Sidebar

Bendros naujienos

Balandžio 29 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. 

Šis seminaras skirtas Sapiro „dreifo“ (drift) ir kalbos raidos kryptingumo idėjai aptarti. Tekstas >

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Kviečiame registruotis ir dalyvauti šių metų „Literatūros salose“! Keliaujančios Literatūros salos šiemet plaukia Jono Meko kraštų link, kviesdamos naujai apmąstyti avangardą ir meno politiškumą.

Vietų skaičius ribotas.

278769190_123463556960578_2330012961993623979_n.jpg

Gegužės 4-5 d. Vilniaus Universitete lankysis ir viešas paskaitas skaitys Leideno universiteto mokslininkė, Antikos filosofijos tyrinėtoja dr. Aistė Čelkytė. 

Dr. Čelkytė neseniai paskelbė pirmąją monografiją „Stoikų grožio teorija“ (2020 m. Edinburgo universiteto leidykla), kurioje analizuoja stoikų argumentuose naudojamą estetinį žodyną ir rekonstruoja iš jo plaukiantį požiūrį į grožį. Šiuo metu taip pat tyrinėja antikinės estetikos, medicinos ir politinės ekonomijos teorijas.

Dr. Čelkytė apgynė disertaciją Sent Andruso universitete tema „Chrisipas apie grožį: stoiko estetinių savybių koncepcijos studijos“ (2015 m.), vėliau dirbo Jonsei ir Utrechto universitetuose. Savo tyrimus yra viešinusi konferencijose Japonijoje, Pietų Korėjoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir publikavusi kaip mokslinius straipsnius tokiuose prestižiniuose žurnaluose kaip „Apeiron“ ir „The Classical Quarterly“. 

Facebook renginys >


Gegužės 4 d. (trečiadienis), 17:00-18:30, K. Donelaičio aud., VU Filologijos fakultetas

Stoikai apie meno paskirtį

Anotacija: „Neseniai išleistoje knygoje „Stoikų grožio teorija“, argumentavau, kad stoikai teigė, jog grožis priklauso nuo funkcinės struktūros, tai yra, objektai yra gražūs, jei jie turi struktūrą, kuri leidžia jiems atlikti savo paskirtį/funkciją ypač efektyviai. Tokią grožio koncepciją stoikai naudoja kalbėdami apie žmonių fizinį ir moralinį grožį, pasaulio grožį ir kitus natūralius objektus. Nors meno objektai nėra diskutuojami šioje knygoje, tokia grožio samprata taip pat verčia kelti įdomų klausimą apie juos: kokia yra meno objektų paskirtis/funkcija? Šioje paskaitoje pristatysiu stoikų fragmentus apie meną, jų keliamas problemas ir interpretaciją, padėsiančią atsakyti į šį fundamentalų klausimą.“


Gegužės 5 d. (ketvirtadienis), 17:00-18:30, K. Donelaičio aud., VU Filologijos fakultetas

Brusono „Oikonomikos“ ir antikinė ekonomikos filosofija

Anotacija: Brusono „Oikonomikos“ – mažai žinomas traktatas netgi tarp klasikos tyrinėtojų. Turbūt viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių jis nesusilaukė daugiau dėmesio, yra teksto perdavimo istorija: šis traktatas išsaugotas viename vertime į arabų kalbą ir dviejuose fragmentuose išlikusiuose Johano Stobajo doksografinėje kolekcijoje. Nepaisant metodologinių iššūkių, šis neopitagorietiškas traktatas yra labai vertingas šaltinis studijuojant "oikonomia" kaip literatūrinį-filosofinį žanrą, ne tik dėl to, kad turime nedaug šaltinių iš Helenistinio periodo, bet ir dėl neįprastų Brusono metodų ir unikalaus turinio. Traktatas pasižymi ne tik motyvais, pažįstamais iš Ksenofonto, Platono ir Aristotelio raštų, bet ir unikalia žmogaus prigimties samprata, paremta Helenistinės medicinos pasiekimais. Šioje paskaitoje bus teigiama, kad Brusono traktatas yra įspūdinga Helenistinių mokslų santaka verta didesnio mokslininkų dėmesio.


Renginį organizuoja VU Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra ir Klasikų asociacija „Societas Classica“.

VocOWWAo.jpeg

Gegužės 2 d., pirmadienį, 17.00 val. J. Balkevičiaus aud. kviečiame bendruomenę į LKVTI seminarą, kuriame doc. dr. Darius Kuolys ir doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas kalbės tema „Asmuo jėgos akivaizdoje: aktualios Cz. Miłoszo romano „Valdžios užėmimas“ reikšmės“

Seminare aptarsime šiemet išleistą Cz. Miłoszo romano „Valdžios užėmimas“ vertimą į lietuvių kalbą (vertė V. Dekšnys). Romanas, sukurtas 1952 m., pasakoja apie komunistinio režimo įvedimo Lenkijoje procesus ir yra laikomas žymiosios Miłoszo esė knygos „Pavergtas protas“ literatūriniu tęsiniu. Lietuviškojo vertimo pasirodymas šių metų vasarį nelauktai sutapo su Rusijos karo Ukrainoje pradžia. Seminare svarstysime, kaip romane perteikiama sąmonės pavergimo anatomija, kokios šio kūrinio reikšmės naujai išryškėja šiandienos kontekste.

Maloniai kviečiame į II-ąją Klasikinės filologijos studentų mokslinę konferenciją, kuri įvyks 2022 m. balandžio 30 d. (šeštadienį) K. Donelaičio auditorijoje (VU Filologijos fakultetas, M. K. Sarbievijaus kiemas, Lituanistikos centro pastato įėjimas, 1 aukšte. Žr. žemėlapyje >)

Šių metų konferencijos tema – Homeriniai himnai, kurių lietuviškas Audronės Kudulytės-Kairienės vertimas pasirodė 2016 m. (Aidai). Tai yra vienas svarbiausių senovės graikų religijos šaltinių, pasakojančių apie dievų kilmę, jų bandymus įsitvirtinti dieviškame panteone ir žmogaus pasaulyje. Šiuose poetiniuose tekstuose persipina Rytų mitologijos ir Homero įtakos, įtampos tarp senųjų kultų ir naujų pamaldumo formų, politiniai archajinio pasaulėvaizdžio elementai ir pamatinis graikų poreikis pažinti juos supančią tikrovę.

Konferencijoje bus skaitomi 5 studentų pranešimai, kurie aptars svarbiausių himnų filologinius klausimus, religinius aspektus, kultūrines ir istorines nuorodas. Konferenciją atidarys prof. Naglio Kardelio pranešimas.


Programa:

11:00-12:30

Vilius Bartninkas „Homeriniai himnai kaip vartai į graikų religiją“
Naglis Kardelis „Homeriniai himnai: žanras ir autorystė“
Tomas Riklius
 „Mesopotamijos mitų įtaka Homeriniams himnams

12:30-13:00 Pertrauka

13:00-14:15

Vasarė Butkutė „Himnas Afroditei: pažeminimas ar garbinimas?“
Benediktas Vachninas
 „Dzeuso tvarka ir teisingumas Himne Hermiui

14:15-14:30 Pertrauka

14:30-15:45

Simonas Baliukonis „Himnas Demetrai: skirtingi kultai viename naratyve“
Vaiva Vasiliauskaitė
 „Nuo snieguotų viršukalnių iki namų slenksčių: Dievai ir jų kraštovaizdžiai Homeriniuose himnuose


Konferenciją organizuoja VU Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra ir Klasikų asociacija (Societas Classica).

BWabMfuY.jpeg

Kviečiame aplankyti Filologijos fakultete tarp Mūzų ir Rašytojų menių veikiančią Vytauto Kardelio fotografijų parodą „Ligūrijos veidai. Volti di Liguria“.


„Būna vietų, kurių nereikia prisijaukinti. Būna žmonių, kuriuos ir pirmą kartą sutikęs, jautiesi tarsi būtum su senais bičiuliais. Dar būna toks stiprus bendrumas tarp vietų ir žmonių, jis įtraukia, žavi ir, laikui bėgant, net kelia savotišką nostalgiją. Tokį jausmą teko laimė pajusti Italijos Rivjeroje, Ligūrijoje, San Bartolomeo al Mare ir gretimuose miesteliuose, dirbant 2017-2021 m. dialektologinėse ekspedicijose, kurias rengia ir kuruoja dr. Diego Ardoino ir Julija Šabasevičiūtė.

Be įprastų, rutininių dialektologinių ekspedicijų darbų (kalbinio kraštovaizdžio, objektų, daiktų ir pan. fiksavimo) šiek tiek laiko ištaikydavau ir savo mėgstamiausiai fotografijos sričiai – žmonių emocijoms, žaidžiančioms ne tiek judesyje, kiek žvilgsnyje, mimikoje, pozoje. Fotografuojant žmones svarbus buvo toks gana paradoksalus Ligūrijos kuriamas jausmas: pietietiškos emocijos, ekspresija, judesys, o greta – lėtai ir ramiai slenkantis laikas, popietinė mažų kaimelių tyla, kvapai ir cikadų melodija. Tokia savotiškai keista judesio ir ramybės dermė, kaip Ligūrijos jūros bangavimas, gyvena ir žmonių emocijose. Joms pagauti tinkamiausias yra lėtas fotografavimas, tačiau smarkus ekspedicijų tempas ir noras per trumpą savaitėlę kuo daugiau aprėpti progų lėtam fotografavimui nelabai suteikė. Todėl čia atrinktos nuotraukos yra gal labiau reportažinės, su tam tikru aplinkos ir fotografuotų žmonių profesijų kontekstu. 

Paroda susideda iš savotiškų dviejų dalių: pirmojoje – šauniausi ir įdomiausi ekspedicijų pateikėjai, tarmiškai kalbantys San Bartolomeo al Mare ir aplinkinių kaimų gyventojai, antrojoje – kultūros įstaigų (muziejų, bibliotekų, archyvų) darbuotojai, suteikę įdomios ir vertingos pažintinės informacijos.

Už pagalbą rengiant parodą esu dėkingas Diego Ardoino, Julijai Šabasevičiūtei, Drąsučiui Smolskui, Alessandrai Cali.“

Vytautas Kardelis

1_lapas_maza_1.jpg

Balandžio 29 d. (penktadienį) vyks kasmetinė Skandinavistikos centro studentų bakalaurantų ir magistrantų mokslinė konferencija, kurioje bus pristatyti rašomi baigiamieji BA ir MA darbai. Konferencija vyks skandinavų kalbomis 92 ir 314 auditorijose nuo 9.00 iki 15.00. Organizuojamos trys sekcijos: lingvistikos, literatūros ir kultūros. Bus skaitomi pranešimai ir pristatomi posteriai. Maloniai kviečiame dalyvauti.

Konferencijos programa >

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2022 m. balandžio 29 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.)
  2. Kūrybinių atostogų tvarkos aprašo projektas (tęsiamas pirminio projekto ir Tarybos darbo grupės pateiktų keitimų svarstymas, 30 min.)
  3. Doktorantūros klausimai (tęsiamas svarstymas, 25 min.)
  4. Dėl lėšų mokslininkų komandiruotėms ir kitiems tikslams (doc. dr. Erika Sausverde, 20 min.)
  5. Maksimalūs studijuojančiųjų skaičiai grupėse (prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.)
  6. Ukrainistikos studijų koncepcija (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 10 min.)
  7. Studijų programų, kurios nebevykdomos, išregistravimas, studentams baigus studijas: (Anglų ir rusų kalbos [6121NX011]; Lietuvių filologija ir užsienio kalba [6121NX022]; Bendroji kalbotyra [6211NX014]) (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min)
  8. Papildomųjų studijų „Lietuvių filologija (kalbotyra)“ ir „Rusų filologija“ kainos (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min).
  9. Kiti klausimai.
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos