Sidebar

Bendros naujienos

Šiaulių universiteto Humanitarinių tyrimų centras, vykdydamas tarpdisciplininius regiono istorijos, kultūros, kalbos, paveldo, atminties tyrimus, 2019 m. kovo 28–29 dienomis rengia tarptautinę tarpdisciplininę mokslinę konferenciją Regionas: istorija, kultūra, kalba.

Konferencijoje kviečiame dalyvauti įvairių sričių mokslininkus ir aptarti tiriamąjį objektą skirtingais aspektais.

Siūloma konferencijos pranešimų tematika:

  • Regiono tyrimų metodologijos ir metodai.
  • Regionai istorijos tyrimuose.
  • Kultūrinė ir komunikacinė atmintis regione.
  • Regioninė politika.
  • Regionai etnologijos, antropologijos, etnografijos ir kultūros tyrimuose.
  • Regioninė tapatybė, mentalitetas, savimonė.
  • Lingvistinė regiono samprata, teritoriniai ir socialiniai dialektai, kalbos ypatumai.
  • Regioninė literatūra ir regioninis kūrėjas.
  • Tradicinio ir šiuolaikinio taikomojo ir vaizduojamojo meno raiška regionuose.
  • Dizaino sektoriaus plėtros galimybės regionuose.
  • Regionai neformalaus meninio ugdymo kontekste.
  • Muzikinio folkloro specifika regionuose.
  • Profesionaliosios muzikos kūrimo, sklaidos ir percepcijos ypatumai regionuose.

 

Daugiau informacijos čia >

Brangūs Fakulteto bendruomenės nariai, alumnai, draugai,

Šv. Kalėdos mums nuolat primena apie bendrystę ir buvimo kartu svarbą. Piemenys ir tolimų kraštų karaliai lankė vargingose ėdžiose gimusį kūdikėlį, įkvėpdami ir mus dalytis švenčių džiaugsmu su kitais. Linkiu, kad šios Kūčios, Šv. Kalėdos ir Naujieji metai atneštų kiekvienam iš mūsų ramybės ir džiaugsmo, pasidalijus buvimu kartu su kitais.

Filologijos fakulteto dekanė
prof. dr. Inesa Šeškauskienė

56

Pasirodė žurnalo „Literatūra“ jubiliejinio tomo numeris „Literatūra: Rusistica Vilnensis“ 60 (2), skirtas rusų literatūrai (sudarytoja ir mokslinė redaktorė prof. dr. Galina Michailova).

Naujame 192 puslapių (14,8 aut. l.) leidinyje skaitytojai ras dešimt straipsnių lietuvių ir rusų kalbomis, 1808 m. Sankt Peterburge išspausdintos bibliografinės retenybės „Panelės M** Kr*** pasivaikščiojimas arba Vilniaus miesto apylinkės“ komentarus ir paties teksto vertimą į lietuvių kalbą, akademinę recenziją, tarptautinės konferencijos apžvalgą. Žurnalo straipsniuose apžvelgiami vėlyvieji Ivano Turgenevo romanai, Ivano Bunino ir Marijos Čechovos santykiai, pristatomas tarpukario Vilniaus rusų literatūrinio gyvenimo veikėjas Vladimiras Samojlo, analizuojama poetų Anos Achmatovos ir Jelenos Švarc poezija, Jurgio Baltrušaičio diplomatiniai laiškai bei eilėraščiai, Achmatovos kūrybos recepcija lietuvių egzodo literatūroje. Nemažai dėmesio žurnale skiriama ir šiuolaikinių rusų kūrėjų – prozininko Jevgenijaus Vodolazkino, dramaturgo, teatro ir kino režisieriaus Ivano Vyrypajevo, reperio Mirono Fiodorovo – kūrybai.

Susipažinti su elektronine žurnalo versija galima VU žurnalų svetainėje >

literatura 60 6

 

Tarptautinė leidykla Palgrave Macmillan išleido naują straipsnių rinkinį „Multilingualism in the Baltic States. Societal Discourses and Contact Phenomena“, kuriame publikuojami du Fakulteto tyrėjų straipsniai: TKI profesorės dr. Meilutės Ramonienės Regional Dialects in the Lithuanian Urban Space: Skills, Practices and Attitudes ir BKKI docentės dr. Loretos Vaicekauskienės bei ARKSI lekorės. Ingos Vyšniauskienės straipsnis Russian and English as Socially Meaningful Resources for Mixed Speech Styles of Lithuanians.

Šiame Palgrave Macmillan apžvelgiami lingvistinės įvairovė, visuomenininiai diskursai ir tautinių mažumų bei daugumų santykiai Baltijos valstybėse. Tyrėjai šias temas analizuoja naudodami liaudies kalbotyros, diskurso bei naratyvo analizės, etnografinių stebėjimų ir kitus metodus. Knygos skyriuose analizuojama skirtingų vietovių kalbinė įvairovė ir tautinių mažumų kalbos (latgalių, võro, lenkų kalba Lietuvoje, miestų dialektai Lietuvoje).

Daugiau apie leidinį >

 

Gruodžio 14 d. BKKI Vokiečių filologijos katedros asistentė ir LKTI Lietuvių literatūros katedros doktorantė Violeta Katinienė sėkmingai apgynė disertaciją „Lūžio literatūra: XX a. pabaigos – XXI a. pradžios vokiečių ir lietuvių romanas“.

Nuoširdžiai sveikiname!

 

BKKI Rusų filologijos katedros docento dr. Pavelo Lavrineco straipsnis „К жизнеописанию Давида Кагана“ paskelbtas tarptautinės „Peter Lang“ leidyklos mokslo straipsnių rinkinyje „Across Borders: Essays in 20th Century Russian Literature and Russian-Jewish Cultural Contacts. In Honor of Vladimir Khazan“.

Šis leidinys – tai leidžiamos nuo 1987 m. ir nuo šių metų perimtos „Peter Lang“ leidyklos serijos „Stanford Slavic Studies“ 48-asis tomas.

Daugiau apie leidinį >

 

BKKI Skandinavistikos centras išleido dvi naujas knygas, kurios turėtų sudominti ne vieną lingvistą (ir ne tik). Tai – atnaujintas doc. dr. Aurelijos Mickūnaitės-Griškevičienės „Norvegų kalbos gramatikos“ leidimas ir visiškai naujas „Norvegų–lietuvių kalbų žodynas“.

Žodyno pagrindas – Vilniaus ir Oslo universitetų leksikografų rengiamas apie 50 000 antraštinių žodžių apimties „Norvegų–lietuvių kalbų žodynas, kurio redakcinę kolegiją sudaro Aurelija Mickūnaitė-Griškevičienė (vyriausioji redaktorė), Sturla Berg-Olsen, Eglė Išganaitytė-Paulauskienė ir Evalda Jakaitienė. Žodyno indeksą iš norvegų kalbos išvertė Eglė Išganaitytė-Paulauskienė (raides A, B, E, S, V), Kristina Kinderytė (raides N, O, T), Aurelija Mickūnaitė-Griškevičienė (raides D, G, I, J, U), Agnė Petrauskaitė (raides C, F, L, Q, Y, Æ, Å), Jurgita Petronytė (raides P, Ø, W, X, Z), Sigita Rackevičienė (raidę H), Nora Strikauskaitė (raides K, M, R).

Norvegiškas žodyno indeksas perimtas iš Didžiojo norvegų–rusų kalbų žodyno (Berkov, V. P. et al. 2003: Stor norsk-russisk ordbok, Oslo: Kunnskapsforlaget) ir pritaikytas norvegų–lietuvių žodyno reikmėms. Šio žodyno failus į formatą XML konvertavo Kjetil Rå Hauge, jis sukūrė ir „Norvegų–lietuvių kalbų žodynostruktūrą aprašančias XML schemas bei visas teksto redagavimui naudotas transformacijas.


Iškilmingame renginyje Vilniaus miesto rotušėje kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson įteikė šių metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams.

Penkiems menininkams kultūros ministrė įteikė Jaunojo kūrėjo premijas. Tarp jų ir LKTI dėstytoja, poetė, vertėja ir literatūros kritikė dr. Dovilė Kuzminskaitė.

Sveikindama laureatus, ministrė sakė, kad šiandien pagerbiami ir apdovanojami tie, kurie nenuilstamai kuria ir puoselėja Lietuvos kultūrą. L. Ruokytė-Jonsson dėkojo laureatams už pasišventimą kalbai, raštijos istorijai, tradicinės ir etninės kultūros puoselėjimui. Taip pat asmenybėms, ugdančioms jaunimo kūrybinius sugebėjimus, kultūros centrų darbuotojams, muziejininkams, restauratoriams, bibliotekininkams ir fotomenininkams, talentingiems ir veržliems jauniesiems kūrėjams.

Kultūros ministerijos premijos kasmet skiriamos už kultūros ir meno darbuotojų profesinę veiklą, įvertinant geriausius jų pasiekimus ir darbus.

 

Puslapis 10 iš 66
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos