Sidebar

Bendros naujienos

Daugiau apie naują numerį galite sužinoti čia >

Straipsniai:

 

Фрагмент «Канона врачебной науки» Ибн Сины в руськомовном переводе трактата «Тайная тайных»
Sergei Temchin

 

Новонайденные отрывки из Кормчей в прологе Национального музея им. А. Шептицкого
Marina Chistiakova

 

Типологическая классификация кириллических рукописей, содержащих тексты Żywotów Świętych Петра Скарги
Galina Sapozhnikova

 

К вопросу о русских и польских грамматиках XVIII в. как учебниках по теории языка
Alla Kozhinowa

 

Semantyka lit. baltas i pol. biały: próba analizy konfrontatywnej
Viktorija Ušinskienė

 

Интернациональная лексика русского и словенского языков: категория рода
Jelena Konickaja

 

Idiolekt Wojciecha Piotrowicza: słownictwo prozy autobiograficznej
Kinga Geben | Irena Fedorowicz

 

Kompetencje składniowe dzieci w wieku 6,5–7,5 (na przykładzie wypowiedzi z czasownikami ruchu)
Natalia Siudzińska | Kamila Brzeszkiewicz

 

Еще раз к вопросу о заголовках «новых медиа» как объекте прагматики и медиаэкологии
Jelena Kazimianec

Spalio 2 d., penktadienį, 15 val. K. Būgos aud. bendruomenė kviečiama į dr. Ernestos Kazakėnaitės vedamą seminarą „Sugedęs Hasentöterio telefonas“: vieno XVI a. latvių tekstelio masinio pernaudojimo atvejis.

Pasitelkus konkretų pavyzdį – Johanno Hasentöterio užrašytą latvių Tėve mūsų maldą, pirmą kartą publikuotą 1550 m. Sebastiano Münsterio Kosmografijoje, – seminare bus analizuojama bendresnė teksto pernaudojimo problema. Bus aptarti  tokie klausimai kaip tekstų sąsajos ir sklaida XVI amžiuje, perpublikuotojų autoritetai ir neatida, teksto redakcijų problema, keitimų motyvacija bei kt.

Nors analizuojamas tekstas latviškas, seminare svarstomos temos yra bendros, todėl diskutuoti kviečiami visi. Kad diskusijos būtų vaisingesnės, pateikiama medžiagos peržiūrai >

Džiugi žinia! Vilniaus universiteto profesorei emeritei, ilgametei Klasikinės filologijos katedros vedėjai Eugenijai Ulčinaitei rugsėjo 30 d. bus įteikta Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos įsteigta Šv. Jeronimo premija už viso gyvenimo vertimus ir neįkainojamą indėlį, puoselėjant Antikos, Renesanso ir Baroko literatūrą.

Eugenijos Ulčinaitė – neabejotinai viena talentingiausių ir produktyviausių antikinių veikalų, Baroko ir Renesanso literatūros vertėjų Lietuvoje. Jos, kaip vertėjos, veikla apima kone pusšimtį metų, be to, nenutrūksta ir toliau: pastaraisiais metais ji džiugindama naujais brandžiais darbais. Profesorės Ulčinaitės darbų kraitė – kaip reta gausi ir įvairi: vertimai iš lotynų, senosios graikų ir lenkų kalbų, įvairių laikotarpių tekstai, prozos ir poezijos vertimai. Markas Aurelijus, Aurelijus Augustinas, Ovidijus, Horacijus, Ciceronas, Sarbievijus, Petras Skarga, Jonas Vislicietis Mikalojus Kazimieras Šemeta, Matas Nevė, Adomas Šrėteris, Pranciškus Gradauskas – šie ir kiti autoriai prabilo lietuviškai mūsų gerbiamos Vertėjos dėka. Visus juos vienija epochos ženklai: sudėtinga kalba ir eilėdara, įmantrūs vaizdai ir daugybe antikinių bei krikščioniškų aliuzijų prisotinti tekstai. Kad juos adekvačiai prakalbintų, vertėjas privalo ne tik puikiai mokėti kalbą, bet ir būti išstudijavęs laikotarpio realijas, kontekstus ir tradicijas. Čia ir pasireiškia Eugenijos Ulčinaitės – vertėjos ir tyrėjos – neatsiejamas derinys.

Nuoširdžiai sveikiname Profesorę ir linkime ilgų kūrybingų metų. Plurimos annos, carissima Eugenia!

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2020 m. rugsėjo 25 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdžio trukmė – 90 min. Posėdis vyks 92 aud., pradžia – 11.00 val.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. M. Ramonienė, 2 min.).
  2. Praėjusių posėdžių protokolų tvirtinimas (07 02, 09 16) (prof. M. Ramonienė, 2 min.).
  3. 2020/2021 m.m. Tarybos darbo plano tvirtinimas (prof. M. Ramonienė, 5 min.).
  4. Dėl emerito vardo suteikimo (doc. N. Juchnevičienė, 2 min.). Slaptas balsavimas. Kandidatė: prof. A. Usonienė.
  5. Dėl pedagoginių vardų suteikimo (3 min.). Slaptas balsavimas. Antrą konkursą yra laimėję doc. Dainius Būrė, prof. Jonė Grigaliūnienė, prof. Daiva Sinkevičiūtė, prof. Irena Smetonienė.
  6. Dėl naujo Priėmimo-atestacijos komisijos (PAK) nario (dekanė prof. I. Šeškauskienė, 2 min.). Slaptas balsavimas.
  7. Dėl priemonės, susijusios su dalyvavimu mokslo sklaidos renginiuose, ir dėl kvalifikacijos kėlimo galimybės per Erasmus+. Esama situacija ir perspektyvos (dekanė prof. I. Šeškauskienė, 15 min.).
  8. Prof. Jono Kazlausko vardinės auditorijos įrengimas SP2 (prof. B. Stundžia, 2 min.).
  9. Literatūros žurnalo redkolegijos atnaujinimas (doc. N. Juchnevičienė, 2 min.).
  10. SPK atnaujinimai (Kalbotyros SPK atnaujinimas, Anglų filologijos ir Anglistikos SPK) (doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 3 min.).
  11. Leidinių teikimas tvirtinti (10 min.):

          11.1 Vilmos Zubaitienės, Gintarės Judžentytės-Šinkūnienės, Eglės Gudavičienės, Linos Plaušinaitytės, Skaistės Volungevičienės kolektyvinė monografija „Studentų darbų fraziškumas“ (doc. Vilma Zubaitienė, 3 min.).

            11.2 Agnės Navickaitės-Klišauskienės, Vytauto Rinkevičiaus ir Eglės Žilinskaitės-Šinkūnienės parengta mokymo priemonė SKAIDRS! Latviešu valoda lietuviešu studentiem I d. / SKAIDRS! Latvių kalbos A1 lygio mokymo priemonė lietuviams, 1 d. (pristatys vienas iš autorių, 3 min.).

    12. Mokslo kolegijos pirmininko keitimas  (prof. M. Ramonienė, 2 min.).
    13. Kiti klausimai (prof. M. Ramonienė, 5 min.).

Rugsėjo 18 d. TKI doktorantė Justina Mandravickaitė apgynė daktaro disertaciją Kalbinė funkcinių stilių raiška: kiekybinė požymių analizė, kurios vadovė buvo doc. dr. Loreta Vilkienė.

Sveikiname ir linkime sėkmės!

Rugsėjo 8 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumas paskyrė 15 stipendijų geriausiems šalies jauniesiems mokslininkams humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslo srityse. Tik 3 2020–2021 m. LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijos paskirtos humanitarams, ir iš kurių net 2 – Filologijos fakulteto mokslų daktarėms: dr. Ernestai Kazakėnaitei (vykdomų tyrimų tema – XVI-XVII a. baltų raštijos tyrimai) ir dr. Laurai Vilkaitei-Lozdienei (vykdomų tyrimų tema – Žodyno tyrimai). Sveikiname! Iš viso Vilniaus universiteto mokslininkams paskirtos 6 stipendijos.

Lietuvos mokslų akademija nuo 2010 m. kasmet organizuoja LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkursą ir kiekvienais metais sulaukia vis didesnio populiarumo. Stipendijomis siekiama skatinti jaunųjų mokslininkų mokslinę kūrybinę veiklą ir konkurenciją, remti talentingų jaunųjų mokslininkų tiriamuosius darbus. Stipendijos skiriamos mokslininkams iki 35 metų amžiaus, įgijusiems daktaro mokslo laipsnį ne anksčiau kaip prieš 5-erius metus. Stipendija yra 6 bazinių socialinių išmokų dydžio, skiriama kartą per mėnesį vienerius metus. Kandidatus stipendijai gauti teikia mokslo ir studijų institucijos bei organizacijos arba savo kandidatūras gali iškelti ir patys mokslininkai, pateikę paraišką stipendijai gauti. Kandidatai  turi turėti mokslų daktaro laipsnį ir būti Lietuvos Respublikos piliečiai.

Paraiškas vertino LMA sudarytos atskirų mokslo sričių ekspertų komisijos. Humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų sritims buvo paskirta po 3 stipendijas. Iš jų 6 stipendijos paskirtos Vilniaus universiteto, po 2 – Kauno technologijos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Gamtos tyrimo centro, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, 1 – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkams.

Daugiau informacijos > 

 

LMA5 copy

arnoldas pirockinas 5f60b5aa2f847Rugsėjo 15 d., netekome 90-uosius metus einančio buvusio Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros profesorius, žinomo kalbininko, plataus profilio humanitaro Arnoldo Piročkino.

Arnoldas Piročkinas gimė 1931 m. vasario 25 d. Pašventyje, Jurbarko r. 1949 m. baigė Šilutės gimnaziją, 1955 m. – Vilniaus universitetą, dirbo mokytoju. 1963-1991 m. buvo Lietuvių kalbos katedros dėstytojas, docentas, 1991-1993 m. – Lituanistinių studijų katedros profesorius.

Profesorius tyrinėjo žymių Lietuvos kalbininkų, istorikų bei rašytojų gyvenimą ir kūrybą. Parengė habilitacinį darbą tema „Jono Jablonskio darbų reikšmė bendrinės kalbos raidai“.

1991 m. A. Piročkinas sudarė knygą „J. Jablonskis. Straipsniai ir laiškai“, rašė straipsnius jo 140-osioms gimimo metinėms, nagrinėjo J. Jablonskio ir Vaižganto sąsajas. Skaitė paskaitas apie Adomą Mickevičių, 1995 m. parašė labai vertingą monografiją „Devyni Adomo Mickevičiaus metai“, išleistą ir Lenkijoje, kurioje nagrinėjo poeto ryšius su Lietuva. Garsino Martyno Mažvydo, Mikalojaus Daukšos, Kristijono Donelaičio, Jono Basanavičiaus vardus ir darbus.

Kalbos kultūros temomis 1990 m. parašė „Administracinės kalbos kultūra“, „Jaunajam lituanistui: Mokslinio darbo metodikos darbo pradmenys“ knygas, 1995 m. parašė lietuvių kalbos vadovėlį kitataučiams „Mokomės lietuvių kalbos: Aukštesnio kurso vadovėlis“. 1996 m. sudarė ir redagavo knygą „Jurbarkas: Istorijos puslapiai“.

1971-1972 m. stažavosi Čekijoje. 1973 m. išleido čekų kalbos vadovėlį, paskelbė Čekijos archyvuose rastos lituanistinės medžiagos, išvertė čekų ir kitų tautų rašytojų kūrinius, recenzavo Lietuvių literatūros enciklopediją. Paskelbė publicistinių straipsnių įvairiais Lietuvos istorijos, kultūros, literatūros, politikos klausimais. 1981 m. paruošė J. Zejerio kūrybos rinkinį Lietuviškos godos.

Mokslininko straipsnius nuolat spausdino  „Literatūra ir menas“, „Gimtasis žodis“, „Voruta“ ir kiti žurnalai bei laikraščiai.

Atsisveikinimas su profesoriumi A. Piročkinu vyks ketvirtadienį, rugsėjo 17 d., Vilniaus laidotuvių rūmų 9 salėje (Olandų g. 22) nuo 16 valandos.

 

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos