Sidebar

Bendros naujienos

Vilniaus universiteto leidykla išleido naują TKI LKK prof. dr. Vytauto Kardelio monografiją „Arealinis tipologinis lietuvių tarmių kompleksiškumas. Aukštaičiai“.

Ši monografija yra tik labai nedidelė lietuvių kalbos arealinio tipologinio kompleksiškumo analizės dalis. Profesoriaus monografiją galime traktuoti kaip bene pirmąjį mėginimą tirti arealinį tipologinį lietuvių kalbos tarmių kompleksiškumą. Tiksliau – to kompleksiškumo dalį. Knyga taip pat nėra visiškai vienalytė: joje derinami bendresnio pobūdžio teoriniai ir metodologiniai principai su konkrečiais tyrimo mechanizmais: tipofiliniu mąstymu, požiūriu į kalbą kaip į komunikacinę sistemą ir struktūralizmo paradigma grindžiama fonologine analize. 

Prof. Kardelis perspėja, kad tekste bus galima rasti schemų ir lentelių, tačiau nebus, kaip dialektologijos darbuose įprasta, kitokių vizualizacijos dalykų, pavyzdžiui, žemėlapių. Iš pirmo žvilgsnio atrodys, kad tai monografijos trūkumas, bet ar taip yra iš tikrųjų, skaitytojas galės įsitikinti perskaitęs Epilogą. Tyrėjas teigia, kad žemėlapių ir kitų vizualizacijos priemonių atsisako visiškai sąmoningai, net ir suprasdamas, kad skaitytojui keliu tam tikrų nepatogumų.

Nemokamai knygą EPUB formatu galima parsisiųsti čia >

flf knyga kardelis 851

Rinkimų komisija Informuoja, kad į laisvą Filologijos fakulteto Tarybos nario vietą iškelta TKI prof. Irenos Smetonienės kandidatūra.

Rinkimų laikas ir vieta:

  • 2019 m. vasario 5 d. (išankstinis balsavimas) – 105A aud. (9–15 val),
  • 2019 m. vasario 7 d. (rinkimai) – 105A aud. (9–15 val).

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2019 m. vasario 01 d. posėdžio darbotvarkė (projektas).

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. Meilutė Ramonienė, 2 min.)
  2. Praėjusio posėdžio elektroninio balsavimo protokolo tvirtinimas (prof. Meilutė Ramonienė, 2 min.).
  3. Dekano teikimų Rektoriui skelbti konkursą eiti profesoriaus pareigas svarstymas (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė).
  4. Konkursų ir atestacinės komisijos naujos sudėties tvirtinimas (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė).
  5. Rusų filologijos papildomųjų studijų programos atnaujinimas (pristato prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri).
  6. Rengiamos MA programos Šiaurės Europos kalbos ir kultūros programos aprašas (pristato doc. dr. Linara Bartkuvienė, 5 min.; doc. dr. Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė, 5 min.).
  7. Ataskaitos už kūrybines atostogas tvirtinimas (doc. dr. Kinga Geben, 5 min.).
  8. Kiti klausimai.

Báltų akademija – tai ketvirtą kartą organizuojamas neformalus paskaitų ciklas, skirtas 9–12 klasių moksleiviams. Jo tikslas – suteikti informacijos apie baltų kalbas, istoriją ir kultūrą bei supažindinti su dabartine Latvija ir latvių kalba.

Šiemet Báltų akademija grįžta kaip visos dienos renginys, kuris vyks sausio 26 d. (šeštadienį) nuo 10 iki 17 val. Báltų akademiją rengia BKKI Baltistikos katedros jaun. asist. Ernesta Kazakėnaitė kartu su kolegomis.

Daugiau informacijos apie renginį >

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto Dalykinių kalbų tyrimų katedros dėstytojos Rasos Bačiulienės patarlių žodynas „Русско-английские пословицы. Век живи, век учись. Russian-English proverbs. Live and Learn“ įtrauktas į Portlando valstybinio universiteto Laisvųjų menų ir mokslų koledžo bibliotekos fondus. Leidinys įtrauktas ir į Slavų ir Rytų Europos kalbų profesorių asociacijos SEELANGS katalogus, JAV, o JAV rezencuojamas akademinis žurnalas „Slavic and Eastern European Journal“ (SEEJ) ruošia leidinio apžvalgą.

Portlando valstybinis universitetas pripažintas vienu iš inovatyviausių JAV universitetų ketverius metus iš eilės. Jame studijuoja per 27 600 studentų. PSU gavo pripažinimą už investicijas į prieinamumą, bendradarbiavimą su verslo, pilietinėmis ir mokslinių tyrimų institucijomis bei tradiciją skatinti studentus savanoriauti ir dirbti bendruomenės labui.

„Slavic and Eastern European Journal“ (SEEJ) yra pagrindinis recenzuojamas akademinis žurnalas, leidžiantis originalius tyrimus ir apžvelgiantis darbus slavų ir rytų Europos kalbų, literatūros, kultūros, lingvistikos, metodikos ir pedagogikos srityse, taip pat spausdina šiose srityse paskelbtų knygų apžvalgą. SEEJ yra vienas seniausių Amerikos slavistų akademinių žurnalų, įkurtas 1945 m. Žurnalo redakcinė komisija keičiasi kas penkerius metus. Šiuo metu pagrindinė redakcijos būstinė yra įsikūrusi Ohajo valstybinio universiteto Slavų ir Rytų Europos kalbų ir kultūrų katedroje.

R. Bačiulienės knyga yra tarptautinio patarlių projekto „Kol gyveni, tol ir mokaisi“, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, tęsinys. Knygą sudaro rusų ir anglų patarlės, kurias iliustravo moksleiviai iš Lietuvos ir Didžiosios Britanijos. Projekto rėmuose išleistos knygos „Lietuvių-anglų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Live and Learn“ 2017 m. atstovavo Lietuvai tarptautinėje Londono knygų mugėje, „Lietuvių–rusų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Век живи, век учись“ tais pačiais metais atstovavo Lietuvai tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje, o „Lietuvių-vokiečių patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Der Mensch lernt, solange er lebt“ įtraukta į Vokietijos nacionalinės bibliotekos fondus.

Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia į konferenciją, kuri vyks birželio 13–14 d.

1944 m. liepos 6 d. lipdamas Kauko alėjos laiptais (Kaune) Alfonsas Nyka-Niliūnas pasivijo Bronių Krivicką. Pasikalbėjo apie bendrus pažįstamus, abu mažai ką žinojo. Krivickas sakėsi nežinąs, ką darysiąs, nesąs apsisprendęs – „nebesą jokios ateities“. Nyka-Niliūnas prieš dvi dienas Generalkomisariate buvo žaidybiškai, linksmai nugvelbęs tuziną antspauduotų išvykimo į Vokietiją leidimų. Frontui artėjant, liepos 19 d. Nyka-Niliūnas kartu su Vincu Kazoku sutarė trauktis. Pėsčiomis pasiekė Raudondvarį, Butvilonis, Veliuoną, Tauragę. Parašė „Rudens himną“. „Oras pasakiškai gražus. Dienos saulėtos ir šiltos... bastomės po apylinkes arba einame į kiną“ (rugpjūčio 26 d. įrašas). Rugsėjo viduryje traukiniu atvyko į Berlyną. Bronius Krivickas netrukus po jųdviejų susitikimo išvyko į sesers ūkį. Kalbėdamiesi su kaimynu Jonu Mikelinsku sutardavo, kad reikia sprukt į Švediją, kol sovietai išsikvėps. Rudenį pradėjo mokytojauti Biržuose. Gavęs šaukimą į saugumą, pasitraukė pas partizanus į Trečiąją Lietuvos Laisvės armiją.

 

Ši konferencija sieja šimtmečio sulaukusius du rašytojus – Alfonsą Nyką-Niliūną (1919–2015) ir Bronių Krivicką (1919–1952), tų pačių metų universiteto studentus, šatrijiečius. Jie priklauso laisvoje Lietuvoje gimusiai ir išsilavinusiai drąsiai ir ambicingai kartai, kuri, vos gavusi universiteto diplomus, pateko į istorinę griūtį, neišvengiamai pakeitusią visų tolesnius gyvenimus. 

Ar skirtingi keliai karo sumaišties kryžkelėje buvo pasirinkti, ar išpuolė kaip burtas? Kas yra pasirinkimas istorinių pervartų, nepriklausomai nuo žmogaus valios susiklostančių aplinkybių akivaizdoje? Ar tokiose situacijose priimami sprendimai, o gal kaip sprendimai jie matomi tik iš laiko perspektyvos? Kiek konkrečios gyvenimo istorijos ir jų refleksijos leidžia atsekti buvusias situacijas, momentines savivokas, kiek įmanoma tai suvokti iš pačių išgyvenusiųjų perspektyvos? Kiek ir kaip šios situacijos veikia rašytojų estetines, kultūrines orientacijas, kūrybinius sprendimus? Galiausiai – jų kūrybos skaitymo ir vertinimo galimybes? Iškeldami Nyką-Niliūną ir Bronių Krivicką, kviečiame galvoti ir apie visos jų kartos likiminius pasirinkimus, laikysenų bendrystę ir atskirumą.

Kviečiame dalyvauti skirtingų mokslo sričių tyrėjus ir svarstyti šias temas: 

  • Pasirinkimas: alternatyvų problema 
  • Gyvenimas kaip pasirinkimo pasekmė. Gyvenimo būdo aspektas 
  • Egzistencinių ir kūrybinių sprendimų ryšiai 
  • Meno vaidmuo katastrofos laiku 
  • A. Nyka-Niliūnas, B. Krivickas ir jų bendraamžiai lietuvių sąmoningumo žemėlapyje 
  • A. Nykos-Niliūno ir B. Krivicko kūryba: estetiniai orientyrai ir kultūros laukas 
  • Emigracijos ir pasipriešinimo refleksija A. Nykos-Niliūno, B. Krivicko ir jų kartos autorių tekstuose 
  • Žvilgsnis į okupuotą Lietuvą ir Lietuvos ateities vizijos 
  • A.Nyka-Niliūnas egzodo kultūrininėje aplinkoje. Kūrybiniai dialogai 
  • B. Krivickas tarp „partizanų literatūros“ ir „literatūros“ 
  • A. Nykos-Niliūno, B. Krivicko ir jų kartos kūrybinio palikimo archyvavimo ir vertinimo problemos

Konferencija vyks Vilniuje (birželio 13 d. VU Filologijos fakultete) ir Kaune (birželio 14 d. VDU Lietuvių išeivijos institute). 

Straipsnius konferencijos pranešimų pagrindu kviečiame skelbti specialiuose žurnalų Colloquia, Literatūra numeriuose. 

Pranešimų tezes prašome siųsti iki balandžio 15 d. adresu: . 

 

Konferencijos komitetas: Dalia Kuizinienė (VDU), Donata Mitaitė (LLTI), Brigita Speičytė (VU), Giedrė Šmitienė (LLTI), Rita Tūtlytė (VU), Ieva Volungė (LLTI), Indrė Žakevičienė (VDU).

 

2019 vasario 09 d. Vilniaus universiteto durys vėl atsivers visiems besidomintiems rusų kalba, literatūra bei kultūra. Atviros projekto VU.ACADEMIA.RU paskaitos leis pažvelgti į rusų filologiją netikėtu kampu bei išgirsti apie naujus lingvistikos, literatūrologijos ir kultūros studijų pasiekimus.

  • Pavasario semestre paskaitos vyks kas antrą šeštadienį nuo 2019 m. vasario 09 d. iki 2019 m. gegužės 04 d.
  • Paskaitų pradžia: 11:00
  • Vieta: VU Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorija
  • Visi renginiai nemokami.

Išklausiusiems penkias ir daugiau Akademijos paskaitų bus įteikti dalyvavimą projekte patvirtinantys pažymėjimai.

Naujienas sekite Facebook socialiniame tinkle: VU Rusų filologijos katedra

Registracija: https://www.vu.lt/component/eventbooking/vu-academia-ru

 

Laukiame Jūsų! 

VU Rusų filologijos katedra, tel.: +370 5 268 7224

Puslapis 8 iš 66
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos