Sidebar

Bendros naujienos

SAM 5056

 Kviečiame užsienio baltistikos centrų studentus į antrąją tarptautinę baltistikos mokyklą, kuri vyks 2024 m. lapkričio 28–30 d. VU Filologijos fakultete. 

Joje studentai turės galimybę pasiklausyti mokslininkų paskaitų apie aktualius baltistinius tyrimus. Taip pat sudalyvauti seminaruose ir užmegzti ryšius su kitų centrų studentais.

  • Būtina mokėti lietuvių kalbą A2/B1 lygiu.
  • Dalyvavimas nemokamas, taip pat pasirūpinsime iš užsienio atvykstančių dalyvių kelione, nakvyne ir pietumis.
  • Dalyvių skaičius yra labai ribotas.

Registracija iki spalio 20 d. adresu: https://forms.gle/w8CEv4UWapVFXVYk9

Jei turite klausimų, rašykite  

Renginį organizuoja VU Baltistikos katedra, finansuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Daugiau informacijos katedros paskyroje „Facebook“ bei https://www.facebook.com/events/1705150723358372

kvard

Spalio 10 d. Vilniaus universiteto (VU) Šv. Jonų bažnyčioje VU garbės daktarais buvo iškilmingai inauguruoti trys iškilūs užsienio mokslininkai. Vienas iš jų Prancūzijos Ecole normale supérieure (ENS) ir École pratique des hautes études (EPHE) profesorius Danielis Petit, pagerbtas už fundamentinius kalbotyros ir baltistikos tyrimus ir glaudžius ryšius su VU Filologijos fakulteto baltistais.

Dalijamės Vilniaus universiteto garbės daktaro Danielio Petit kalba, pasakyta Šv. Jonų bažnyčioje garbės daktaro vardo suteikimo proga.

Jei šiandien esu čia, šioje gražioje Šv. Jonų bažnyčioje, Vilniaus universiteto daktaro laipsnio suteikimo proga, tai, turiu pripažinti, kad tai tik didžiausio atsitiktinumo dėka. Niekas net nenumatė, kad susidomėsiu lietuvių kalba ir jai skirsiu didžiąją dalį savo mokslinių tyrimų. Nuo gimimo viena kalba tekalbantis prancūzas apie Lietuvą išgirdau tik besiruošdamas mokyklos baigiamiesiems egzaminams 1985 m., kai buvome verčiami mintinai išmokti Tarybų Sąjungos Respublikų sąrašą.

Vėliau, kai Reimso universitete studijavau graikų ir lotynų kalbas, mano profesorius Charles de Lamberterie, supažindinęs mane su indoeuropiečių kalbų lyginamąja gramatika, atkreipė mano dėmesį į lietuvių kalbą, žinomą kaip labai archajišką, artimą rekonstruotai indoeuropiečių prokalbei. Pirmasis mano išgirstas lietuviškas žodis buvo dievas, kurio panašumas į sanskrito devas mane iš karto sužavėjo.

Vėliau, būdamas studentas Vienoje, Austrijoje, 1991 m., su dviem draugais vokiečiais vidury žiemos išsiruošiau į nuotykių kupiną kelionę į tuometinę jau griūvančią Tarybų Sąjungą. Mūsų maršrutas vedė per Lenkiją į Vilnių, kur praleidome kelias dienas prieš tęsdami kelionę į Leningradą. Prie Vilniaus Parlamento tebebuvo barikados, ir aš su jauduliu prisimenu, kaip perskaičiau ir supratau ant vienos iš šių barikadų užrašytą frazę: Lietuvos širdis.

Grįžęs į Prancūziją ir rašydamas daktaro disertaciją apie sangrąžinį įvardį senovės graikų kalboje, nusprendžiau išmokti lietuvių kalbą iš Michelio Chicouène’o Paryžiaus Rytų kalbų institute. Nuo to laiko lietuvių kalba manęs neapleido, ir jei šiandien ja kalbu taip prastai, tai tik todėl, kad niekada neturėjau daug laiko praleisti Lietuvoje, nors prie šios kalbos prisirišau taip, tarsi ji būtų buvusi mano tapatybės dalis nuo pat vaikystės.

Lietuvoje susipažinau su savo žmona Justyna, jauna lenkų studente, kuri studijavo baltų kalbų filologiją ir laisvai kalbėjo lietuviškai. Iš pradžių vienas su kitu kalbėjomės tik lietuviškai, nes aš tada dar nemokėjau lenkiškai, o ji nemokėjo prancūziškai, todėl kelerius metus mūsų bendravimo kalba buvo lietuvių kalba. Net ir šiandien lietuvių kalba mūsų neapleido, ji iki šiol yra viena iš mūsų sukurtos šeimos kalbų. Visi mūsų vaikai buvo atvykę į Lietuvą, kiekviena Vilniaus gatvė pilna šeimos prisiminimų.

Netrukus mano mokslinė karjera pasuko link lietuvių kalbos. Po senovės graikų kalbos daktaro disertacijos parengiau habilitaciją apie apofoniją baltų kalbose, pradėjau publikuoti lietuvių kalbos temomis. 2003 m. tapau indoeuropiečių kalbotyros profesoriumi Paryžiaus Ecole Normale Supérieure, o 2011 m. buvau išrinktas Paryžiaus Ecole Pratique des Hautes Etudes studijų direktoriumi Baltų ir indoeuropiečių kalbų istorinės kalbotyros katedroje.

Lituanistikos studijos Prancūzijoje praeityje turėjo prestižines ir gilias tradicijas, kurias puoselėjo tokie mokslininkai, kaip Ferdinandas de Saussure’as, Antoine’as Meillet ir Robert’as Gauthiot, ir net šiandien mane gąsdina didžiulė tų, kurie buvo mano pirmtakai, vertė, nuolat jaučiant, kad po jų blykstelėsiu nereikšmingai.

Lietuvių kalba susidomėjau tuo metu, kai Lietuvoje vyko dideli sukrėtimai, po ilgos sovietinės okupacijos atgaunant nepriklausomybę. Tai buvo žavi šalis, trokštanti būti laisva ir atvira pasauliui. Atradau labai originalią kultūrą, dosnius žmones, su kuriais jaučiausi kaip namie, ir, žinoma, nuostabią kalbą, kuriai skyriau didžiąją savo, kaip kalbininko, mokslinės veiklos dalį. Prisimenu valandas, praleistas verčiant Mikalojaus Daukšos Postilės puslapius, vieną po kitos atrandant nuostabias Liudviko Rėzos surinktas liaudies dainas arba su susižavėjimu skaitant dviejų lietuvių kalbininkų, kuriems, tarp daugelio kitų, visada jaučiau ypatingą simpatiją, Jono Kazlausko ir Vytauto Ambrazo, darbus.

Laikas prabėgo, ir dabar Lietuva vėl užima deramą vietą Europos šalių koncerte. Po tiek metų nei amžius, nei gyvenimo vingiai manęs niekada neatitraukė nuo Lietuvos. Tai savotiška ištikimybė, kuri mane sieja su jūsų šalimi, tarsi su antrąja tėviške.

Šiandien Vilniaus universitetas nori mane pagerbti suteikdamas garbės daktaro vardą. Iš tikrųjų tai aš turiu padėkoti Lietuvai. Net praėjus trisdešimčiai metų po pirmojo apsilankymo, vis dar jaučiu tą patį jausmą šiai šaliai, jos kultūrai ir žmonėms, todėl dėkoju, kad atvykote šiandien čia, į šią nuostabią Šv. Jonų bažnyčią ir už man suteiktą garbę.

Spalio 16 copy

Visus, besidominčius kultūros sociologijos tema, kviečiame į naują seminarų ciklą „Sociokultūrinių tyrimų seminaras“. Idėja rengti po seminarą kas mėnesį gimė Baltijos kalbų ir kultūrų instituto darbuotojui doc. dr. Vukui Vukotićiui ir Lietuvių tautosakos ir literatūros instituto mokslo darbuotojai dr. Viktorijai Šeinai, kurie jautė, kad trūksta terpės susiburti žmonėms, kurie tyrinėja kultūros ir visuomenės santykius.

Seminaras skirtas tiems, kurie savo tyrimais ar akademiniu susidomėjimu siekia atsakyti į klausimus, kaip visuomenė veikia ir yra veikiama kultūros. Seminarų pranešėjai yra įvairių sričių atstovai: filosofai, menotyrininkai, sociologai, kalbotyrininkai, literatūrologai.

Pirmo seminaro „Pasakojimai apie humanitarinių mokslų kokybę: episteminiai klausimai ir metodologiniai iššūkiai (jeigu tokių buvo)“, kuris vyks spalio 16 d., pranešėjai: Aldis Gedutis (KU Socialinių pokyčių studijų centras) ir Kęstas Kirtiklis (VU Filosofijos institutas). Jie aptars mokslų kokybės vertinimą ir jos paradoksus.

Mokslo administravimo dokumentuose kokybei skiriamas padidintas dėmesys. Mokslas negali būti nekokybiškas. Tad lyg ir neturėtų kilti klausimas, kas yra humanitarinių mokslų kokybė. Vis dėlto institucinis kokybės vertinimas rodo, jog siekiantys išsiaiškinti, kas tiksliai turi būti daroma „užtikrinant ir gerinant“ kokybę, netiesiogiai siunčiami „nueiti nežinia kur ir parnešti nežinia ką“. Užuot sutelkęs dėmesį į tai, kas yra kokybė, dabartinis administracinis kokybės diskursas yra apsėstas kokybės užtikrinimo ir vertinimo, todėl „būtent kokybės užtikrinimas ir vertinimas(QAE), o ne kokybė, tapo pagrindiniu švietimo politiką apibrėžiančiu veiksniu“ (Kauko ir kt.2018: 180). Patys humanitarai kokybę suvokia, konstruoja, atpažįsta bei vertina visiškai kitaip nei reikalauja kokybės vertinimo principai bei taisyklės administraciniame lygmenyje. Tačiau šis žinojimas detaliau neeksplikuojamas. Taip susiduriame su įdomia užduotimi, kurios aptarimui ir skirtas šis seminaras, – išsiaiškinti, ne tik kaip kokybė suvokiama humanitariniuose moksluose, bet ir kaip ją atpažinti bei įvertinti.

Seminaras „Pasakojimai apie humanitarinių mokslų kokybę: episteminiai klausimai ir metodologiniai iššūkiai (jeigu tokių buvo)“, vyks spalio 16 d. 16 val., 314 A auditorijoje.

Šio semestro seminarų ciklo planą rasite čia Sociokultūrinių_tyrimų_seminaras.pdf

zmones copy

Tęsiame praktinių įgūdžių seminarus. Šįkart bendruomenės narius kviečiame 2024 m. spalio 15 d., antradienį, 15 val. į seminarą pavadinimu „Vaizdinės medžiagos kūrimas kalbų mokymo(si) tikslais“. Jis vyks A4 (2) auditorijoje, planuojama trukmė – viena valanda.

Šis seminaras skirtas kolegoms filologams supažindinti su keliais įrankiais, kuriais galima kurti vaizdinę medžiagą (video), skirtą naudoti, pvz., mokant(is) kalbų. Juos trumpai pristatys Virginija Masiulionytė. Seminaro metu bus apžvelgti ir pademonstruoti šie įrankiai:

Visiems įrankiams reikalinga REGISTRACIJA. 

Būtume dėkingi, jei užpildytumėte dalyvio registracijos formą šiuo adresu, tačiau į seminarą tikrai galima ateiti ir neužpildžius. Registracija yra skirta patogesnei komunikacijai paskaitos metu.

Visų labai lauksime!

1

Spalio 11 d., 13.00 val., 402 auditorijoje (Skandinavistikos centre) įvyks pirmas 2024-2025 m. kalbotyros doktorantų seminaro susitikimas.

Doktorantų seminaras yra atviras visiems. Vienintelė dalyvavimo sąlyga – domėtis kalba, visais jos aspektais, tad nuoširdžiai kviečiame visų pakopų studentus jungtis prie seminaro, kurį veda Bendrosios kalbotyros centro vadovas, išskirtinis Vilniaus universiteto profesorius, habil. dr. Axelis Holvoetas ir doc. dr. Vladimiras Panovas.

Pirmas susitikimas bus skirtas informaciniams bei organizaciniams klausimams, bet bus aptarta ir šių metų seminaro koncepcija.

Daniel_Petit_copy.pngDanielis Petit yra Paryžiaus Aukštųjų studijų mokyklos (École Normale Supérieure) ir Praktinės aukštųjų studijų mokyklos (École Pratique des Hautes Études) profesorius, žinomas indoeuropeistas ir baltistas. Profesorius dėsto graikų ir lotynų kalbas, skaito baltų ir indoeuropiečių kalbotyros paskaitas. Jis yra studijų programos „Baltų ir indoeuropiečių kalbotyra“ vadovas, keliolikos tarptautinių mokslo konferencijų Paryžiuje organizatorius, prestižinio žurnalo Bulletin de la Société de Linguistique de Paris redaktorius, kelių monografijų ir daugybės mokslinių straipsnių autorius, keliolikos mokslinių straipsnių rinkinių sudarytojas ir redaktorius, daugelio žurnalų redaktorių kolegijų ar akademinių tarybų narys, disertantų vadovas. Prancūzijoje įvertintas už akademinius nuopelnus: nuo 2018 m. yra Paryžiaus lingvistų draugijos (La société de linguistique de Paris), įkurtos 1864 metais, sekretorius, o 2021 m. buvo išrinktas Prancūzijos mokslų akademijos  korespondentu.                   

Baigęs klasikinę filologiją ir indoeuropiečių kalbotyrą, D. Petit anksti susidomėjo baltų kalbomis. 1996 m. Paryžiaus Rytų kalbų  institute baigė lietuvių kalbos studijas, laisvai kalba abiem baltų kalbomis. Paskelbęs reikšmingų monografijų, studijų ir straipsnių iš baltistikos, D. Petit sėkmingai tęsia veiklą tokių garsių Paryžiaus indoeuropeistų kaip A. Meillet‘as ir F. de Saussure‘as, kurie liejo baltų kalbotyros pamatus.

Pažymėtini D. Petit‘o nuopelnai Vilniaus universitetui ir Lietuvai, Lietuvos ir Prancūzijos moksliniams ryšiams. Nuo 1996 m. jis palaiko glaudžius ir reguliarius ryšius su Vilniaus universiteto baltistais. 2000–2012 m. VU skaitė vienuolika paskaitų iš indoeuropeistikos ir baltistikos, 2015 m. kaip kviestinis pranešėjas dalyvavo VU vykusiame tarptautiniame baltistų kongrese. Nuo 2011 m. yra VU leidžiamo žurnalo Baltistica redkolegijos narys, atsakingas už indoeuropeistikos ir istorinės baltistikos straipsnių kokybę, reguliariai skelbia savo publikacijas. Drauge su B. Stundžia parengė baltistikos klasiko F. de Saussure’o dvikalbius Baltistikos raštus (VU l-kla, 2012), recenzavo to paties mokslininko pamatinio struktūralizmo veikalo Bendrosios kalbotyros kursas vertimą į lietuvių kalbą (VU l-kla, 2014).

Paryžiaus lingvistinėje spaudoje D. Petit recenzuoja lietuvių baltistų veikalus, populiarina lietuvių kalbą ir baltų kalbotyrą. Profesoriaus dėka prestižinio žurnalo Histoire epistemologie langage 26 tomo 2 numeris (2004 m.) buvo skirtas baltų kalbotyrai, o Paryžiaus filologinio žurnalo LALIES 19 tome paskelbta jo studija Lietuvių kalba (Lituanien) (1999, p. 5-135). D. Petit ištyrė lituanistinį struktūralizmo pradininko F. de Saussure’o archyvą, paskelbė reikšmingų publikacijų, tarp jų ir apie Saussure’o kelionę į Lietuvą, jo užrašytas liaudies dainas, žodžius ir posakius. Šios kelionės laikas ir detalės iki šiol nebuvo žinomi. Už nuopelnus Lietuvos kultūrai D. Petit šįmet apdovanotas Gedimino ordino medaliu.

Tekstą parengė Bonifacas Stundžia

alberi_copy.jpg

Kitą pirmadienį (spalio 7 dieną) Filologijos fakultete prasideda italų kalbos savaitė „XXIV Settimana della Lingua Italiana nel Mondo“. Organizatoriai žada spalvingą temomis savaitę su žavingais muzikiniais intarpais.
Filologijos fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros vedėjas doc. dr. Diego Ardoino vieną po kitos vardina priežastis, dėl kurių Italų kalbos savaitės renginių tiesiog negalima praleisti:

  • Paolo Chiesa („Accademia Nazionale dei Lincei“) mums papasakos neįtikėtiną istoriją, kai jis atrado XIV a. rankraštį, kuriame paminima Amerika.
  • Vittorio Formentin („Accademia della Crusca“), paties seniausio italų kalbos paminklo atradėjas, atskleis jo istoriją.
  • Pietro U. Dini (VU garbės daktaras) pristatys savo žodyną apie žymius italus Lietuvoje.
  • Apaštališkasis nuncijus Georg Gänswein (atstovaujantis Šventajam Sostui Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje bei praleidęs daugiau nei du dešimtmečius šalia Benedikto XVI) papasakos apie savo patirtį su italų kalba ir jos reikšmę Vatikane.

Renginio programą galite rasti čia:

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos