Sidebar

Bendros naujienos

Kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu kviečiame į tradicinį akademinį vasaros seminarą „Literatūros salos XIV“.

LITERATŪROS SALOS XIV sklaidai

Baltijos kalbų ir kultūrų institutas kviečia į tarptautinę vasaros mokyklą Academia Grammaticorum Salensis Sexta Decima, kuri vyks 2019 m. liepos 28 – rugpjūčio 3 dienomis Salų dvaro sodyboje.

Šiais metais paskaitas skaitys:

  • Eitanas Grossmanas (Jeruzalės hebrajų universitetas) – iš fonologinės tipologijos;
  • Volkeris Gastas (Frydricho Šilerio universitetas) – apie skaitmeninių išteklių lingvistinį anotavimą.

Salose taip pat vyks tradicinis Salų muzikos festivalis, kurį remia Lietuvos kultūros taryba. Numatoma festivalio programa:

  • Liepos 29 d. - senosios muzikos koncertas-spektaklis „Šv. Genezijaus trupės kelionė po Europą“. Mokyklos atidarymas.
  • Liepos 30 d. - Kauno styginių kvarteto koncertas.
  • Liepos 31 d. - koncertuos Chrisas Ruebensas  ir Tadas Dešukas.
  • Rugpjūčio 1 d. - koncertuos V. Čepinskis su V. Čepinskiene ir S. Krinicinu.
  • Rugpjūčio 2 d. - Vilniaus kamerinis teatras rodys spektaklį „Plėšikas Hocenplocas“.
  • Rugpjūčio 2 d. - koncertuos Renata Marcinkutė ir Liudas Mikalauskas. Mokyklos uždarymas.

Academia Grammaticorum Salensis Sexta Decima programa >

Registracija į mokyklą baigėsi pirmadienį, birželio 17 d. Jei turite klausimų, prašome kreiptis el. paštu: .

IMG 5122

Vilniaus universitete Filologijos fakultete 2019 m. liepos 4–7 d. vyks pirmas mokslinio-edukacinio ciklo „Vertybės lietuvių ir lenkų pasaulėvaizdyje“ kognityvinės etnolingvistikos seminaras.

Seminare pranešimus skaitys kviestiniai lektoriai – lenkų kognityvinės etnolingvistikos pradininkas prof. Jerzys Bartmińskis ir prof. Stanisława Niebrzegowska-Bartmińska.

Savo tyrimus pristatys ir mokslininkai iš Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos. Pirmas tokio pobūdžio seminaras Lietuvoje  subūrė apie 40 žmonių, jame dalyvaus ir jauni tyrėjai – doktorantai ir magistrantai.

Vienas esminių šio seminaro tikslų yra lietuvių ir lenkų bendruomenių, sujungtų ypatingais istorijos ir kultūros ryšiais, kalbos pasaulėvaizdžio tyrimas. Kaip žinia, vertybės sudaro kiekvienos kultūros šerdį, todėl pasirinktų sąvokų analizė iš skirtingų kalbinių perspektyvų leidžia atskleisti tai, kas jungia abi kultūras, kokius pasaulio suvokimo ir aksiologinių sistemų skirtumus įtvirtino kalba, kas trukdo sėkmingą tarpkultūrinę komunikaciją. Tiriant pasirinktų sąvokų genezę, neišvengiamai remiamasi bendra istorija, bendra visuomenine patirtimi, kas leidžia naujai į jas žvelgti, o naudojant mokslinius kognityvinės etnolingvistikos tyrimų metodus – kiek tai įmanoma objektyviai interpretuoti.

Seminaras skirtas visiems, besidominantiems vertybių, kalbos ir kultūros sąsajų tyrimais. Maloniai kviečiame dalyvauti.

Renginio internetinis puslapis >

Straipsnis ir nuotraukos Wilno i Wileńszczyzna >

Vydūno jaunimo fondo Sofijos Čiurlionienės premija magistro pakopos studentams lituanistams,  pasižymintiems pilietiškumu, visuomeniniu bei kultūriniu veiklumu ir pasiekusiems aukštų akademinių rezultatų, šiemet paskirta Bendrosios kalbotyros studijų programos magistrei Agnei Lisauskaitei. Birželio 20 d. šv. Jonų bažnyčioje Filologijos fakulteto magistro diplomų šventėje premiją įteikė Vydūno jaunimo fondo, kurį įsteigė Akademinio skautų sąjūdžio skyrius Čikagoje, įgaliotinė Lietuvoje doc. Jolita Buzaitytė-Kašalynienė.

Sveikiname laureatę!

65927543 2463835613649325 3098354300271722496 n

A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras kviečia į akademinių studijų savaitę Baltos lankos 2019: Viešuma: kultūra, visuomenė, politika, kuri vyks liepos 4–7 d. Druskininkuose. 

Renginio programa >

Daugiau informacijos - renginio puslapyje.

Finis anni academici iškilmių metu Jo Magnificencija Rektorius prof. A. Žukauskas pagerbė geriausias mokslines publikacijas parengusius bei aktyviai Universiteto bendruomenės ir visuomenės veikloje veikusius dėstytojus bei studentus.

Už geriausią mokslinę publikaciją humanitarinių ir socialinių mokslo sričių publikacijos kategorijoje apdovanojimas skirtas BKKI Baltistikos katedros docentui dr. Miguel Karl Villanueva Svensson.

Padėkas už nuoširdų darbą, dalyvavimą bendruomenės, visuomeninėje ir savanorystės veikloje Rektorius įteikė:

  • Rasa Bačiulienė (UKI Dalykinių kalbų tyrimų katedra)
  • Olga Kudirkienė (UKI Užsienio kalbų didaktikos ir tyrimų katedra)

Studentai, aktyviai dalyvavę mokslinėje, visuomeninėje ir savanorystės veikloje:

  • Ugnė Žilytė (Vokiečių filologija)
  • Prieglius Paulius Žuklys (Skandinavistika)

Ceremonijoje pagerbti ir studentai, kurių studijos bei mokslinė veikla įvertinta Magna cum laude diplomais:

  • Agnė Lisauskaitė (Bendroji kalbotyra)
  • Augustas Sireikis (Intermedialios literatūros studijos)
  • Ieva Vaitkutė (Bendroji kalbotyra)

Sveikiname visus Fakulteto bendruomenės narius ir linkime tokių pat džiugų bei prasmingų ateinančių mokslo metų!

65311052 2554662224584714 4039365756331229184 o

Vilniaus universiteto (VU) Senatas, patvirtinęs atnaujintą Vilniaus universiteto Tarybos narių rinkimų ir įgaliojimų nutraukimo tvarkos aprašą, paskelbė kandidatų į Tarybos narius kėlimo pradžią.

Tarybos nariais penkerių metų kadencijai bus renkama vienuolika asmenų, kuriuos sudarys penki Tarybos nariai, renkami iš iškeltų kandidatų – VU dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų, keturi Tarybos nariai, renkami iš iškeltų kandidatų – ne VU darbuotojų ar studentų, ir du Tarybos nariai, renkami VU Studentų atstovybės nustatyta tvarka.

Kandidatus kelti pagal šią atnaujintą tvarką galima iki 2019 m. rugsėjo 30 d.

Teisę kelti kandidatus ir juos rinkti, taip pat teisę iškelti savo kandidatūrą turi kiekvienas VU akademinės bendruomenės narys, kuris yra VU dėstytojas ir mokslo (meno) darbuotojas:

  • dirbantis universitete pagal neterminuotą darbo sutartį;
  • arba ne trumpiau kaip trejus metus nepertraukiamai dirbantis universitete (įskaitant atvejus, kai pertrauka darbe už pastaruosius trejus metus neviršija vieno mėnesio tarp šių sutarčių) pagal terminuotą darbo sutartį;
  • ne mažiau kaip pusės universiteto teisės aktuose nustatytos darbo laiko normos (ne mažiau kaip pusę etato) sumuojant bendrą su universitetu sudarytose darbo sutartyse sulygtą darbo laiką.

Visą informaciją apie rinkimų eigą, tvarką, reikalingus dokumentus galima rasti čia.

Brangūs Bakalaurai!

Skaitau jums trumpą paskutinę paskaitą ir, kaip ir kiekvienoje paskaitoje, norėčiau kai ką parodyti ir įrodyti. Šiandien paskaita bus apie tris Jonus ir apie tris veiksmažodžius. Pirmiausia ginsiu tezę, kad šventovė, kurioje esame, liudija ne apie du, o apie tris Jonus, iš kurių mums yra ko pasimokyti. Tada bandysiu parodyti, kad gyvenime jums bus labai svarbu remtis trimis veiksmažodžiais: versti, leisti ir duoti.

Pradėsiu nuo pirmojo Jono – Krikštytojo. Žinoma, mes jį labiausiai pažįstame kaip krikštytoją, o žymiausias jo pakrikštytasis buvo Jėzus Kristus. Ten net įvyko nedidelis ginčas, kai Jėzus atėjo pas Joną krikštytis, o tas ėmė atsisakinėti: „Žmogau, tu juk ypatingas, aš visiems sakiau, kad nesu vertas tau nei kurpių atrišti, tai kaip aš tave krikštysiu, čia tu turėtum mane krikštyti!“ Bet Jėzus sako: „Atsipalaiduok, išlaikysi tu tuos egzaminus, darbą gausi, meilėj seksis, viskas bus gerai, tik tu mane pakrikštyk“. Ir Jonas pakrikštija Jėzų.

Bet kalbėdami apie Joną kaip Krikštytoją, kartais pamirštame jo mirtį. Jis buvo tiesus ir drąsus kalbėtojas, todėl buvo galiausiai suimtas ir vėliau nukirsdintas. To priežastis – Jonas aštriai kritikavo Erodą Antipą dėl įvairių dalykų ir vienas iš geriausiai žinomų – tai jo vedybos: Erodas Antipas buvo palikęs žmoną ir vedęs savo netikro brolio žmoną. 

Todėl norėčiau, kad ir jūs gyvenime būtumėte drąsūs ir tiesūs kaip Šventasis Jonas Krikštytojas ir visada sakytumėte tiesą, net jei tai būtų pavojinga.

Antrasis Jonas yra mums labai artimas, nes jis, be kita ko, yra rašytojas – tai Šventasis Jonas apaštalas ir evangelistas. Kalbėsiu apie Evangeliją pagal Joną. Kas yra jos autorius, pasakyti ne taip jau lengva. Čia ne bakalauro darbas, kurį Jonas būtų baigęs paryčiais ir gegužės 27 dieną atnešęs, kad vadovas ir įkvėpėjas pasirašytų, o mes turėtume Viešpaties patvirtinimą, kad ginti leidžiama. Jei žiūrėtume plagiato patikros, sistema rodytų, kad darbas originalus, daugiau bendrybių turi ir įtarimų kelia kitų trijų evangelistų darbai, bet apie patį Evangelijos pagal Joną autorių žinome vis tiek mažai. Vis dėlto labai įdomu, kad šiame tekste penkis kartus kalbama apie „mokinį, kurį Jėzus mylėjo“ ir būtent jis galėtų būti Evangelijos autorius, nes taip nurodoma pačioje teksto pabaigoje.

Todėl noriu palinkėti, kad būtumėte originalūs, paslaptingi ir labai mylimi autoriai, kad ir ką jūs gyvenime beveiktumėte.

Trečiasis mūsų šventovės Jonas yra Jonas Kristupas Glaubicas (Johann Christoph Glaubitz). XVIII amžiaus antrajame ketvirtyje Vilnių nusiaubė keli gaisrai, mūsų šventovės net varpai išsilydė. Tada Šventųjų Jonų bažnyčios rekonstrukcijos projektą parengė Glaubicas ir jo dėka mus pakylėja būtent toks fasadas ir būtent toks altorius mus dabar apkabina.

Puikiai žinote, kad vienokia ugnis įkvepia, o kitokia – sunaikina. Todėl bus ir jūsų gyvenime gaisrų ir kartais atrodys, kad gal paprasčiau ką nors iš naujo pastatyti. Bet tikiu, kad sugebėsite nepabėgti ir atgaivinti nepavykusį darbą, prikelti suklupusį draugą arba patys prisikelti ir atsigauti. Būkite kantrūs, velniop pelenus, paaukštinkit varpinę ir vieną dieną jums nušvis barokas ir iškils šventovė.

Kai paliksite universitetą, prisiminkite mūsų trijų Jonų bažnyčią, vaikščiodami Vilniuje pamatykite jos varpinę ir būkite kaip tie trys Jonai.

Dabar pereikime prie trijų veiksmažodžių: versti, leisti ir duoti. Apie juos kalbėsiu todėl, kad nemažai jais domėjausi – lietuvių, latvių ir prūsų kalboje. Šių veiksmažodžių pagrindu sudaromos priežastinės konstrukcijos, o pasaulyje juk viskas turi priežastis ir mums reikia tuos priežastinius mechanizmus pažinti – tam ir reikia akademinio ir gyvenimiškojo universiteto. Todėl ginu tezę, kad jums ateityje bus labai svarbu versti, leisti ir duoti.

Pradėkime nuo versti. Pagrindinė jo reikšmė yra ‘griauti, guldyti’, o iš griovimo, stūmimo išaugo reikšmė ‘daryti taip, kad įvyktų veikėjo siekiamas veiksmas’, pavyzdžiui, sakinys Tu pri-vertei mane sugrįžti istoriškai reiškia, kad tu mane tarytum stūmei, griovei, kad aš sugrįžčiau. Todėl linkiu, kad tokiose situacijose, kai jūsų gyvenimo kelias judės ne ten, kur norite, būtumėte drąsūs ir pri-verstumėte patį kelią pakeisti kryptį, nutiestumėte naują kelią ten, kur jums, o ne kitiems reikia. Taip pat bus situacijų, kai jokių kliūčių nebus, išskyrus jus pačius. Tada reikės pažiūrėti į veidrodį ir pasitelkti sangrąžinį variantą – pri-si-versti, kad judėtumėte ten, kur ir svajojote.

Eikime prie leisti. Kiekvieną kartą, kai jūs tiesiog leidžiate vandenį į vonią, susiduriate su senoviška šio veiksmažodžio reikšme – ‘duoti valią judėti’, todėl ir mūsų pavyzdyje jūs suteikiate galimybę vandeniui judėti, persikelti į vonią. Kai prie leisti pridedame bendratį, gauname priežastinę konstrukciją, kur veikėjas tiesiog suteikia sankciją, sudaro sąlygas veiksmui įvykti, pavyzdžiui: Tu leidai man sugrįžti. Todėl noriu, kad ir Jūs gyvenime nepamirštumėte leidžiamojo kauzatyvumo, o kai reikia, ir patys pa-si-leistumėte ir at-si-leistumėte.

Pabaigai – apie duoti. Dažniausia šio veiksmažodžio reikšmė – ‘padaryti, kad kas nors ką nors gautų’. Pavyzdžiui, jei kalbėtojas sako Duok man alaus!, tai klausytojas suvokia, kad čia turėtų įvykti nurodytojo geismo objekto gavimas. Na bet ką reiškia, jei žmogus tau sako Duok man pamiegoti? To norimo objekto pats duoti negalì, bet iš tiesų čia pakanka netrukdyti, kad žmogus gautų tai, ko nori. Todėl nepamirškite, kad galima daug pasiekti tiesiog kitam netrukdant, ir linkiu, kad jūs gyvenime daug duotumėte ir kad jums daug duotų.

Kai baigiu paskaitas, manęs dažnai klausia, kas bus egzamine. Tad priminsiu. Mielieji bakalaurai, gyvenimo egzamine būkite drąsūs ir visada sakykite tiesą, būkite kuklūs, bet labai mylimi autoriai, o kai praūžia ugnis, nubaltinkite šventovę. Kai reikės, priverskite savo kelią judėti ten, kur jūs norite, kai reikės, tiesiog patys prisiverskite, kai reikės, leiskite ir pasileiskite, kai reikės, duokite ir jums bus duodama.

Būkite laimingi, pirmyn protą, aukštyn širdis, tegyvuoja mūsų Akademija, tegyvuoja mūsų laisva Respublika!

 

VU FLF Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros profesorius dr. Jurgis Pakerys

IMG 0245 pakerys 2019

Puslapis 5 iš 73
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos