Italijoje darbas ir gyvenimas – tik maisto ir vyno prieskonis. – Robin Leach 

Parodoje „Ligūrijos jausmas“ eksponuojamos 2021 m. rugsėjo mėnesį vykusios VU Filologijos fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros dialektologinės ekspedicijos Ligūrijoje metu užfiksuotos akimirkos. Sutikti žmonės, nesuvaidintos jų emocijos, patirta gamta ir natūralus jos grožis, tradiciškai aplink maistą besisukanti buitis, ragauti skoniai. 

Nuotraukų autorė, Justina Ramanauskienė – archeologė bei fotografijos entuziastė, pastaruosius 10 metų didelį dėmesį skyrusi maisto fotografijai. Ekspedicijos metu, mėgaudamasi paprasta bet tuo ir labai žavia kasdienybe, fotografė fiksavo ją tokią, kokią patyrė, be režisūros ar pagražinimų. Autentiška aplinka ir joje vykstantis skanus gyvenimas. Čia pietums ruošiama pasta alle vongole, rankomis minkoma tešla pyragui, vakarienei gaminama žuvis, raikoma šviežia duona… Šios nuotraukos – tai tarsi šilti, jaukūs ir saulėti linkėjimai iš Ligūrijos. 

Parodą galima išvysti koridoriuje keliaujant nuo Mūzų iki Rašytojų menės Filologijos fakultete.

[IT]

In Italia, il lavoro e la vita servono solo da condimento al cibo e al vino. –  Robin Leach 

Nella mostra “Sensazioni di Liguria” sono esposti attimi colti durante la spedizione dialettologica in Liguria del Dipartimento di Linguistica e Letteratura Italiana dell’Università di Vilnius nel settembre del 2021: le persone incontrate, l’autenticità delle loro emozioni, la natura vissuta nella sua genuina bellezza, la quotidianità tradizionalmente scandita dal cibo, i sapori gustati. 

L’autrice degli scatti, Justina Ramanauskienė, è un’archeologa e appassionata di fotografia che negli ultimi 10 anni si è dedicata in particolare a ritrarre cibo e vivande. Durante la spedizione, nel contesto di una quotidianità semplice ma al contempo molto affascinante, la fotografa ha catturato attimi di vita vissuta, senza regia né abbellimenti. Un ambiente autentico e la vita di delizie che vi scorre. Qui, a pranzo si cucina la pasta alle vongole, si lavora a mano l'impasto per la torta, per cena si prepara il pesce, si affetta il pane fresco… Queste immagini sono come un caloroso, solare e accogliente saluto dalla Liguria. 

Balandžio 25 d., antradienį, 16.30 val. K3 aud. kviečiame į seminarą su dr. Dr. Michael Pace-Sigge. Seminaro tema – Į temą orientuotas akademinis rašymas: šabloninio tekstyno kūrimas ir naudojimas auditorijoje. 

Akademinių tekstų rašymui reikalingų įgūdžių tobulinimas universitetinėje aplinkoje kelia iššūkius tiek gimtakalbiams, tiek negimtakalbiams anglų kalbos vartotojams. Šiame seminare bus taikomas į duomenis orientuoto mokymosi (angl. Data-Driven Learning, DDL) užduotimis grindžiamas mokymo metodas.

Nepriklausomai nuo disciplinos (ar tai būtų fizika, psichologija, sociologija, ar literatūros studijos) studentai, tyrėjai ir dėstytojai rašo akademinius  tekstus, straipsnius ir t.t. anglų kalba. Tam reikalingas ne tik aukštas anglų kalbos mokėjimo lygis, bet ir akademiniams tekstams būdingų konstrukcijų pasirinkimas (t.y. rėminimo, informacijos žymėjimo, aiškinimo, pavyzdžių pateikimo) bei atitinkamas tam tikros srities specifinis žodynas.

Šio praktinio seminaro metu dalyviai galės sukurti šabloninį tekstyną pasirinkta tema, susipažins su konkordanso įrankio naudojimu (t.y. WordSmith Tools). Naudojantis šia priemone bus išskirti tipiški žodžiai ir frazės, o taip pat bus galima pamatyti kur ir kaip jie yra vartojami. Pabaigoje bus pristatyta, kaip tai gali būti pritaikoma rašant akademinį tekstą.

Dr. Michael Pace-Sigge dėsto Rytų Suomijos universitete (Suomija). Jo tyrimų sritys apima tekstynų lingvistiką, leksinio pirmumo teoriją ir sakytinę anglų kalbą. Michael Pace-Sigge yra knygų Lexical Priming in Spoken English Usage (2013) ir Spreading Activation, Lexical Priming and the Semantic Web (2018) autorius bei Lexical Priming: Advances and Applications (2017) vienas iš redaktorių. 

[EN]

On 25th April (Tuesday) at 16.30 in room K3 we invite you to a seminar Topic-targeted academic writing: creating and using a template corpus in class with Dr Michael Pace-Sigge.

Within a university setting, acquiring the skills of a proficient writer of academic texts presents a challenge for both L1 and L2 speakers of English. This workshop will take Data-Driven Learning (DDL) task-based teaching approach. 

Regardless of the subject – be it physics, psychology, sociology or, indeed, literary studies, students, researchers, and teaching staff have a need to write academic dissertations, articles, etc. in English. For this, they need to be proficient in the language itself, yet, crucially, need the wording (i.e. framing, signposting, clarification, exemplification) which is expected in academic writing as well as appropriate technical vocabulary which is fitting for the target subject.  

This workshop will be a practical, hands-on approach, where participants can create a template corpus for any topic and have an introduction to using a concordancer (i.e., WordSmith Tools). With this tool, typical words and phrases will be extracted; the tool, furthermore, allows users to see how and when these are usually occurring. In the end, it will be demonstrated how these can be used to assist in writing a suitable academic paper. 

Dr. Michael Pace-Sigge is Senior Lecturer at the University of Eastern Finland, Finland. His key areas of research are corpus linguistics, lexical priming, and Spoken English. He is the author of, among others, Lexical Priming in Spoken English Usage (2013), Spreading Activation, Lexical Priming and the Semantic Web (2018) and co-editor of Lexical Priming: Advances and Applications (2017). 

Taikomosios kalbotyros MA studentė Kamilė Pavydytė dalinasi savo įspūdžiais iš tarptautinės studentų germanistų konferencijos Prahoje

Šių metų kovo 24–25 dienomis man teko lankytis Prahos Karolio universitete bei dalyvauti jau dvyliktą kartą rengiamoje studentų germanistų konferencijoje PRAGESTT (vok. Prager Germanistische Studierendentagung). Senamiesčio didybės apsuptame Filosofijos fakultete mokslinėmis įžvalgomis dalinosi 37 pranešėjai iš 25 skirtingų universitetų. Pranešimai skaityti dviejose sekcijose – literatūros ir kalbotyros. Aptarti literatūrinių motyvų, identiteto, vertimo, vokiečių kalbos didaktikos, diskurso ir kiti aspektai, o temų gausa kiekvienam leido atrasti ką nors naujo bei įdomaus.  

Pranešimų apie frazemas ir metaforas sekcijoje Lisa Felden (Miunsteris) tematizavo 2012 m. į Kelno dialektą (vok. Kölsch) išverstų brolių Grimų pasakose esančias frazemas iš vertimo perspektyvos. Tyrėja išsamiai aptarė frazemų skyrimo kriterijus, kontrastyvinės frazeologijos ištakas bei Grimų pasakoms būdingą frazemų įvairovę. Autorė pateikė pavyzdžių, iliustruojančių įvairaus laipsnio frazemų ekvivalentiškumą, atsirandantį verčiant frazemas iš bendrinės kalbos į kitą tos pačios kalbos atmainą. L. Felden pateikė vaizdingų frazemų iš Kelno dialekto ir davė peno pamąstymams apie tai, kokių problemų leksiniu požiūriu gali kilti verčiant grožinės literatūros tekstus. 

Sekcijoje apie senuosius tekstus vokiečių kalba Melinda Lisa Michel (Bona) pristatė iki šiol moksle nedaug tyrinėtą Pfalco kurfiursto grafo Liudviko V XVI amžiuje parašytą Dvylikos tomų medicinos knygą (vok. Das Zwölfbändige Buch der Medizin). Tyrėja nagrinėjo greta rinkinio egzistuojantį tryliktą mokslininkų įvairiai vertinamos knygos tomą tekstologiniu požiūriu. Iliustruodama teiginius konkrečiais pavyzdžiais iš rankraščių, ji atkreipė dėmesį į tryliktame tome esančius autoriaus komentarus, pateikiamas šaltinių nuorodas, teksto redagavimo elementus bei papildymus. M. L. Michel aptarė knygoje pateikiamų receptų įvairovę, kompleksiškumą, pateikė ir komiškų knygoje pasitaikiusių gydymo metodų pavyzdžių. 

Leksikologijos ir leksikografijos pranešimų sekcijoje Viktória Lantos (Segedas, Vengrija) pristatė vokiečių kaip užsienio kalbos mokymo pasitelkiant anglų kalbą (vok. Deutsch als Fremdsprache nach Englisch) metodą iš leksikologinės perspektyvos. Tyrėja dalinosi asmenine mokymo patirtimi, kai anglų kalba pamokoje tampa efektyvia pagalbine priemone vokiečių kalbos besimokantiems vengrų kalbos gimtakalbiams moksleiviams. V. Lantos išsamiai pristatė vengriškų vokiečių kaip svetimosios kalbos vadovėlių spektrą, atskleidė sisteminius panašumus ir skirtumus tarp knygose pateikiamų klausiamųjų žodžių, skaitvardžių. Vokiečių kaip užsienio kalbos mokymas pasitelkiant anglų kalbą tyrėjos įvertintas kaip efektyvus ir perspektyvus kalbų mokymo(si) būdas.  

Šioje pranešimų sekcijoje savo tyrimą pristačiau ir aš. Išanalizavus aštuoniasdešimt elektroninių žodynų straipsnių lietuvių ir vokiečių kalbų žodynuose paaiškėjo, jog vyriška gramatinė giminė aiškiai dominuoja abiejų kalbų elektroninėje leksikografijoje. Pastebėtas ryškus vyriškos giminės įvardžių ir daiktavardžių vyravimas leksikografiniuose tekstuose, vyriškos giminės dalyvių ir pusdalyvių dominavimas lietuviškos, leksikografijos kontekste, didesnė vyriškos gramatinės giminės žodžių leksinė įvairovė. Galima teigti, jog šiuolaikiniai šių kalbų el. žodynai tik iš dalies atspindi realią kalbinę vartoseną, daugiausiai koncentruojasi į vyriškas patirtis ir yra persmelkti lyčių stereotipų.  

Diskurso ir komunikacijos pranešimų sekcijoje Patricia Linnemann (Miunsterio universitetas, Vokietija) pristatė stalo žaidimo 6 nimmt! žaidėjų komunikacijos analizę. Remdamasi komunikacijos aktų apraiškų žaidimuose teorijomis, tyrėja aptarė šiai komunikacinei situacijai būdingus pragmatinius, leksinius, prozodinius ir kai kuriuos kitus nelingvistinius aspektus, kurie paaiškėjo iš tyrėjos atliktos garso įrašo žaidžiant transkripcijos. P. Linnemann pabrėžė, jog komunikacija tarp žaidėjų stalo žaidimo metu yra itin perspektyvus tolimesnis tyrinėjimų objektas, taip pat išskyrė savo naujai pastebėtas komunikacines žaidėjų praktikas. 

Konferencijos dalyviai turėjo progą susipažinti ir su Karolio universitete sukurta SAMSA programėle. Programėlė, į kurią integruotas interaktyvus žemėlapis, apima su vokiškai kalbančių kraštų kultūra, literatūra, asmenybėmis bei institucijomis susijusias vietas Prahoje ir išsamius jų aprašymus – ne veltui jai suteiktas Kafkos novelės Metamorfozė pagrindinio veikėjo vardas.  

Baigiamąjį konferencijos uždarymo žodį tarė Karolio universiteto germanų studijų instituto profesorius dr. Manfredas Weinbergas, išreikšdamas viltį, kad kitais metais, tryliktoje PRAGESTT konferencijoje, susitiksime ne ekranuose, bei kviesdamas tolesniems vokiečių kalbos ir literatūros tyrimams. Dėkodama konferencijos organizatorių komandai bei savo alma mater už galimybę sudalyvauti PRAGESTT, vykti į šią konferenciją norėčiau paraginti visus studentus, kuriems vokiečių kalba yra artima - ji čia suvienijo visus dalyvius! 

Balandžio 14 d., penktadienį, 13.00 val. 314A aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Praėjusiame seminare buvo baigtas morfonologijos problemų aptarimas, o šiame bus kalbama apie nominalinę morfologiją.

Seminaro tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Vadovaudamasi Vilniaus universiteto (toliau – VU) statutu, VU Filologijos fakulteto (toliau – FLF) nuostatais, FLF šakinių akademinių padalinių nuostatais, VU FLF rinkimų komisija skelbia FLF fakulteto Šakinių akademinių padalinių (Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto, Baltijos kalbų ir kultūrų instituto, Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto, Taikomosios kalbotyros instituto, Užsienio kalbų instituto) direktorių rinkimus. Direktorių kadencijų trukmės – 5 metai. Kiekvieno iš direktorių užimama etato dalis – 0,5 et.

Direktoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį, pedagoginės ir vadybinės patirties bei vadovo pareigų pirmą kadencijos dieną nepasiekęs 65 metų amžiaus ribos.

Instituto direktoriaus (-ės) tarnybinis atlyginimas už 0,5 et. yra 1738,8 Eur neatskaičius mokesčių.

Pretendentai (-ės) Filologijos fakulteto Šakinių akademinių padalinių direktorių pareigoms užimti Filologijos fakulteto rinkimų komisijai turi pateikti šiuos dokumentus:

• prašymą dalyvauti konkurse;
• gyvenimo aprašymą(CV).

Dokumentų priėmimas vyksta iki 2023 m. gegužės 15 d. 15 val.

Dokumentus kviečiame teikti el. p.:  (Rinkimų komisijos pirmininkė) ir  (Rinkimų komisijos narė). Svarstomi dokumentai, gauti iki skelbime nurodyto termino. Pretendentui (-ei) patvirtinimas apie gautus dokumentus išsiunčiamas elektroniniu paštu.

Filologijos fakulteto Šakinių akademinių padalinių direktorių rinkimų organizavimo grafikas:

• 2023 m. balandžio 14 d. (nuo 15 val.) –gegužės 15 d. (iki 15 val.) vyksta kandidatūrų kėlimas ir dokumentų priėmimas
• 2023 m. gegužės 16 d. Fakulteto interneto svetainėje skelbiamas kandidatūrų sąrašas, o gyvenimo aprašymai skelbiami Fakulteto bendruomenės „MS Teams“ kanale
• 2023 m. gegužės 23 d. 15 val. baigiasi terminas kandidatūroms atsiimti
• 2023 m. gegužės 24–30 d.. vyksta kandidatų diskusijos su atitinkamo instituto bendruomene 
• 2023 m. birželio 1 d. vykstarinkimai elektroniniu balsavimu; per vieną darbo dieną Rinkimų komisija Fakulteto interneto svetainėje paskelbia direktorių rinkimų rezultatus

Rinkėjų sąrašai skelbiami Fakulteto bendruomenės „MS Teams“ kanale. 

Pridedami dokumentai:

Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto nuostatai

Baltijos kalbų ir kultūrų instituto nuostatai

Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto nuostatai

Taikomosios kalbotyros instituto nuostatai

Užsienio kalbų instituto nuostatai

Filologijos fakulteto rinkimų komisija:

• Violeta Katinienė (pirmininkė)
• Dovilė Čitavičiūtė
• Martynas Žaronaitis (studentų atstovas)

2023 m. balandžio 14 dieną vyks tradicinė Vokiečių filologijos katedros rengiama studentų germanistų mokslinė konferencija „Wissenschaftliche Tagung der Germanistikstudierenden: Sprache und Literatur“.

• Konferencijos programa
• Pranešimų santraukos
• Dalyvavimo nuoroda

Jeigu turite klausimų, rašykite šiuo adresu:

Organizacinis komitetas:

• Aleksej Burov
• Daumantas Katinas
• Tomas Kotovičius
• Lina Plaušinaitytė

Dienos šviesą išvydo Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytojos Rasos Bačiulienės dvikalbis patarlių žodynas „Lietuvių-ukrainiečių patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Українсько-литовські прислів’я. Вік живи - вік учись“. Leidinį iliustravo nuo karo pabėgę ukrainiečių vaikai, šiuo metu gyvenantys Vilniuje ir besimokantys mokykloje „Varnų sala“, bei moksleiviai iš Kamjanskės miesto Dniepropetrovsko srityje. Didžioji tiražo dalis ir buvo išdalinta ukrainiečių vaikams Lietuvoje ir Ukrainoje.

Ši dvikalbių patarlių žodynų serija, kurią šiuo metu sudaro jau septyni leidiniai, tarptautinėje Londono knygų mugėje 2019 m. buvo nominuota International Excellence Awards tarp trijų geriausių pasaulyje kategorijoje Educational Learning Resources.

Mieli kolegos, visi Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

Net ir šį su sniegu besigalynėjantį pavasarį, kaip ir kasmet, neišvengiamai ateina Velykos. Sveikinu jus visus su atbundančia gamta, ilgėjančiomis dienomis ir nauja viltimi. Linkiu jums naujų idėjų, išaugančių į prasmingus projektus, malonių potyrių kartu su studentais atrandant naują žinojimą ir patvirtinant ankstesnį, jaukaus pasibuvimo prie Velykų stalo su šeima ir artimaisiais.

Nuoširdžiai,

Filologijos fakulteto dekanė
Prof. Inesa Šeškauskienė

[EN]

Dear colleagues, all members if the community of the Faculty of Philology,

Easter is on our doorstep. Inevitably and irrevocably. Despite that spring has to fight snowstorms. May I congratulate you on the revival of nature, days getting longer and longer, new hope. I wish you all new ideas growing into important meaningful projects, sweet moments experienced with your students upon the discovery of something new and confirming what has been already known, cosy get-together with your family and friends on a bright Easter morning.

Kind regards,

Prof. Inesa Šeškauskienė
Dean of the Faculty of Philology