Sidebar

Bendros naujienos

Birželio 13-14 dienomis vyks Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto organizuojama mokslinė konferencija "Alfonsas Nyka-Niliūnas ir Bronius Krivickas: likiminiai kartos pasirinkimai".

Birželio 13 d. 9 val. konferencija prasidės Filologijos fakultete, K. Donelaičio aud. ir tr birželio 14 d. tęsis Kaune, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Konferencijos programa >

Trečią kartą iš eilės Filologijos fakulteto Vertimo raštu magistrantūros programa įveikė atrankos barjerus ir toliau pripažįstama kaip aukščiausius vertėjų rengimo standartus atitinkanti programa. Ji įtraukiama į Europos vertimo raštu magistrantūros programų tinklą (angl. European Master’s in Translation – EMT), kurio veiklą koordinuoja Europos Komisijos Vertimo raštu generalinis direktoratas. Šis statusas programai suteiktas iki 2024-ųjų metų.

Programos absolventai gauna tai patvirtinantį pažymėjimą, o programa naudojasi įvairiomis privilegijomis, kurios suteikiamos tinklo narėms (pavyzdžiui, nemokamas dalyvavimas Europos Komisijos Generalinio vertimo raštu direktorato organizuojamose konferencijose ir vertimo forumuose, studentų priėmimas praktikai ir stažuotėms Europos institucijose, nemokama prieiga prie vertimo terminų bankų vertimo paskaitose ir pan.).

„Šis pripažinimas suteikia galimybę būti matomiems ir bendradarbiauti su geriausiais Europoje“, – įvertinimu džiaugiasi VU Filologijos fakulteto, Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto direktorė prof. Nijolė Maskaliūnienė.

Vertimo raštu magistrantūros programa parengta ištyrus Lietuvos rinkos ir Europos institucijų poreikius, ją vykdo didelę vertimo patirtį turintys specialistai, todėl absolventai puikiai įsitvirtina darbo rinkoje. Be to, Europos vertimo raštu magistro programose privaloma profesinė praktika. Tai yra dar viena galimybė studentams tiesiogiai bendrauti su būsimaisiais darbdaviais. Kiekvienais metais bent keletas studentų gauna darbą būtent tose institucijose, kuriose atliko praktiką.

VU Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedra rengia ne tik vertėjus raštu, bet ir vertėjus žodžiu (konferencijų vertėjus). Ši programa įgyvendinama glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Komisijos Vertimo žodžiu generaliniu direktoratu ir Europos Parlamento Logistikos ir vertimo žodžiu generaliniu direktoratu. „Profesionalūs direktoratų vertėjai aktyviai dalyvauja studijų procese, teikia pedagoginę pagalbą dėstytojams, dalyvauja egzaminuose, rengia virtualias paskaitas, o programą baigusiems absolventams suteikiama teisė laikyti Europos Komisijos ir Europos Parlamento Vertimo žodžiu generalinių direktoratų akreditacijos testą. Jį išlaikiusieji gali dirbti vertėjais Europos Sąjungos institucijose“, – pasakoja prof. Nijolė Maskaliūnienė.

Priėmimas į vertimo žodžiu programą vyksta kas dveji metai. Šiemet vykdomas priėmimas į abi – vertimo raštu ir vertimo žodžiu – programas. Jose laukiama bakalauro studijas baigusių studentų, mokančių anglų, vokiečių arba prancūzų kalbą. Vertimo raštu programoje bus sudaroma ir italų kalbos vertėjų grupė.

Dr. Vilius Bartninkas Filologijos fakultete dirba dar visai neseniai. Vos prieš mėnesį jis grįžo iš Kembridžo universiteto, kur apgynė savo daktaro disertaciją apie platonišką religijos sampratą ir Filologijos fakultete pradėjo podoktorantūros studijas. Vilius yra ARKSI jaunesnysis mokslo darbuotojas ir dėsto Klasikinių studijų magistrantams bei TSPMI bakalaurams, tad trumpai pakalbinome šį naują Fakulteto veidą apie jo tyrimus, darbą ir viziją Fakultetui.

Viliau, ką tirsi savo podoktorantūros studijose? 

– Mano „postdoko“ tyrimas yra daktaro disertacijos Kembridže tęsinys. Pastarojoje nagrinėjau, kaip Platonas suvokia tradicinę religiją savo vėlyvuosiuose darbuose, ir teigiau, kad Platonas religijoje pirmiausia ieško moralinio tobulėjimo galimybių, o kartu siekia iš dalies reformuoti kai kuriuos svarbesnius tradicinius dievus, atskleisdamas jų kosmologinę reikšmę. Tolesnis darbas yra pažiūrėti, kokią istorinę įtaką ši koncepcija turėjo Platono Akademijoje. Kaip žinome iš standartinių vadovėlių apie religijos istoriją, Helenistiniu laikotarpiu filosofai pernelyg nesidomėjo tradicine religija. Juos domino kosminiai dievai – planetos ir žvaigždės. Tačiau viename mažai tyrinėtame doksografiniame fragmente Aėtijus raportuoja, kad Ksenokratas, trečiasis Akademijos vadovas, perėmė Platono dievų sampratą, adaptavo ir perdavė stoikams. Be to, Aėtijus užsimena, kokiu maždaug būdu tradicinių dievų reforma įvyko Ksenokrato mokyme. Tai labai intriguojanti žinia, liudijanti, kad tradicinės religijos klausimas buvo svarstomas Akademijoje. Tad mano užduotis yra detaliau atsekti Platono religijos sampratos kaitą jo mokinių darbuose ir parodyti, kodėl Akademijos teologines diskusijas turėtume laikyti tiltu tarp Platono ir stoikų.

Ar tai, ką tiri, atsispindi ir tavo paskaitose?

– Aš dirbu su klasikinių studijų magistrantais. Šiemet mes detaliai skaitėme centrinius Platono politinės filosofijos kūrinius ir nagrinėjome, kaip jis suvokia skirtingas politinio veikimo formas, kokie pažinimo tipai įgalina žmones būti politiškai nuovokiais, ir kokiais būdais bendruomenė ir įstatymai gali įgyvendinti teisingumą. Ateities planuose yra naujas kursas, kuriame siekčiau su studentais pamatyti, koks nevienalytis yra graikų religingumo reiškinys ir kokias skirtingas intelektualines strategijas graikų filosofai taikė, siekdami suprasti religiją.

Kokį Fakultetą matai po 5 metų?

– Sunku atsakyti į šį klausimą, kadangi Fakultete esu labai trumpą laiką ir dar nespėjau susipažinti su didesne bendruomenės dalimi. Galiu kalbėti tik apie klasikus. Ilguoju laikotarpiu klasikus norėčiau matyti ne kaip pirmiausia filologų, o kaip tarpdisciplinę bendruomenę, vykdančią literatūros, istorijos, filosofijos, meno ir lingvistikos tyrinėjimus, bendradarbiaujančią tarpusavyje ir savo tyrimų pagrindu siūlančią novatoriškus kursus. Man atrodo, kad jau dabar klasikai natūraliai juda šia linkme, ir ne tik vyresnės kartos mokslininkai. Juk dauguma klasikų doktorantų neįtelpa į vieną sritį, jie rašo darbus, kurie jungia meno ir idėjų istorijos, religijos ir filosofijos, politikos ir istorijos temas.

O kodėl rekomenduotum būtent klasikos studijas? 

– Vienas bičiulis man neseniai sakė, kad „klasikos ilgesys yra tikrovės ilgesys“ – tokių dalykų pažinimo, kurie yra fundamentalūs ir esminiai.

bartninkas

Prancūzų institutas kartu su Prancūzišku knygynu rengia vakarą, kurio metu VU prof. dr. Vytautas Bikulčius atskleis, kaip Prancūzijos leidyklos stengiasi suvilioti skaitytojus vasarą, kai, regis, jiems rūpi tik malonios poilsio akimirkos. Ir mūsų skaitytojai, nė kiek nenusileisdami prancūzams, gali jau skaityti jų pamėgtus autorius – M. Houellebecq’ą, R. Gary, A. Ledig’ą, O. Guez’ą ir kt. Kokia vasara bus su jais?
Renginys vyks lietuvių kalba birželio 6 d., ketvirtadienį, 18 val. Prancūzų instituto mediatekoje. Įėjimas laisvas.

Sveikiname Filologijos fakulteto sportines komamdas, tarpfakultetinėse Rektoriaus taurės varžybose pasiekusias puikių rezultatų!

Aerobikos varžybose 2018 m. gruodžio 5 d. Fakulteto komanda (Marija Potašenko, Donata Gavėnaitė, Asta Žukauskaitė, Kristina Andriulytė, Agnė Baguškaitė) laimėjo II vietą.

https://scontent.fvno2-1.fna.fbcdn.net/v/t31.0-8/25626464_1824150534284628_4551654438006185628_o.jpg?_nc_cat=109&_nc_ht=scontent.fvno2-1.fna&oh=c7c9d0e47671ffe82dbcf961c92028e3&oe=5D9B3827

Rankos lenkimo varžybose 2018 m. gruodžio 5 d. mūsų fakulteto studentė, VU tinklinio rinktinės narė, Gabrielė Užlytė užėmė III vietą.

http://www.ssc.vu.lt/dokumentai/nuotraukos/naujienos/2018/12/2.jpg

Lengvosios atletikos varžybose 2019 m. balandžio 11 d. komandinėje rikiuotėje Filologijos fakultetas (Jogailė Ručinskaitė, Meilė Masiulytė) užėmė IV vietą.

Gegužės 30 d. Filologijos fakultete lankėsi Lietuvoje viešinti Lenkijos Seimo delegacija. Lenkijos Seimo Švietimo, mokslo ir jaunimo komiteto pirmininkas Rafał Grupiński, taip pat parlamentarai Krystyna Szumilas, Mirosława Stachowiak-Różecka, Tomasz Zieliński, Elżbieta Wojciechowska kartu su Lenkijos Respublikos nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore Lietuvos Respublikoje Urszula Doroszewska bei konsulu Marcin Zieniewicz susitiko su Fakulteto dekane, Polonistikos centro vadovu bei dėstytojais.

Svečiai domėjosi Polonistikos studijomis Vilniaus universitete, čia vykdomais tyrimais bei moksline sklaida. Po susitikimo delegacija aplankė Vilniaus universiteto ansamblį ir biblioteką.

2019 m. gegužės 27 d. Kalbos ir kultūros institute „Lingua Lituanica“ įvyko Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premijos komisijos posėdis. Jame slaptu balsavimu nuspręsta 2019 m. premiją skirti pedagogui, kalbininkui, lietuvių kalbos vadovėlių, metodinių ir mokomųjų priemonių autoriui doc. dr. Broniui Dobrovolskiui už ilgametę turiningą ir visapusišką veiklą lituanistikos ir pedagogikos srityse. Premijos laureatas yra Pegagogo pavyzdys, mokytojų Mokytojas, vienas žymiausių lietuvių kalbos didaktikos autoritetų, visą gyvenimą paskyręs gimtosios kalbos puoselėjimui. 

2018 m. įsteigta Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premija siekiama įamžinti kalbininko, pedagogo, tautosakininko, kraštotyrininko Petro Būtėno ir jo mokinės, kultūrinės ir lituanistinės veiklos mecenatės, Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės atminimą.

Premija laureatui doc. dr. Broniui Dobrovolskiui bus iškilmingai įteikta birželio 13 d. 15 val. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.

dobrovolskis

BKKI Skandinavistikos centro jaunesnysis asistentas, LKI doktorantas, Vuk Vukotić gegužės 31 d., penktadienį, 10 val. Lietuvių kalbos instituto Didžiojoje salėje (P. Vileišio g. 5, Vilnius) gins disertaciją humanitarinių mokslų daktaro laipsniui gauti: „Language serves the people, not the other way around!  Ideologies of language in Lithuania, Norway, Serbia  and the Baltic, Scandinavian and Ex-Yugoslav regions. A typological perspective on metalinguistic media discourses  and language policies“ (vadovė doc. dr. Loreta Vaicekauskienė).

Disetacijos gynimas vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.

Disertacijos gynimo taryba:

  • Pirmininkė: prof. dr. Ineta Dabašinskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija H 004).
  • doc. dr. Inga Vinogradnaitė (Vilniaus universitetas);
  • prof. Endre Brunstad (Bergeno universitetas);
  • prof. Jelena Filipović (Belgrado universitetas);
  • prof. Anna Verschik (Talino universitetas).

Su daktaro disertacija galima susipažinti Skandinavistikos centre, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Klaipėdos universiteto, Šiaulių universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekose. 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos