Sidebar

Bendros naujienos

s200_nina.topintzi.jpgSu Erasmus dėstymo vizitu Filologijos fakultete svečiuojasi tipologė-fonologė iš Salonikų Aristotelio unversiteto prof. Nina Topintzi. Maloniai kviečiame į prof. Ninos Topintzi seminarą Beyond and above the segment: the phonology of onsets, gegužės 8 d., trečiadienį, 15 val., 314B aud.

Nina Topintzi teigia, kad priebalsiai, pradedantys skiemenį, turi ženklų poveikį prosodijai.

Nina Topintzi — Salonikų Aristotelio universiteto profesorė (teorinė bei taikomoji kalbotyra, anglistika). Jos interesų sritys — skiemens struktūra, prosodija, ryšiai tarp morfologijos ir fonologijos, kalbų tipologija bendrai. Daugybės tarptautinių publikacijų autorė (Natural Language & Linguistic Theory, Phonology, Linguistic Inquiry, Glossa, Journal of Greek Linguistics), monografijos, išleistos Cambridge Univeresity Press autorė.


Anotacija (anglų k.):


The consonant­–vowel (CV) syllable is cross-linguistically the preferred syllable type. It consists of a nucleus (typically a vowel) and an onset—the consonant that precedes it. The phonology of onsets has been thoroughly investigated on the (sub)segmental level, regarding cluster phonotactics and co-occurrence restrictions. What has received much less attention is the phonology of onsets on the supra-segmental level. In fact, most standard theories (e.g. Hayes 1989) hold that onsets are prosodically inert and only rimes—the nucleus-coda sequences—are relevant to prosodic phenomena. In this talk, I show that this view is incorrect; drawing on my own work (Topintzi 2010, 2022; Topintzi & Davis 2017; Topintzi & Nevins 2017, a.o.), as well as much other research (Gordon 2005; Shinohara and Fujimoto 2011; Ryan 2014; Lubera 2024, a.o.), I present empirical evidence from a variety of languages and phenomena (including stress, compensatory lengthening, allomorphy, gemination and word minimality) that showcase the onset’s participation and contribution to suprasegmental phonology. I also discuss the implications for the typology of syllable and weight theories. 


References


  • Gordon, Matthew. 2005. A perceptually-driven account of onset-sensitive stress. Natural Language and Linguistic Theory 23. 595–653.
  • Hayes, Bruce. 1989. Compensatory lengthening in moraic phonology. Linguistic Inquiry 20. 253–306.
  • Lubera, Amber. 2024. Sensitivity to complex onsets in Iron Ossetian. Phonological Data and Analysis 6(2). 1–40. https://doi.org/10.3765/PDA.V6ART2.71.
  • Ryan, Kevin M. 2014. Onsets contribute to syllable weight: Statistical evidence from stress and meter. Language 90(2). 309–341. https://doi.org/http://doi.org/10.1353/lan.2014.0029.
  • Shinohara, Shigeko & Masako Fujimoto. 2011. Moraicity of Initial Geminates in the Tedumuni Dialect of Okinawa. ICPhS 17. 1826–1829.
  • Topintzi, Nina. 2010. Onsets: Suprasegmental and prosodic behaviour. Cambridge: Cambridge University Press.
  • Topintzi, Nina. 2022. A new phonological analysis of geminates in Cypriot Greek. Journal of Greek linguistics 22(1). 36–71. https://doi.org/10.1163/15699846-02201002.
  • Topintzi, Nina & Stuart Davis. 2017. On the weight of edge geminates. In Haruo Kubozono (ed.), The Phonetics and Phonology of Geminate Consonants, 260–282. Oxford: Oxford University Press.
  • Topintzi, Nina & Andrew Nevins. 2017. Moraic onsets in Arrernte. Phonology 34(3). 615–650. https://doi.org/10.1017/S0952675717000306.

Vizualai_9.png

You are cordially invited to the Faculty’s Literature Seminar "Beyond Cold War Antinomies: Re-thinking Translation and Censorship in the 21st Century", which will be held in English, and will take place on Tuesday, 7 May, at 5 pm in Kazimieras Būga Auditorium

This time our speaker will be the professor Brian James Baer from Kent State University, USA


The abstract of the presentation:


This talk begins with a theoretical discussion of translation and censorship as double-voiced texts, followed by a description of the two main approaches to conceptualizing censorship. Then a historical overview of censorship practices is offered, with a special focus on sexually explicit writings in translation. Between the extremes of total banning and total acceptance lie a range of censorial practices applied to translations, such as non-translation or the use of a third language, as well as euphemism, innuendo, and annotation. The textual traces left by such practices bring attention to translation and generate strategies for evading censorship restrictions. Censorship can also take place at an extra-textual level through paratextual material meant to foreclose certain interpretations of a text and promote others. Paradoxically, those paratexts may allow the texts themselves to remain unaltered, providing the possibility of alternative readings. In addition, the effort required to evade censorship to create alternate translations and interpretations results in the creation of minority reading communities. 

Rūtos_Lazauskaitės_foto_2022_2.jpg

 

Kviečiame Jus dalyvauti akademiniame vasaros seminare „Literatūros salos“, kuris šiemet vyks liepos 23–26 d. Karalkrėslio kaime, Vilkaviškio rajone. Filologijos fakulteto bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto organizuojamas XIX akademinis vasaros seminaras skirtas autorystės temai ir problemoms aptarti.


Siūlomas seminaro probleminis laukas:


  • Autorystės formos, istorinė jų raida;
  • Autoriaus atminties vietų kūrimo strategijos;
  • Autorių tekstų korpuso konstravimo ir rengimo klausimai;
  • Autoriaus vaidmuo leidybos procese ir literatūros rinkoje;
  • Kolektyvinės autorystės problema, anonimai ir pseudonimai;
  • Kultūrinių paribių autoriai skirtingose interpretacinėse bendruomenėse.

Planuojama diskusija apie autoriaus biografiją kaip kultūrinės recepcijos problemą.

Prašome siūlyti pranešimų temas, užsirašyti dalyvauti diskusijoje arba registruotis kaip klausytojus iki gegužės 10 d. užpildant anketą. Nuorodą į anketą rasite įrašo komentare.

Vietų skaičius ribotas, todėl pirmenybė bus teikiama planuojantiems skaityti pranešimus. Dėstytojų ir mokslininkų pranešimams numatyta po 30 min., studentų pranešimams – po 15 min. Dalyvavimą patvirtinsime iki gegužės 20 d.

Renginyje vyks susitikimas su rašytoju, poezijos skaitymai, kultūrinė-literatūrinė ekskursija po apylinkes, „Metų straipsnio“ konkurso apdovanojimai.

Turėdami klausimų rašykite el. paštu

Nuotraukos: Rūta Lazauskaitė, Marius Gailius.

Rūtos_Lazauskaitės_foto_2022.JPG

Marijaus_Gailiaus_foto_2017.JPG

Maloniai kviečiame gegužės 3 d. 15.00 val., Z. Zinkevičiaus (92) aud. į dr. Vuk Vukotič seminarą Kas toji kalba? Kalbokūros perspektyva.


Anotacija:


Kalbinių vienetų žymių, tokių kaip „kalba“, „tarmė“, „atmaina“, „sociolektas“, „kreolas“, jų pavadinimai ir taksonomijos yra sukurtos tam tikrų agentų, kurie gali būti paprasti kalbos vartotojai, politikai, mokytojai ir pan. Vis dėl to, akademiniai lingvistai turi didžiausią autoritetą apibrėžiant, kas yra „teisingas“ kalbos vienetas ir koks jo statusas. Jiems suteiktas svarbus, bet moksliškai nedėkingas darbas kurti lingvistines taksonomijas ir pavadinimus. Nedėkingas tuo, kad patys lingvistai supranta, jog jų sugalvotos etiketės – kalbinės realybės idealizuoti vaizdiniai. Be to, idealizuoti kalbos vaizdiniai neretai gali virsti ideologizuotais, kas gali turėti rimtų politinių pasekmių.

Šiame pranešime, remdamasis naujausiais „kalbokūros“ (language making) (Krämer, Vogl & Kolehmainen, 2022) paradigmos tyrimais, noriu pristatyti sociologinį požiūrį į kalbinių vienetų kilmę. Sociolingvistai tradiciškai išskiria kalbos standardizavimą kaip pagrindinį ir svarbiausią kalbokūros procesą, tačiau jie nepakankamai atsižvelgia į nestandartinių atmainų kūrimą. Atsekdamas, kaip lingvistai apibrėžia, įvardyja ir hierarchizuoja kalbinius vienetus, išskyriau bent keturis kalbokūros procesus, kurie galėtų paaiškinti, kaip istoriškai atsiranda (bet kurios hierarchijos ir prestižo lygmens) įsivaizduojamas kalbinis vienetas. Jos yra: (1) Vieneto apibrėžimas, kuris gali būti (1.1) Lingvistinis, (1.2) Ekstralingvistinis ir (1.3) Taksonominis; (2) Vieneto pavadinimas, (3) Kvaziingvistinių bruožų priskyrimas (pvz. raštas, rašyba); (4) Santykių su kitais / aplinkiniais vienetais apibrėžimas.

Šį modelį iliustruosiu lygindamas slavų, baltų bei germanų lingvistų sukurtus kalbinius vienetus, remdamasis savo šiuo metu atliekamais tyrimais su užsienio tyrėjais (Vukotić, 2024; Vukotić, forthcoming; Maxwell, Vukotić & Klaver, forthcoming; Maxwell, Dollinger & Vukotić, forthcoming). Modelis gali būti naudojamas kritiškai nagrinėti pačių kalbininkų nusistovėjusias kalbokūros praktikas, kurias būtina įvertinti ypač, kai prasideda diskusijos apie tam tikrų vienetų hierarchizavimas. Vienas iš kalbokūros diskurso politinio panaudojimo pavyzdžių yra 2021 m. V. Putino išleista esė “Об историческом единстве русских и украинцев”, kur jis tuo pačiu metu teigė, kad rusų ir ukrainiečių kalbos yra dvi atskiros kalbo, tiek kad ukrainiečių yra rusų kalbos tarmė.


Literatūra:


  • Krämer, Philipp, Ulrike Vogl & Leena Kolehmainen. (2022). What is “Language Making”?. International Journal of the Sociology of Language 274, 1-27.
  • Vukotić, Vuk. (2024). Are languages and dialects inventions of nationalism? On the problem of totalising metalanguage. Nations and Nationalism. Pre-published online >
  • Vukotić, Vuk. (forthcoming). Verisimilous nationalism and ideological nationalism as epistemological stances. Nationalities papers. Submitted.
  • Maxwell, Alexander, Vuk Vukotić & Susie Klaver. (forthcoming). Rhetorical Strategies and the Language/Dialect Dichotomy: Linguists Justifying the Classification of Central South Slavic. Slavonic and East European review. Revise & resubmit.
  • Maxwell, Alexander, Stefan Dollinger & Vuk Vukotić (forthcoming). On the Glottonyms of Dialect Taxonomies and their inevitable “language making” dimension. Discourse and Society. Drafting.

Skelbiame nuo gegužės 2 d. prasidedantį priėmimą į doktorantūros studijas 2024 m. Priėmimas į doktorantūrą vyksta VU nustatyta tvarka.

Filologijos fakultete projektai siunčiami adresu  (būtina atsiųsti .doc arba .docx formatu, taip pat pasirašytą ir nuskanuotą variantą) iki 2024 m. birželio 14 d. darbo dienos pabaigos.Pateikus ne visą būtiną informaciją ar ne visus reikalingus dokumentus prašymas laikomas neužregistruotu. Atrankos į doktorantūros studijas forma: mokslinis projektas raštu ir pokalbis. Mokslinio projekto bei pokalbio vertinimo datos: birželio 26 d. ir 28 d. nuo 10 val. Birželio 26 d. pokalbis vyks 118 (V. Krėvės) auditorijoje, o birželio 28 d.– A7 auditorijoje, Universiteto g. 5.

Daugiau informacijos lietuvių kalba Fakulteto puslapyje > 

Daugiau informacijos lietuvių kalba bendrame Vilniaus universiteto puslapyje >

Daugiau informacijos anglų kalba Fakulteto puslapyje >

Daugiau informacijos anglų kalba bendrame Vilniaus universiteto puslapyje >

53686572268_52966be8c1_o.jpg

Justinas Noreika, Mindaugas Kvietkauskas, Eglė Danielienė, Romualdas Danielius, Artūras Vasiliauskas. Katažynos Polubinskos nuotr.

Viniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete, prof. Jono Kazlausko (1930–1970) auditorijoje, atidengtas bronzinis bareljefas, išlietas pagal 1979 m. sukurtą skulptoriaus Vytauto Mačiuiks (1929–1999) gipsinį medalį. Renginio metu žymaus kalbininko dukra Eglė Danielienė su vyru Romualdu Danieliumi paskelbė VU fonde įkuriantys 140 tūkst. eurų vertės prof.J. Kazlausko neliečiamojo kapitalo subfondą, iš kurio investicijų grąžos VU Filologijos fakultete bus steigiamos vardinės stipendijos, premijos ir remiamos kitos iniciatyvos.

Profesorius, habilituotas mokslų daktaras J. Kazlauskas – vienas žymiausių XX a. baltų kalbotyros specialistų – buvo faktinis pokario baltistų veiklos vadovas. 1949–1954 m. jis VU studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1958–1970 m. dirbo VU dėstytoju, nuo 1962 m. – docentu. 1968 m. apsigynė filologijos mokslų habilituoto daktaro laipsnį. 1968–1970 m. buvo VU Istorijos ir filologijos fakulteto dekanas, nuo 1969 m. – profesorius.

 

53686715034_e2d1b6dbf9_o.jpg

VU Filologijos fakultete atidengtas kalbininko prof. Jono Kazlausko bareljefas ir įsteigtas vardinis neliečiamojo kapitalo subfondas. Katažynos Palubinskos nuotr.

„Dekano profesoriaus Jono Kazlausko, didžiulio baltistikos talento, kelią į pasaulinį pripažinimą nutraukė sovietų režimas. Nuostabu, kad šiandien jo atminimas ne tik įamžinamas, bet ir tampa tvirta atrama šiuolaikiniams jauniems filologijos talentams, jų keliui į mokslo viršūnes. J. Kazlausko vardu skiriama mecenatų Eglės ir Romualdo Danielių parama yra ypatingos vertės dovana fakultetui ir Lietuvos filologijos ateičiai“, – sako VU Filologijos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas.

Prof. J. Kazlausko pastangomis 1965 m. įsteigtas baltų kalbotyros žurnalas „Baltistica“, netrukus pelnęs tarptautinį pripažinimą (1965–1970 m. jis buvo atsakingasis redaktorius). Profesoriaus iniciatyva Vilniuje 1964 ir 1970 m. surengtos  tarptautinės baltistų konferencijos, kurios vėliau tapo tradicinės ir nuo 1980 m. pakaitomis vyksta Vilniuje ir Rygoje. 1970 m. prof. J. Kazlauskas buvo pakviestas į JAV Pensilvanijos universitetą skaityti baltų kalbotyros kurso.

Deja, 1970 m. spalio 8 d. profesorius dingo. Jo kūnas surastas lapkričio 17 d. Neries upėje. Profesoriaus mirtį iki šiol gaubia paslaptis – visi dokumentai iš KGB archyvų dingę. Profesorius palaidotas 1970 m. lapkričio 20 d. Saulės kapinėse Vilniuje.

Prof. J. Kazlausko auditorija VU Filologijos fakultete renovuota mecenatų Eglės ir Romualdo Danielių lėšomis 2020–2021 m.


Daugiau renginio akimirkų rasite čia >>

generaline_repeticija.jpg

Nuotraukoje praėjusių metų konferencijos dalyviai. Autorė – Monika Būblaitytė.

Gegužės 8 d. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultetas kartu su VU Kauno fakultetu organizuoja jau ketvirtąją studentų lituanistų mokslinę konferenciją „Generalinė repeticija“, kuri šiais metais vyks VU Filologijos fakultete. Mokslinė konferencija jau tapo tradicija, ketvirtus metus suburiančia jaunuosius tyrėjus iš dviejų VU fakultetų dėl galimybės pasidalyti mokslinėmis įžvalgomis ir atradimais, aptarti filologines aktualijas ir šios krypties svarbą XXI a.

Konferencija prasidės ekskursija, supažindinančia su VU bibliotekos istorinėmis salėmis, po jos įvadinį konferencijos pranešimą tema „Hermeneutinė poetinio diskurso gramatika Alfonso Nykos-Niliūno „Autobiografijoje 1986“ skaitys doc. dr. Jūratė Levina, vėliau savo tyrimus pristatys III ir IV kursų bakalaurantai.

Ši studentų lituanistų mokslinė konferencija yra reikšmingas renginys, suvienijantis studentus, dėstytojus ir kitus lietuvių kalba, literatūra ir kultūra besidominčius žmones, norinčius prisidėti prie lituanistikos vystymosi. Toks ir renginio tikslas – įkvepiant bendradarbiavimą tarp lituanistų iš VU Filologijos ir Kauno fakultetų, skatinti akademines diskusijas ir jaunųjų tyrėjų aktyvumą.

Abejojančius ar nesiryžtančius dalyvauti drąsina ir lituanistikos studentas Arnoldas Tarvydas, pasidalijęs savo mintimis apie tai, kodėl šie susibūrimai yra reikšmingi ne tik mums, šios krypties studentams, VU bendruomenei, bet ir platesnei visuomenei:

Mąstydamas apie humanitariką ir lituanistiką, iškart prisimenu austrų filosofo Liudvigo Vitgenšteino mintį: „Mano kalbos ribos žymi mano visatos ribas“. Be jokios abejonės, neneigiu kitų disciplinų svarbos, tačiau, mano akimis, studijuojant literatūrą ir kalbą, prisiliečiama prie žmogaus, jo būties; joje, literatūroje, ieškome atsakymų į tai, kas svarbu, išgyvename, kaip sakė Vytautas Mačernis, aukštąsias akimirkas.
Tiek mokykloje, tiek universitete ir apskritai gyvenime svarbiausia plėsti ribas, varžančias žmonių protą, jausmus, ribas, kurios įkalina. Man atrodo, kad mokyklinė lituanistika kiek skursta – mokiniai per daug neskaito, nesidomi, bet tie, kurie leidžiasi į knygos pasaulį, atranda šimtus naujų pasaulių – nematytų, nepatirtų, bet atliepiančių jų, jaunų žmonių, būtį; literatūroje jie atranda tai, ką pastebi, jaučia, bet negali arba nemoka artikuliuoti. Tai džiugina. Dalis jų tęsia kelionę su knyga...
Įstojęs į lituanistikos studijas, didžiavausi. Tebesididžiuoju. Gyvendami šiuolaikiniame pasaulyje, universitete irgi susiduriame su sunkumais, bet juos įveikiame, nes čia pradedamos trinti mokslinių tyrimų ribos, daugybė konferencijų, diskusijų ir kitų galimybių leidžia dar kartą patikėti humanitarikos galia. Dalyvaudami akademinėje veikloje, kaip akį saugome savo individualumą. Ir, žinoma, augame, padedami bendraminčių, dėstytojų, stumtelėjančių tirti, ieškoti ir atrasti.
Apibendrindamas norėčiau priminti Viktoriją Daujotytę: „Jei pasakysi, jei pajėgsi pasakyti, bus, kas išgirs. Žmogaus pasaulis keičiasi iš to, kas pasakoma ir kas išgirstama“. Kad ir sunku kartais būti išgirstam, kalboje ir literatūroje ieškome drąsos ir įkvėpimo, polėkio ir kūrybos, plėsdami kalbos ribas, kuriame tokį pasaulį, kokį norime matyti.

Konferencijoje norintys dalyvauti III ir IV kursų studentai lituanistai kviečiami siųsti savo pranešimų anotacijas (iki 150 žodžių) el. paštu iki balandžio 29 d.
Kilus klausimų, susisiekite el. paštu .

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos