In Memoriam prof. Per Thomas Andersen (1954.02.08 - 2023.12.13)

Tikriausiai neatsiras nei vieno norvegų literatūros specialisto, kuriam nebūtų pažįstamas Per Thomo Anderseno vardas, kuris nebūtų skaitęs jo tekstų ar  girdėjęs jo paskaitų. Tai buvo nepaprastai didelis eruditas, o kartu labai empatiškas, subtilus, be galo šiltas ir kuklus žmogus. Norvegų literatūrą profesorius tyrinėjo su didele aistra ir buvo savo srityje nepralenkiamas, stebinančiai produktyvus. Kiekvieną kartą užėjusi į Oslo knygynus nustebdavai, kad literatūros mokslui skirtose lentynose apie aštuoniasdešimt procentų sudaro Per Thomo Anderseno rašytos knygos. Ne veltui Oslo universiteto Rektorius, pernai jam įteikdamas karaliaus apdovanojimą už nuopelnus Norvegijai, pavadino jį savo kartos nestoriumi.

Per Thomas gimė Osle 1954 m., ir jei ne sunki liga, šiandien, vasario 8d., jam būtų sukakę 70 metų. Po studijų Oslo universitete 1988 m. jis gavo docento vietą Trømso universitete, kur 1990 m. apgynė antrąją disertaciją (tema: „Dekandansas skandinavų literatūroje 1880–1900“). 1992 m. tapo šio universiteto profesoriumi, o nuo 1993 m. profesoriavo Oslo universitete.  

Per Thomas buvo visuomeniškas, aktyvus ir produktyvus mokslininkas, bet taip pat ir puikus pedagogas, mokslo darbų vadovas, turėjęs ypatingą  talentą perteikti savo išmanymą ir įkvėpti studentus savarankiškiems tyrimams. Jis parašė daugiau nei 40 knygų įvairiomis temomis ir apie įvairius laikotarpius, per 500 mokslinių straipsnių. Taip pat sudarė dvi grožinės literatūros antologijas ir išleido du romanus – „Laikykis“ (1985; Hold) ir „Žaizda“ (1992; Arr). Vis dėlto pagrindiniu jo gyvenimo veikalu yra monumentalioji „Norvegų literatūros istorija“ (2001; antrasis papildytas leidimas 2012; Norsk litteraturhistorie). Ja nuolat remiasi literatūrologai, studentai, mokytojai, ją žino bene visi, kas domisi norvegų literatūra. Tai unikalus kūrinys, apimantis norvegų literatūros istoriją nuo vikingų epochos iki naujausių laikų.

Daugybė prof. Per Thomo Anderseno pareigų bei apdovanojimų akademinėje bendruomenėje ir už jos ribų liudija, kad jis buvo didžiai vertinamas ir gerbiamas. Jis  aktyviai dalyvavo organizacijos „Amnesty International“ veikloje,  1984–1986 m. vadovavo jos skyriui Norvegijoje. 1995 m., būdamas vos 41-erių, buvo išrinktas Norvegijos mokslo akademijos nariu, o paskutiniais gyvenimo metais apdovanotas karaliaus medaliu už akademinius nuopelnus ir grožinę kūrybą.

Ypatingas ryšys siejo Per Thomą su Vilniumi, Vilniaus universitetu ir Skandinavistikos centru. Jis buvo vienas pirmųjų užsienio mokslininkų, atvažiuodavusių čia skaityti paskaitų apie skandinavų literatūrą. Jį galime vadinti  Skandinavistikos centro ambasadoriumi Oslo universitete ir plačiau Skandinavijoje, jo dėka Skandinavistikos centras užmezgė reikšmingų akademinių ryšių.  Iš visų pasaulio vietų Per Thomas pasirinko  būtent Vilnių kaip savo rašymo, kūrybos ir įkvėpimo miestą. Atvažiavęs mėgdavo apsistoti „Radisson“ viešbutyje, ten, kur gyveno pagrindinis norvegų rašytojo Dago Solstado romano  personažas Bjornas Hansenas. 

Saitai su Vilniumi, Skandinavistikos centro dėstytojais nenutrūko ir siaučiant pandemijai, kai viešą akademinį bendravimą keitė draugiški pašnekesiai zoom’u. Kiekvieną penktadienio vakarą su Per Thomu – jis tuo metu vis studijavo Šventąjį Augustiną – ,,susitikdavo" keletas jo buvusių studentų,  kiekvienas su savo taure  balto vyno.  Visus jį pažinojusius jis įkvėpdavo bendrystei, skatino atsiverti literatūrai, menui, muzikai, ypač džiazui. Prasidėjus karui Ukrainoje, Per Thomas iš karto susisiekė su kolegomis Lietuvoje, klausė, ar negalėtų kuo padėti.

Pažinojusieji Per Thomą su šiluma ir dėkingumu prisiminsime jo paskaitas, pokalbius su juo, jo  kolegišką paramą ir ypatingą talentą bendrauti. Kaip niekas kitas jis gebėjo kurti atmosferą, kurioje kiekvienas galėjo būti pačiu savimi, be jokios įtampos. Per Thomo tekstai ir jo atminimas liks su mumis,  bet jo mums labai trūks.

Skandinavistikos centro kolegos reiškia nuoširdžią užuojautą šviesios atminties profesoriaus Per Thomo Anderseno našlei profesorei Elisabeth Oxfeld, dukrai Sarai ir kitiems artimiesiems.

Nusišypsok jam, Viešpatie...

Jūratė Kumetaitienė
Skandinavistikos centras

Vilniaus universiteto Slavistikos katedra vėl kviečia visus į neformalių paskaitų ciklą VU.ACADEMIA.RU, skirtą vyresnių klasių moksleiviams, mokytojams bei visiems, kas norėtų pasinerti į lingvistikos, literatūros mokslo bei kultūrologijos pasaulio atradimus. 

Paskaitos vyks pavasario semestre nuo vasario 17 d. iki gegužės 4 d. šeštadieniais. Išklausiusiems keturias ir daugiau Akademijos paskaitų bus įteikti dalyvavimą projekte patvirtinantys pažymėjimai.

Visi renginiai nemokami. 

Programa lietuviškai >

Programa rusiškai >

Naujienas sekite Facebook socialiniame tinkle VU Academia.ru, taip pat daugiau informacijos rasite VU Slavistikos katedros paskyroje. 

Paskaitos vyks gyvai Vilniaus universitete Filologijos fakultete K. Donelaičio auditorijoje (Universiteto g. 5) su transliacija online Microsoft Teams platformoje 11:00 val. Išankstinė registracija būtina. Registracija >

Registruotis galima iki paskutinės dienos prieš paskelbtos paskaitos dieną 21:00 valandos. Į Jūsų nurodytą paštą bus išsiųsta prisijungimo nuoroda.

Kontaktai detalesniam pasiteiravimui: 

ŠIO CIKLO TEMOS

2023.02.17 Rusų kalba Lietuvoje. Doc. dr. Jelena Konickaja, VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2023.03.03 Monstrai šiuolaikinėje rusų literatūroje. Dr. Tomas Čenys, VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2023.03.23 Ivanas Turgenevas ir gotikinė tradicija. Doc. dr. Dagnė Beržaitė ir studentė Alina Lukašova, VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2023.04.13 Vladimiras Majakovskis. „Geras požiūris į arklius“: tikras komentaras. Prof. dr. Galina Michailova, VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2023.04.24 Įvardijimo strategijos Rusijos miestuose: dinaminis aspektas. Prof. dr. Ala Lichačiova, VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2023.05.04 Naujienų vertimo ypatumai. Doc. dr. Viktorija Makarova, VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

VU Filologijos fakulteto Prancūzų filogijos katedra su giliu liūdesiu praneša, kad 2024 metų vasario 6 dieną mirė ilgametė mūsų katedros narė docentė Irina Mikalkevičienė (gimusi Palangoje 1946 metų lapkričio 7 dieną). Irina, 1964 metais baigusi Palangos vidurinę mokyklą, įstojo į VU Filologijos fakulteto prancūzų kalbos ir literatūros specialybę, kurią baigė 1969 metais diplomu su pagyrimu ir buvo priimta dirbti Prancūzų kalbos katedroje. Tų pačių metų rudenį įstojo į aspirantūrą, kurioje studijavo iki 1972 metų. Filologijos mokslų kandidato (daktaro) disertaciją, tema "Veiksmažodinė sintagma senojoje prancūzų kalboje (veiksmažodis ir asmeninis įvardis veiksnio funkcijoje)", apgynė 1973 metais. Prancūzų filologijos katedroje docentė Irina Mikalkevičienė dėstė prancūzų kalbos istoriją, senąją prancūzų kalbą, įvadą į romanų filologiją, Prancūzijos istoriją ir kitus kursus. Buvo katedros vedėja.

Liūdėdami dėl docentės Irinos Mikalkevičienės mirties, ją visada prisiminsime kaip puikią savo dėstomų dalykų žinovę, eruditę, aistringą literatūros skaitytoją, atidžią, nuoširdžią, visuomet maloniai bendraujančią kolegę, rūpestingą studentų globėją.

Šventosios mišios už Iriną Mikalkevičienę šiandien, vasario 7 dieną, 18 valandą, Šv. Jonų bažnyčioje. Atsisveikinimas su velione rytoj, vasario 8 dieną, 9 - 15 val., laidojimo namų Paco g. 4, 1 salėje. Urna išnešama 15 val., laidotuvės Kairėnų kapinėse.

Vasario 9 d. maloniai kviečiame paminėti Pasaulinę graikų kalbos dieną. Renginyje aptarsime graikų kalbos istoriją, skambės graikų poetų eilės ir graikiška muzika.

Pasaulinės graikų kalbos dienos paminėjimas vyks vasario 9  d., penktadienį, 17 val. 118  (Vinco Krėvės) aud.

Renginio trukmė: 1 val.

Renginio organizatorius: Klasikinės filologijos katedra ir Lietuvos graikų draugija „Patrida“.

Vasario 12-13 dienomis Skandinavistikos centre svečiuosis ir paskaitas skaitys literatūrologas, profesorius emeritas Björn Meidal (Upsalos universitetas, Švedija). Garsaus Augusto Strindbergo kūrybos ir gyvenimo tyrinėtojo vizitas įvyks ambasadoriaus Larso Wahlundo ir Švedijos ambasados Vilniuje dėka. Profesorius skaitys dvi paskaitas anglų ir švedų kalbomis.

Vasario 12 d., pirmadienį, 11.00

August Strindberg och Carl Larsson: Bästa vänner och dödsfiender/ Augustas Strindbergas ir  Carlas Larssonas: geriausi draugai ir mirtini priešai. Apie dvi kertines 19 a. pab.- 20 a. pradžios Švedijos kultūros gyvenimo personalijas. (Skandinavistikos centro aud. 314 AB, švedų kalba).

Vasario 13 d., antradienį, 11.00 

Strindberg and 20th Century Avant-garde Drama and Theatre/ Strindbergas ir 20 a. avangardo drama ir teatras.  The focus is on August Strindberg´s importance in and for 20th Century drama and theatre (playwrights and directors), with some bearings also on prose, poetry and film. (Z. Zinkevičiaus aud. 92, anglų kalba).

Kviečiame dalyvauti.

Daugiau informacijos rasite čia >

2024 m. sausio 31 d. mirė Filologijos fakulteto dėstytoja Marija Izabelė Steponavičiūtė.

Marija Izabelė Steponavičiūtė buvo ilgametė Vilniaus universiteto  anglų kalbos dėstytoja. Savo karjerą universitete ji pradėjo 1962 m. rugsėjo mėn. tuometiniame Istorijos-Filologijos fakultete ir iki 1964 m. buvo  Pedagogikos ir psichologijos katedros vyr. laborantė.

Nuo 1964 m. iki 1999 m.  dirbo Istorijos-Filologijos fakulteto (nuo 1968 m. Filologijos fakulteto), nuo 1999 m. Užsienio kalbų instituto anglų kalbos lektore. Paskutinius du savo karjeros dešimtmečius M. I. Steponavičiūtė  ėjo  vyr. lektorės pareigas,  dėstė anglų kalbos leksiką ir  akademinį rašymą, vedė šiuolaikinės anglų kalbos seminarus VU dėstytojams.

Izabelė buvo mylima dėstytoja, dalijanti ne tik žinias, bet ir įkvėpimą savo studentams, kuriuos ji skatino ne tik mokytis kalbos, bet ir nuolatos plėsti savo akiratį. 

M. I. Steponavičiūtė buvo profesionali pedagogė, nuolat siekianti tobulėti, bendravimas su ja praturtino ne tik studentus, bet ir kolegas. Ji buvo ne tik aukščiausios kvalifikacijos lektorė, bet ir išskirtinė asmenybė, linkusi kurti ne tik profesionalią, bet ir šiltą, draugišką akademinę aplinką, turėjusi labai gerą humoro jausmą.  

Dėkodami už jos indėlį mūsų universiteto bendruomenei, prisiminsime ją kaip nuoširdžią, gerą, subtilią dėstytoją, kolegę, draugę. 

Su M.I. Steponavičiūte  bus galima atsisveikinti vasario 2 d. nuo 18.00 val. iki 21.00 val. ir vasario 3 d. nuo 9.00 val. iki 21.00 val. Vilniaus universiteto  Šv. Jonų bažnyčioje.

Šv.Mišios už velionę bus aukojamos vasario 3 d. 18.00 val. Šv. Jonų bažnyčioje.

Urna išnešama vasario 4 d. 10.00 val. Laidotuvės vyks Rokantiškių kapinėse.

2024-02-01

2023 m. Lietuvos Metų vokiečių kalbos mokytoja išrinkta Rima Pranciška Oganesian, Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos vokiečių kalbos mokytoja metodininkė.

Metų vokiečių kalbos mokytojo(s) apdovanojimą inicijuoja Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas ir, bendradarbiaudamas su partneriais UAB „Reiz-Tech“, UAB „Stevila“, Vokietijos-Baltijos ateities fondu, Vokietijos ambasada Vilniuje, Goethe’s institutu Lietuvoje, Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacija ir Lietuvos DAAD klubu, įteiks jį jau trečią kartą.

Jau antrus metus Vokietijos ambasada Vilniuje steigia ir savo specialų prizą. Už kryptingą darbą skatinant ir motyvuojant mokinius rinktis vokiečių kalbą, įvairių iniciatyvų, populiarinančių vokiečių kalbą Kelmės rajone, organizavimą ir ilgametį partnerysčių su Vokietijos švietimo organizacijomis puoselėjimą šiemet toks apdovanojimas skiriamas Kelmės „Aukuro“ pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos mokytojai metodininkei Violetai Truncienei.

Nuoširdžiai sveikiname apdovanojimų laureates, linkime kūrybinio džiaugsmo ir gausaus mokinių būrio vokiečių kalbos pamokose!

Lietuvos Metų vokiečių kalbos mokytojo(s) 2023 apdovanojimas ir rėmėjų dovana Rimai Pranciškai Oganesian bus įteikti 2024 m. vasario 15 d. 12 val. Vilniaus Filaretų pradinėje mokykloje (Filaretų g. 43A, Vilnius). Visas nominuotas mokytojas pasieks organizatorių ir partnerių joms skirtos atminimo dovanos.

Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra primena, kad kasmetinis Metų vokiečių kalbos mokytojo(s) apdovanojimas skiriamas mokytojoms ar mokytojams už aktyvią pastarųjų metų pedagoginę, organizacinę ir kūrybinę veiklą – vokiečių kalbos mokymą(si), tarpkultūrinį pažinimą ir daugiakalbystės sklaidą. Šiuo apdovanojimu norima padėkoti vokiečių kalbos mokytojams ir mokytojoms už jų darbą bei paskatinti vokiečių kalbos mokymą(si) mokyklose. Ši iniciatyva taip pat atspindi svarbų ryšį ir būtiną abipusį bendradarbiavimą tarp dviejų pakopų švietimo įstaigų – mokyklos ir universiteto. Lietuvos mokyklų bendruomenių nariai, švietimo įstaigų ir asociacijų atstovai, taip pat vokiečių kalbos mylėtojai 2023 m. spalio-gruodžio mėn. buvo kviečiami nominuoti pretendentes ir pretendentus apdovanojimui. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekano sudaryta komisija sulaukė anketų su vokiečių kalbos mokytojų vardais iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių.

Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra

Vakar Lietuvos rašytojų sąjungoje 22-oji Vaižganto premija įteikta fakulteto dėstytojoms doc. dr. Aistei Kučinskienei ir dr. Jurgitai Žanai Raškevičiūtei. Premija skirta už universalią ir vaižgantišką mokslo, literatūros ir žurnalistikos dermę bei kultūrinės šviečiamosios veiklos aktyvumą. Nuoširdžiai sveikiname!

Primename, kad Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, 2002 m. minėdamos Juozo Tumo-Vaižganto gimimo dieną ir Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungų 80-metį, yra įsteigusios kasmetinę J. Tumo-Vaižganto premiją. Premija skiriama lietuvių rašytojui arba žurnalistui už sėkmingą literatūros ir žurnalistikos (dokumentinės prozos arba literatūrinės publicistikos) dermę. Premijos laureatais yra tapę Egidijus Aleksandravičius, Vytautas Bagdonas, Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Gintautas Iešmantas, Liudvikas Jakimavičius, Loreta Jastramskienė, Juozas Kundrotas, Justinas Marcinkevičius, Julius Sasnauskas, Laimonas Tapinas, Alfas Pakėnas, Kazys Saja ir kt.

Įprasta, kad premijos laureatas skelbiamas per Vaižgantines, tačiau šiemet laureato paskelbimas buvo atidėtas, o konkursas pratęstas. Jam buvo pasiūlyti aštuoni kandidatai: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė už knygą-monografiją „Visada šviesti. Kompozitorė Dalia Raudonikytė-With“ ir už knygą-monografiją „Nijolės Ambrazaitytės žvaigždė“; Povilas Sigitas Krivickas už 2023 metais skelbtus kūrinius popierinėje ir elektroninėje žiniasklaidoje („Jauniausias iš trijų raštingų brolių“ (Žurnalistika, 2023-1); „Išsaugojęs svarų Kūrėjo žėresį“ (Žurnalistika, 2023-2); „Atsibusk, Širdele!“ (dokumentinė radijo pjesė; www.voruta.lt)); dr. Aistė Kučinskienė ir dr. Jurgita Žana Raškevičiūtė už Vaižganto asmenybės ir kūrybos tyrinėjimus; Jonas Laurinavičius už esė ir prisiminimų knygą „Po laiminga žvaigžde“ ir atsiminimų knygą „Kur eini? – Į biblioteką!“; Mindaugas Peleckis už kūrybą ir nuveiktus darbus; Justinas Sajauskas už knygas „Prisiminimų nuotrupos“ (Idėja plius, 2021) ir „Tėvo žodis“ (Idėja plius, 2023); Jūratė Sučylaitė už eseistikos knygą „Gelmių šviesa“ (Homo liber, 2022); Daiva Tamošaitytė už publicistiką (straipsniai ir knyga „Vapsvos efektas“).

Nuotrauka iš apdovanojimo: doc. dr. Aistė Kučinskienė ir dr. Jurgita Žana Raškevičiūtė su dukra Severija.

Parengta pagal Lietuvos rašytojų sąjungos informaciją.