Kviečiame į šio semestro paskutinį doktorantų-literatų seminarą, kuris vyks šį ketvirtadienį, birželio 27 d. 17-19 val. 111 aud. Jo metu bus aptarinėjamas Augusto Sireikio straipsnio rankraštis "Lažybos iš savasties" (dėl rankraščio kreipkitės į Nijolę Keršytę).

Recenzentai:

a) dr. prof. Paulius Subačius

b) dr. Paulius Jevsejevas

c) dokt. Izabelė Skikaitė

Maloniai lauksime.

Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas, bendradarbiaudamas su Vakarų Makedonijos universitetu (Graikija), organizuoja tarptautinę tarpdisciplininę konferenciją „Kritinio mąstymo ugdymas: tarpdisciplininės perspektyvos švietime ir darbo rinkoje“. Šis renginys vyks 2024 m. birželio 27-28 d. VU Filologijos fakultete. Konferencija organizuojama kartu su kitais VU fakultetais: Ekonomikos ir verslo administravimo, Medicinos, Matematikos ir informatikos bei Filosofijos fakultetais.

Pagrindinis konferencijos tikslas - nagrinėti kritinio mąstymo (KM) ugdymą, kuris yra labai svarbus XXI a. universitetų absolventų įgūdis. Kritinis mąstymas yra būtinas norint veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai siekti profesinės karjeros. Švietimo įstaigoms keliamas uždavinys suteikti studentams KM įgūdžių, kurie darbo rinkos institucijose labai vertinami dėl gebėjimo spręsti sudėtingas problemas ir siūlyti inovatyvius sprendimus. Todėl universitetų mokymo programos turi būti orientuotos į konkrečios disciplinos ir bendrųjų gebėjimų ugdymą.

KM ugdymas yra vienas pagrindinių įvairių disciplinų universitetinių programų mokymosi rezultatas. Kalbėdama apie tai, kad nulėmė šios konferencijos organizavimą, Užsienio kalbų instituto direktorė, konferencijos organizacinio ir mokslinio komitetų pirmininkė prof. dr. Roma Kriaučiūnienė pabrėžia bendrųjų kompetencijų integravimo į užsienio kalbų mokymą ir mokymąsi svarbą. Tai dera su Instituto mokslinių tyrimų tikslais, tarp kurių - tirti, kaip KM ir bendrosios kompetencijos ugdomos mokant kalbų. Konferencijos organizavimą taip pat paskatino Instituto dalyvavimas „Erasmus+“ projekte „Think4Jobs“, kurio metu buvo nagrinėjamas KM ugdymas mokytojų rengimo, užsienio kalbų mokymo, ekonomikos, IT ir medicinos srityse.

El Soufia ir See (2019) tyrimuose atskleista, kad tiesioginis (aiškus ir akivaizdus) KM įgūdžių mokymas yra veiksmingiausias. Nepaisant to, kad aukštosiose mokyklose KM skiriamas didelis dėmesys, šie įgūdžiai dažnai nėra sistemingai mokomi bakalauro lygmeniu. Atsižvelgiant į šių mokslinių tyrimų rezultatus, šios konferencijos tikslas - ne tik susipažinti su moksliniais tyrimais apie KM ugdymą įvairių disciplinų kontekste, bet ir didinti dėstytojų informuotumą apie tiesioginio (aiškaus ir akivaizdaus) KM mokymo poreikį ir atkreipti dėmesį į geriausius metodus, kaip tai pasiekti.

Konferencijoje, laikantis holistinio požiūrio, bus nagrinėjamas KM vaidmuo įvairiose akademinėse disciplinose ir jo svarba darbo rinkoje. Tarpdisciplininis konferencijos pobūdis leis sutelkti dėmesį į įvairius požiūrius į KT plėtrą universitetiniame švietime.

Konferencijoje dalyvausianti VU Matematikos ir informatikos fakulteto Strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė prof. dr. Jurgita Markevičiūtė, konferencijos sekcijos apie kritinio mąstymo ugdymą matematikos ir IT studijose moderatorė,  pabrėžia KM svarbą duomenų moksluose: „Šiuolaikiniame pasaulyje mus supa daugybė duomenų ir jais labai lengva manipuliuoti bei pateikti neteisingas išvadas. Statistikos mokymas, įtraukiantis kritinį mąstymą, įgalina mokinius bei studentus neapsiriboti vien tik formulių ir procedūrų įsiminimu. Vietoj to ugdomas jų gebėjimas analizuoti duomenis, interpretuoti rezultatus ir daryti prasmingas išvadas, tuo pačiu laikantis etikos principų“.

Konferencijos tikslas - pristatyti mokslinius tyrimus apie KM ugdymą įvairių universitetinių disciplinų kontekste, dalytis gerąja patirtimi, didinti informuotumą apie KM svarbą ir atkreipti dėmesį į pavyzdinę KM ugdymo praktiką. Konferencijos dalyviai, pedagogai, mokslininkai ir darbo rinkos specialistai galės nagrinėti novatoriškas strategijas, dalytis įžvalgomis kaip kartu bendradarbiaujant integruoti KM įgūdžių ugdymą į švietimo programas.

Renginio programa

2024 m. birželio 16 d. FLF TKI Lituanistinių studijų katedroje prasidėjo mokytojų, dirbančių užsienio šalių lituanistinėse mokyklose, kursai. Labai džiaugiamės, kad kursai vyksta gyvai – su pašnekesiais per pertraukas ir su pasivaikščiojimais po Filologijos fakulteto kiemelius.

Kursai vyks dvi savaites – birželio 16–30 d., juose dalyvauja 10 mokytojų iš įvairių pasaulio šalių: Airijos, Buriatijos (Rusija), Ispanijos, JAV, Prancūzijos ir Švedijos. Smagu, kad keletas mokytojų dalyvauja su savo paaugusiais vaikais – auga nauja pamaina! Kursai organizuojami laimėjus Švietimo mainų paramos fondo Užsienio lietuvių intensyvių neformalių lituanistinių studijų mokytojams organizavimo konkursą.

Dalyviai pristatys savo lituanistines mokyklas, rūpesčius, džiaugsmus ir iššūkius, diskutuos apie savo darbo ir emigracijos patirtį, kalbos ir tapatybės išlaikymą, dvikalbystę.

Kursuose paskaitas skaitys ir edukacijas ves gausus būrys (17!) Vilniaus universiteto dėstytojų ir kviestinių savo srities specialistų. Per kursus dalyviai pagilins ir praplės savo žinias apie lietuvių kalbos kaip paveldėtosios mokymo metodiką, dvikalbystės ugdymą, apie sudėtingų Lietuvos istorijos įvykių pristatymą vaikams, apie lietuvių kalbos istoriją, apie tai, kokią lietuvišką literatūrą vaikų ir paauglių verta skaityti, o kokią – vartyti, apie tradicinių lietuviškų švenčių šventimą XXI amžiuje.

Dalyviai taip pat susipažins su neseniai išėjusiomis ir greit pasirodysiančiomis lietuvių kalbos kaip mokymosi priemonėmis, su lengvai suprantama kalba, galės padiskutuoti įvairiomis temomis: kaip mokyti žaidžiant, kaip dirbti su skirtingo kalbos mokėjimo lygio mokiniais ir apie tai, kad yra ne tik gimtoji kalba, bet ir gimtoji muzika.

Kad paskaitos neprailgtų, dalyviai lankysis VU bibliotekoje, Sapiegų rūmuose, pažins Vilniaus senamiestį per pojūčius ir riš šiaudinius sodelius.

Sveikiname dr. Deividą Zibalą, sėkmingai apgynusį daktaro disertaciją: „Kelionės tikslas – turistų Roma: miestovaizdžiai šiuolaikiniuose Holivudo filmuose“ (mokslinis vadovas – prof. dr. Almantas Liudas Samalavičius).

Linkime įdomaus, kūrybingo ir sėkmingo tolimesnio kelio – gilyn į Romą ir į kitas mokslines erdves. Tegul nauji tyrimai, projektai, idėjos toliau atveria plačius horizontus bei įkvepia aplinkinius!

Akademinė veikla yra apie progresą, bet ir apie dėkingumą bei pagarbą mokytojams, tiems, kas mus formavo, kas padėjo pagrindus, kurie leido žengti toliau.

Įvairių metų Lietuvos universitetų anglistinių programų absolventų iniciatyva vienai iš VU Filologijos fakulteto auditorijų buvo suteiktas doc. dr. Rachilės Aprijaskytės vardas, taip įamžinant šviesų šios iškilios asmenybės atminimą. Išskirtiniu pedagoginiu talentu apdovanota dėstytoja Rachilė Aprijaskytė Valdstein (1921-2019) beveik penkiasdešimt metų ugdė Vilniaus universiteto anglistus, sukūrė savo fonetikos mokyklą, kuria rėmėsi vėliau dirbę fonetikos dėstytojai, o jos parengti vadovėliai ėjo iš rankų į rankas. Ji didžiąja dalimi prisidėjo prie to, kaip Lietuvoje buvo ir iki šiol yra mokoma anglų kalbos, jos darbai daugeliui tebėra kokybės ir profesionalumo etalonas.

Dalijamės jaukiomis Rachilės Aprijaskytės auditorijos atidarymo akimirkomis. Birželio 13 d. vykusiame atidaryme dalyvavo gerbiamos dėstytojos Rachilės Aprijaskytės mokiniai, įskaitant dabartinius dėstytojus anglistus.

Birželio 20 d. Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorijoje vyks tarptautinis senosios raštijos tyrimų seminaras, kuriame bus paminėtas Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Palionio, daug tyrusio lietuvių bendrinės kalbos istoriją, šimtmetis. Apie profesoriaus Jono Palionio veiklas Vilniaus universitete kalbės prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia.

Seminaro pranešėjai iš Berlyno Humboldtų universiteto, Lietuvių kalbos instituto ir  Vilniaus universiteto aptars dabartines senosios raštijos tyrimų aktualijas. Kviestiniame pranešime habil. dr. Christianė Schiller pristatys 1540 m. Turkų mokesčių registrą kaip istorinio lietuvių kalbos žodyno šaltinį. Kito kviestinio pranešimo autorė doc. dr. Birutė Kabašinskaitė nagrinės kelis rankraštinius XVI a. pabaigos–XVIII a. tekstus, susijusius su Vilniaus rašomosios kalbos variantu, turinčius ir pietų aukštaičių tarmėms būdingų bruožų.

Baltistikos katedros mokslininkės dr. Ginos Kavaliūnaitės, 2021 m. apdovanotos M. Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui, nuomone, „Jonas Palionis, kaip ir Zigmas Zinkevičius, Vytautas Ambrazas, ne tik tyrė senąją raštiją, bet savo pavyzdžiu mokė kitus tyrėjus, perduodami tradicinius analizės metodus. Šiuos tyrimus pratęsė jų mokiniai ir sekėjai, kurie pasitelkę ankstesnių darbų rezultatus su senaisiais tekstais dirba ne tik tradiciniais, bet ir moderniais metodais, išnaudodami skaitmenines technologijas, ne tik pagreitinančias darbą, bet pakeliančias tyrimus į kitą lygmenį. Seminaras ir atspindi išlaikytų raštijos tyrimų tradicijų ir į sritį ateinančių inovacijų dermę.“

Renginį organizuoja Vilniaus universiteto Baltistikos katedra, iš dalies remia Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Renginio programa, pranešimų tezės.

Birželio 21 d. nuo 11 val. J. Balkevičiaus auditorijoje planuojamas Tarybos posėdis.

Numatoma tokia darbotvarkė:

1. Posėdžio darbotvarkės ir praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 5 min.)
2. Teikimas didinti prodekanų skaičių iki dviejų. Mokslo ir plėtros prodekano kandidatūros ir funkcijų teikimas ir tvirtinimas (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, 20 min.)
3. Metinio Fakulteto veiklos plano vykdymo aptarimas (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė, 20 min.)
4. Dėl Mokslo etatų skyrimo tvarkos (informacija žodžiu po Mokslo kolegijos posėdžio) (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, 10 min.)
5. Filologijos fakulteto dalyvavimas projekte „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk“: 2 naujų mokomųjų dalykų (lotynų ir ispanų kalbos) modulių tvirtinimas  (studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, 10 min.)
6. Dėl LJMS geriausių MA darbų konkurso (studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, 10 min.)
7. 2024–2025 studijų metųTarybos darbo plano aptarimas ir tvirtinimas ( dr. Jurgis Pakerys, 15 min.)

Birželio 14-oji ir 15-oji – Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos. Šia proga birželio 14 d. vyko renginiai, skirti tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti. Rytas tradiciškai prasidėjo iškilmingu minėjimu Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.

Dalijamės VU Filologijos fakulteto profesoriaus Pauliaus Subačiaus kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti:

Ponia Pirmininke,

Gerbiamosios ir Gerbiamieji,

Mano seneliai turėjo būti išvežti kažkurią birželio pabaigos dieną, bet Vokietijos kariuomenė peržengė slaptaisiais protokolais nustatytą stalininės sovietijos sieną. Todėl sunkvežimis su kareiviais į jų kiemą nebeįsuko. Apie tai, kad yra įtraukti į tremiamųjų sąrašą, jiems pašnibždėjo prie okupantų prisidėjęs, valsčiaus raštinėje dirbęs pažįstamas. Sovietams grįžus ir išvežus artimiausius kaimynus, seneliai paliko ūkį su visu turtu giminaičiams ir, išsikėlę į Ignaliną, išvengė Sibiro. Nuo vaikystės girdėjau šį pasakojimą, kuris autentiškas ne faktų, bet istorinės atminties liudijimo prasme. Ilgainiui ėmiau mąstyti, kaip per kartas perduodama šeimos patirtis lemia skirtingą svarbiųjų praeities įvykių suvokimą. Pavyzdžiui, kodėl vieni hitlerinę okupaciją atsimena kaip pragaištį, kiti – kaip išsigelbėjimą. Šis „kodėl“ bei svarstymai apie anuomečių poelgių ir dabartinių jų vertinimų motyvus, o ne vienos teisingos interpretacijos steigimas, yra esminė gyvo tautos istorijos nervo, gyvo domėjimosi konkrečia artimiausios aplinkos praeitimi sąlyga.

Iš pažiūros įdomumas neatrodo tinkamas žodis kalbėti apie netektis ir kančias, tačiau sakyčiau, kad būtent jis yra raktinis. Kai 1988-ųjų rugpjūtį su Vilniaus universiteto kraštotyrininkais Papilio parapijoje pagal a. a. istoriko Aloyzo Petrašiūno įduotą anketą pirmą kartą užrašinėjau buvusių išvežtųjų atsiminimus, beveik iš kiekvieno pakalbintojo girdėjau liūdną: „taigi kam čia, vaikeli, beįdomu“. Vėliau, įpusėjus pirmam atkurtos Nepriklausomybės dešimtmečiui, dažnas modernus publicistas atkaria intonacija piktinosi: „kiek čia galima rašyti apie tuos trėmimus, kam čia beįdomu“. O paaiškėjo, kad tas išstūmimo, atsikratymo, perkraustymo į sendaikčių palėpę impulsas tebuvo nepergalėtos asmeninės ir kolektyvinės traumos padarinys. Todėl, manau, prasminga čia paliudyti – šiandieniams studentams, tai yra trečiai, ketvirtai ar net penktai kartai nuo tųjų 1940-tųjų labai įdomu, ką veikė, kaip gyveno jų giminės žmonės per okupacijas, kas jiems nutiko Azijos speige, partizanų žeminėse ir sovietinio nuobodulio kasdienybėje.

Prieš kelias savaites mano pirmakursė studentė Marija Nordkvelle, seminaro apie bibliografinį kodą užduočiai iš milijoninės knygų įvairovės pasirinko tremtinių maldaknygės „Vilties maldos“ faksimilinį leidimą ir rašinio įžangoje papasakojo apie savo močiutę ir jos jaunystės bičiulį, per savo dėdę susijusį su šios relikvijos originalu. Kitos mano buvusios studentės ir diplomantės Živilės Kropaitės su Giedre Čiužaite parengtas laidų ciklas „Stipresni už Sibirą“ tapo bene klausomiausia radijo metų medžiaga, o Živilės knyga „Fainiausia pasauly močiut“ – bestseleriu. Todėl, kad įdomu ir įdomiai. Todėl, kad daugiau klausiama nei atsakoma ir peršama. Taip gija prie gijos, mazgas prie mazgo esame naujai susiejami į artimesnių ir tolimesnių, lyginamų ir kartais nepalyginamų, įvairiopai sužadintos atminties ryšių tinklą. Deja, taip jau yra, kad vakarykštė diena – tarsi dar ne istorija, o domesys išauga tuomet, kai belieka mažai galinčių tiesiogiai liudyti. Atidžiai išklausykime patyrusius tremtį, kol dar galime. Tačiau svarbu bei įdomu ir tai, ką jaunesni atsimena girdėję iš tėvų bei senelių, kokias istorijas pasakojo ar nutylėjo, perdavė ar nuslėpė kiekvieno iš mūsų šeimose. Ir kiekvienas iš mūsų.

Istorijas apie partizanus ir tremtinius, žydų gelbėtojus ir baltaraiščius, sovietų karininkus ir pogrindžio laikraščių platintojus, komjaunuolius ir komunistus. Nes visos šios istorijos yra okupacijos ir genocido, Lietuvos Respublikos gedulo, kurį reikia iki galo išgedėti, istorijos. Jos įdomios ne todėl, kad būtų puolama ar ginama, kaltinama ar teisinama, išsisukinėjama ar ciniškai atremiama: „o kas čia tokio“. Ne todėl, kad šiandien teisingai nuspręstume, kam ir kokius statyti paminklus. Jos įdomios, nes jos ir yra mes. Tokie, kokie esame. Su trapia viltimi ir, tikiu, iš visų jėgų sutelkta pastanga, kad nebepasikartotų.

Ačiū!