2024 m. spalio 4–5 d. VU Filologijos fakultete vyks 11-oji tarptautinė studentų konferencija „Bridges in the Baltics“. Tai jau tradicija tapęs studentų mokslinis renginys, į Vilnių grįžtantis trečią kartą. Šiemet ji suburs 70 studentų iš įvairių Europos šalių.  

Labai kviečiame užsukti pasiklausyti plenarinių pranešėjų ir studentų pranešimų, jie bus skaitomi lietuvių, latvių, estų ir anglų kalbomis.  

Konferencijos programa, pranešimų tezės ir daugiau informacijos konferencijos puslapyje, taip pat pateiktoje nuorodoje bei socialiniame tinkle Facebook’e.

 Programą galite rasti čia

Renginį organizuoja VU BKKI Baltistikos katedra.

Kviečiame pasiklausyti rytoj, spalio 1 d., vyksiančio Kornelijaus Helio (Cornelius Hell) pranešimo vokiečių kalba apie vertimą, kalbas, Tomo Venclovos poezijos vertimus „Nichts ist übersetzbar. Also kann man auch alles übersetzen. Probleme bei der Lyrikübersetzung aus dem Litauischen ins Deutsche am Beispiel von Tomas Venclova“.

Pranešimas rengiamas sukakties proga, kai lygiai prieš 40 metų, 1984 m. spalio 1 d., vokiečių kalbos lektorius Kornelijus Helis atvyko iš Austrijos ir Vilniaus universitete, Vokiečių filologijos katedroje, 1984–1986 metais dėstė vokiečių kalbą ir literatūrą. Nuo to laiko Kornelijaus Helio gyvenime Lietuva ir lietuvių kalba užima svarbią vietą.

Į vokiečių kalbą Kornelijus Helis verčia šiuolaikinę lietuvių literatūrą, yra išvertęs romanų, apysakų, poezijos: Renatos Šerelytės romaną „Mėlynbarzdžio vaikai“, Undinės Radzevičiūtės romanus „Žuvys ir drakonai“, „Kraujas mėlynas“, Eugenijaus Ališankos, Lauryno Katkaus, Henriko Kunčiaus, Alfonso Nykos-Niliūno ir kt. eilėraščius bei prozą.

Kornelijus Helis įvertintas įvairiomis premijomis: 1996 m. skirta Austrijos valstybinė premija už mokslinę publicistiką, 2004 m. apdovanotas Lietuvos rašytojų sąjungos „Poezijos pavasario“ prizu už lietuvių poezijos vertimus į vokiečių kalbą, tais pačiais metais – Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, 2010 m. skirta Šv. Jeronimo premija.

Kviečiame susitikti nuo 11 val. V. Krėvės auditorijoje.

Lietuvos mokslo tarybos nuotr.

Filologijos fakulteto prof. dr. Jolanta Šinkūnienė, kuri yra ir Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komiteto narė, kartu su kolega iš Liuksemburgo dr. Sean Sapcariu bei asociacijos „Mokslo Europa“ (angl. Science Europe) komanda koordinuos mokslinių tyrimų kultūrai skirtos darbo grupės veiklą.

Lietuvos mokslo taryba savo pranešime spaudai rašo: „Mokslinių tyrimų kultūra yra plati tema, apimanti akademinės bendruomenės poelgius, vertybes, lūkesčius, įpročius ir normas“. Darbo grupės, prie kurios jungiasi ir prof. dr. Jolanta Šinkūnienė, barai: lygybės, įvairovės ir įtraukties, akademinės karjeros patrauklumo vystymo, mokslo vertinimo, mokslo pasiekimų skatinimo, akademinio sąžiningumo ir etikos klausimai.

„Mokslinių tyrimų kultūros vystymas yra itin svarbus šiuolaikiniame mokslo pasaulyje ir turėtų būti kiekvienos mokslo institucijos veiklos prioritetų sąraše. Užtikrindami tinkamą tyrimų kultūrą ne tik gebėsime sukurti saugią, produktyvią ir kūrybišką aplinką visiems darbuotojams, bet ir sustiprinsime akademinės profesijos patrauklumą jauniesiems tyrėjams. Lietuvai reikia gerokai daugiau renginių ir diskusijų, skirtų mokslinių tyrimų kultūrai, daugiau dalijimosi ir gerąja patirtimi, ir iššūkiais, taip skatinant didesnį akademinės bendruomenės susidomėjimą ir įsitraukimą“, – savo mintimis dalijasi prof. dr. J. Šinkūnienė.

Tarptautinės asociacijos „Mokslo Europa“ veikloje dalyvauja 40 Europos mokslinius tyrimus finansuojančių ir vykdančių institucijų iš 29 Europos valstybių. „Mokslo Europa“ reikšmingai prisideda prie vieningos Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo, bendradarbiauja su Europos universitetais, Europos mokslo vyriausybinėmis organizacijomis, Europos Komisija.

Rugsėjo 27 d. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete konferencija bus paminėtas svarbus jubiliejus – 250 metų nuo to laiko, kai Lietuvoje buvo pradėta studijuoti prancūzų kalba ir kultūra. Gražus sutapimas, kad švenčiame šiemet, kai vyksta Lietuvos sezonas Prancūzijoje ir jo atgarsis Lietuvoje – programa įvairiomis kultūros ir meno formomis, diskusijomis ir pristatymais supažindinsianti Prancūzijos visuomenę su šiuolaikine Lietuva ir jos kultūra.

Konferencijos tikslas – pažvelgti į prancūzų kalbos ir frankofoniškų šalių kultūros studijas bei tyrimus Lietuvoje iš naujos perspektyvos, atkreipti dėmesį į šiuo metu vykdomus svarbius tyrimus ir aptarti šių tyrimų ir studijų ateitį Lietuvoje. Nors tradiciškai prancūzų filologija labiausiai siejasi su Prancūzija, tiek Lietuvoje vykdomi tyrimai šioje srityje, tiek konferencijos temos, kaip ir dera šių laikų humanitariniams mokslams, yra gerokai platesnės tiek savo geografija, tiek tematika.

„Per 250 m. prancūzų kalbos ir kultūros studijos gerokai išsiplėtė ir šiuo metu Lietuvoje vykdomi reikšmingi su prancūzų kalba bei frankofonija susiję tyrimai. Be to, per pastaruosius penkiasdešimt metų pasaulyje pasikeitė filologijos mokslo sąvoka. Tai, kas anksčiau buvo laikoma filologijos studijomis, šiuo metu pasaulio universitetuose virto literatūros, vertimo, lingvistikos, filosofijos, semiotikos, kino, populiariosios kultūros ir vizualiųjų menų studijomis ir tyrimais“, – pasakoja Prancūzų filologijos katedros vedėja prof. Eglė Kačkutė.

Konferencijoje svečiai diskutuos keturiose sesijose apie migraciją, tarpkultūriškumą, vertimus ir disciplinas. Sesijos prasidės Kristupo Saboliaus pranešimu „Releacinė vaizduotė“, pasibaigs Jolantos Saldukaitytės pranešimu „Posūkis į etiką prancūzų filosofijoje“.

Filologijos fakulteto ilgametė Prancūzų katedros dėstytoja prof. Genovaitė Dručkutė džiaugiasi tokia konferencijos temų įvairove, anot jos, renginys jungia skirtingas prancūzų filologijos kartas, tradiciją ir naujoves.

Prancūzų kalbos studijų pradžią Lietuvoje žymi 1774 m. išleista knyga „Prancūzų kalbos gramatika Vilniaus akademijos prancūzų kalbos studentams“ („Grammaire française pour les étudiants du français à l’Académie de Vilnius“).

Renginio programą rasite čia.

Rugsėjo 26–27 dienomis Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete vyksta tradicine tapusi tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija „Sakytinė ir rašytinė kalba: sinchronija ir diachronija“. Šią konferenciją kartu su Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centru organizuoja VU Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra.

Jono Jablonskio konferencijoje dalyvauja daugiau kaip 50 mokslininkų iš Lietuvos ir užsienio šalių. Moksliniai pranešimai skaitomi dialektologijos ir fonologijos, žodžių darybos, senosios raštijos ir kalbos raidos, kalbinių nuostatų ir kitomis tematikomis.

„Šiais metais jau 29-tą kartą organizuojamoje konferencijoje stengiamasi išlaikyti Jono Jablonskio tyrimų dvasią: pakviesta susitelkti į sakytinę ir rašytinę kalbą iš sinchroninės ir diachroninės perspektyvos. Jonas Jablonskis akcentavo gyvosios, „žmonių“ kalbos svarbą, ja remdamasis teikė kalbos normas, kūrė naujažodžius. Tirti sakytinę kalbą, jos santykį su rašytine kalba tebeaktualu iki šių dienų“, – teigia konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė, VU Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros doc. dr. Erika Jasionytė-Mikučionienė.

Konferencijos svečius pasveikinusi Studijų prodekanė ir buvusi (2015–2023) Jono Jablonskio konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė prisiminė, kaip šis renginys tapo tarptautiniu: „Jono Jablonskio konferencija nuo 2016 m., kai įvyko 23-iasis Lietuvos ir užsienio mokslininkų susitikimas, skirtas reikšmės kalboje ir kultūroje problemoms gvildenti, tapo tikru tarptautiniu renginiu. Tais metais sulaukėme apie 80 dalyvių, daugiau nei pusė buvo užsienio mokslininkai. Konferencija pamažu tapo matoma tarptautinėje lingvistų bendruomenėje, kasmet ji atsiduria vis naujų užsienio tyrėjų dėmesio centre. Žinoma, šiuo pasiekimu labai džiaugiamės.“

Šiais metais plenarinius pranešimus konferencijoje skaito žinomi užsienio mokslininkai: Pietro Umberto Dini (Pizos universitetas), Laimutė Balode (Helsinkio universitetas), Andra Kalnača (Latvijos universitetas), Adriano Cerri (Pizos universitetas), Christa Schneider (Berno universtitetas), Vaidas Šeferis (Masaryko universitetas) ir Jowita Niewulis-Grablunas (Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas).

Jablonskio vardo konferencijos yra bene svarbiausias lituanistinis renginys, į kurį susirenka užsienio ir visos Lietuvos mokslininkai, norintys sužinoti, kas šiuo metu vyksta lietuvių kalbotyros pasaulyje. Tikimasi, kad šioje konferencijoje pristatomi įvairių kalbos atmainų – ypač sakytinės kalbos – tyrimai prisidės prie kalbotyros mokslo plėtojimo, o konferencijos dalyviai turės galimybę pasidalyti įvairialype moksline ir asmenine patirtimi.

Renginio programą rasite čia.

Prieš pora dienų Lietuvos kultūros tyrimų institute (LKTI) vyko Tarpdisciplininė mokslinė konferencija „Siaubas, nejauka, keistumas… (Ant)gamtiškumo potyriai mene ir medijose“, kurioje, kartu su kitais LKTI, VU, EHU, VDU ir Vilnius Tech skirtingų disciplinų atstovais, dalyvavo ir Filologijos fakulteto doc. dr. Paulius Jevsejevas.

Konferencijoje buvo siekiama aptarti vaizduojamajame mene, kine, literatūroje ir dabarties medijose konstruojamas keistumo, šiurpo (nejaukos) bei siaubo erdves, taip išryškinant (ant)žmogiškų pasaulių epistemologinį ir ontologinį vaidmenį šiandienos kultūroje.

Semiotikas Paulius Jevsejevas skaitė pranešimą „Daiktinė peizažo nejauka“. Nejaukos sąvokos ištakos glūdi vokiečių romantizme, vėliau ją formavo psichiatras Ernstas Jentschas ir psichoanalizės steigėjas Sigmundas Freudas. Freudo idėjoms sulaukus pripažinimo, nejaukos sąvoka įsitvirtino vakarietiškuose samprotavimuose apie moderniąją gyvenseną ir jos įtampas; į lietuvių kalbą Freudo straipsnį „Nejauka“, taigi ir patį terminą, išvertė Antanas Gailius.

„Savo pranešimu pristačiau bandymus taikyti nejaukos sąvoką interpretuojant lietuvių meną. Konkrečiai nagrinėjau, kaip modeliuojamas peizažo patyrimas Vido Morkūno apsakyme „Skenduolės“ ir keliuose Algimanto Jono Kuro paveiksluose. Diskusijai pristačiau tezę, pagal kurią peizažo nejauka Morkūno apsakyme ir Kuro paveiksluose yra būdas patirti peizažą atliepiant kanoninio peizažo griūtį“, – pasakoja doc. dr. Paulius Jevsejevas.

2024 m. rugsėjo 23-27 dienomis Vilniaus universitete prasidėjo jau tradicija tapę Užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centruose dirbančių dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo kursai.

Į Filologijos fakultetą tobulintis atvyko Estijos, Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Sakartvelo, Suomijos, Vengrijos, Vokietijos lituanistikos (baltistikos) centruose dirbantys dėstytojai. Juos šįryt pasveikinęs Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas sakė vertinąs jų ilgalaikį, daug pastangų reikalaujantį kultūros diplomatų darbą, kurio rezultatai pasimato ne iš karto, bet yra labai svarbūs reprezentuojant Lietuvą kaip Europos demokratinės erdvės dalį su jai būdingomis vertybėmis.

Šių metų tobulinimosi kursų projekto vadovė dr. Daiva Litvinskaitė pasidžiaugė, kad renginys sugrįžo į Filologijos fakultetą. „Nors dėstytojų kvalifikacijos tobulinimosi kursai yra vykę įvairiose Lietuvos vietose – Druskininkuose, Biržuose, Šilutėje ir kitur – dėl to, kad šių metų kursų tema yra Vilnius, susitinkame sostinėje, Filologijos fakultete", – sakė kursų projekto vadovė.

Į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos remiamus ir Lituanistinių studijų katedros organizuojamus kvalifikacijos tobulinimo kursus mokytojai atvyksta atnaujinti žinių, pasidalyti lituanistinių disciplinų mokymo patirtimi, padiskutuoti rūpimais lituanistikos klausimais.

Artėjant tarptautinei vertėjų dienai, atrinkti Šv. Jeronimo premijos laureatai. Vienas iš dviejų šių metų premijos laimėtojų yra Filologijos fakulteto kolega Rimas Užgiris, čia dėstantis literatūrą, vertimą ir kūrybinį rašymą. Rimui Užgiriui Šv. Jeronimo premija skirta už meniškus šiuolaikinės ir klasikinės lietuvių poezijos, prozos, dramaturgijos vertimus į anglų kalbą ir aktyvią bei įvairiapusišką lietuvių literatūros sklaidą pasaulyje.

Per pastarąjį dešimtmetį R. Užgirio dėka angliškai prabilo ir buvo išleistos Gintaro Grajausko, Mariaus Buroko, Aušros Kaziliūnaitės, Ilzės Butkutės, Juditos Vaičiūnaitės ir Maironio poezijos rinktinės, parengtas bei išverstas šiuolaikinės lietuvių poezijos skyrius bendrame trijų Baltijos šalių poezijos leidinyje „New Baltic Poetry“ („Parthian Books“, 2018). Daug poezijos (ir prozos) vertimų publikuota literatūriniame žurnale anglų kalba „Vilnius Review“, periodinėje spaudoje, literatūriniuose leidiniuose, leidžiamuose JAV, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Lietuvoje.

Kultūros ministerijos ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos skiriamos Šv. Jeronimo premijos laureatams bus įteiktos rugsėjo 30-ąją, Tarptautinę vertėjų dieną!