dr. Diego Ardoino

Tarptautiškumas. Tarpdalykiškumas. Bendradarbiavimas. Be šių raktinių žodžių nebeįsivaizduojame gyvenimo mokslinėje institucijoje. Bet kas tai yra? Kaip tai įgyvendinti? Gerosiomis patirtimis tikrai gali pasidalinti Fakulteto italistai, aktyviai skleisdami italistiką Lietuvoje ir baltistiką Italijoje. 

Doc. dr. Diego Ardoino yra Italų kalbotyros ir literatūros katedros vedėjas, Berno universiteto Baltistikos centro atkūrėjas. Baigė klasikinę filologiją Pizos universitete, gavo daktaro laipsnį Pizos bei Frankfurto prie Maino universitetuose, įvykdė podoktorantūros stažuotę Berno universitete, taip pat laimėjo  dr. Joséphine de Karman foundation stipendiją. 2023 m. Italijos Respublikos prezidentas Sergio Mattarella suteikė jam Italijos Respublikos Žvaigždės ordiną už esminį vaidmenį skatinant draugiškus Italijos ir Lietuvos santykius bei abiejų valstybių bendradarbiavimą. D. Ardoino tyrimų laukas apima istorinę (socio)lingvistiką, multimodalinius ir tarpdisciplininius tyrimo modelius seniesiems tekstams tirti, prūsistiką, (italų) dialektologiją ir geolingvistiką. D. Ardoino jau beveik dešimtmetį organizuoja studentų ir dėstytojų dialektologines ekspedicijas Ligūrijos regione Italijoje, tarptautines italų kalbos savaites, konferencijas ir renginius susijusius su italistika Lietuvoje ir su baltistika Italijoje bei Šveicarijoje, aktyviai bendradarbiauja su Italijos Respublikos ambasada Lietuvoje, Italų kultūros institutu Vilniuje, Rygos bei Talino universitetų italistais, Pizos universiteto baltistais, kitų Italijos universitetų bei tyrimų institutų mokslininkais.

Visų labai laukiame!

Vilniaus universiteto Prancūzų filologijos katedra kviečia dalyvauti konferencijoje „Prancūzų kalbos ir kultūros studijoms Lietuvoje – 250 metų“. Konferencija skirta pristatyti naujausius ir svarbiausius frankofonijos studijų tyrimus Lietuvoje.

Konferencija vyks 2024 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (Universiteto g. 5, Vilnius, Lietuva).

1774 m. išleista „Prancūzų kalbos gramatika Vilniaus akademijos prancūzų kalbos studentams“ („Grammaire française pour les étudiants du français à l’Académie de Vilnius“) žymi prancūzų kalbos studijų pradžią Lietuvoje. 1944 m. Vilniaus universitete įkurta Prancūzų filologijos katedra. Per 250 m. prancūzų kalbos ir kultūros studijos gerokai išsiplėtė ir šiuo metu Lietuvoje vykdomi reikšmingi su prancūzų kalba bei frankofonija susiję tyrimai. Be to, per pastaruosius penkiasdešimt metų pasaulyje pasikeitė filologijos mokslo sąvoka. Tai, kas anksčiau buvo laikoma filologijos studijomis, šiuo metu pasaulio universitetuose virto literatūros, vertimo, lingvistikos, filosofijos, semiotikos, kino, populiariosios kultūros ir vizualiųjų menų studijomis ir tyrimais. Konferencijos tikslas – pažvelgti į prancūzų kalbos ir frankofoniškų šalių kultūros studijas bei tyrimus Lietuvoje iš šios naujos perspektyvos, atkreipti dėmesį į šiuo metu vykdomus svarbius tyrimus ir aptarti šių tyrimų ir studijų ateitį Lietuvoje.

Kviečiame įvairių sričių mokslininkus teikti pranešimus, pristatančius aktualiausius Prancūzų kalbos ir kultūros bei frankofonijos studijų tyrimus.

Pranešimų trukmė – 20 min.

Konferencijos kalba – lietuvių.

Pranešimų santraukas (iki 300 ž.) prašome siųsti el. paštu: iki 2024-06-15.