Sidebar

Bendros naujienos

2020 m. kovo 19-20 d. Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Latvistikos ir baltistikos skyriaus Latvių ir bendrosios kalbotyros bei Baltų kalbotyros katedros kviečia dalyvauti 56-ojoje prof. Artūro Ozolo dienų tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Gramatika ir kalbos mokymasis“

2020 m. konferencija skirta gramatikos aprašymo principams ir gramatikos klausimų interpretacijai mokant gimtosios kalbos, jos tarmių bei mokantis kitų kalbų – tiek sinchroniniu, tiek diachroniniu aspektu. Konferencijoje laukiama bendrų, arealinių, tipologinių, pažintinių, funkcinių, lyginamųjų, komparatyvinių ir kt. gramatinių latvių ir kitų kalbų medžiagos tyrimų. Konferencija organizuojama bendradarbiaujant su Nacionalinės tyrimų programos „Latvių kalba“ projektu „Enciklopedinis gramatikos žodynas“.

Daugiau informacijos apie konferenciją > 

Konferencijos darbo kalbos: latvių, lietuvių ir anglų.

Pranešimo trukmė – 20 minučių (15 minučių pranešimui, 5 minutės klausimams). 

Konferencijos dalyvio mokestis – 30 EUR. Mokestis skirtas kavos  pertraukėlių išlaidoms padengti. 

Paraiškas (vardas, pavardė, mokslinis laipsnis, atstovaujama institucija) bei pranešimo tezes (250–500 žodžių) prašome siųsti konferencijos organizatoriams iki 2020 m. sausio 20 d., el. paštu . Apie pranešimo įtraukimą į konferencijos programą bus pranešta iki 2020 m. vasario 3 d.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2019 m. lapkričio 29 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val., posėdžio trukmė 90 min.

Bernardo Brazdžionio vardinės stipendijos skyrimas Lietuvių filologijos III k. studentei Paulai Urbonaitei. 

Daktaro diplomo įteikimas dr. Veronikai Girininkaitei. 

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 2 min.).
  2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas ( dr. Jurgis Pakerys, 3 min.).
  3. Dėl 2020 m. mokslo temų aprobavimo (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 15 min.).
  4. Naujų studijų programų variantų tvirtinimas (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, doc. dr. Linara Batkuvienė,5 min.).
  5. SPK ataskaita už studijų programų vykdymą 2018‒2019 m.m. (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, doc. dr. Linara Batkuvienė 20 min.).
  6. 2020 m. priėmimo į pirmosios ir antrosios pakopos studijas planas (prodekanė doc.  Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
  7. Dėl konkurso profesoriaus pareigoms užimti (prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
  8. Dėl kūrybinių atostogų prašymų (prof. dr. Paulius Subačius, dr. Daumantas Katinas, dr. Dovilė Keršienė, dr. Regina Jakubėnas, 10 min.).
  9. Dėl leidinio tvirtinimo spaudai (doc. dr. Birutė Kabašinskaitė, 5 min.).
  10. Dėl Sakartvelo vardo suteikimo 109 aud.(dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 3 min.).
  11. Dėl Mokslo kolegijos sudėties papildymo (pristato prof. dr. Nijolė Maskaliūnienė, 10 min.).
  12. Dėl kandidato 2019 m. jaunųjų mokslininkų ir doktorantų geriausių mokslinių darbų konkursui (2 min.).
  13. Kiti klausimai.

Šių metų lapkričio 5 d. netekome nuoširdžios kolegės iš Miunsterio universiteto, Vilniaus universiteto garbės daktarės, buvusios Miunsterio Vestfalijos Vilhelmo universiteto rektorės ir „Baltikum“ fondo steigėjos prof. dr. M. Wasnos. 

Maria Wasna gimė buvusios Rytų Prūsijos teritorijoje, Tilžėje. Baigusi psichologijos, sociologijos, filosofijos ir pedagogikos studijas Miunsterio ir Bochumo universitetuose, 1968 metais apgynė vaikų pedagogikos srities disertaciją ir po kelerių metų tapo Vestfalijos Lipės miesto Pedagoginės aukštosios mokyklos Pedagoginės psichologijos katedros profesore, o nuo 1980 m. – Miunsterio universiteto mokslininke. 1990 m. gegužės 31 d. Miunsterio universiteto konvento balsų dauguma ji buvo išrinkta Miunsterio universiteto rektore – pirmąja universiteto rektore moterimi Vokietijoje. Tai itin svarbus įvykis visos Vokietijos akademinės bendruomenės istorijoje.

Atkūrus Baltijos valstybių nepriklausomybę M. Wasna dėjo didžiules pastangas, kad užmegztų mokslinius ryšius su mūsų regiono universitetais. Taip pat jos iniciatyva Miunsterio universitete buvo įsteigtas tarpdalykinis Baltijos studijų institutas ir „Baltikum“ fondas. 

„Baltikum“ fondas įkurtas 1993 metais. Jo tikslas buvo remti gabiausius Baltijos šalių studentus ir jaunuosius mokslininkus. Fondo narių ir draugų įnašai bei aukos leido per 15 jo veiklos metų premijomis apdovanoti gabiausius Vilniaus, Rygos ir Tartu universitetų studentus už geriausius magistro ir daktaro darbus. Fondo laureatais tapo daug Vilniaus universiteto Filologijos, Filosofijos, Komunikacijos, Medicinos ir kitų fakultetų bei TSPMI studentų.

Profesorės M. Wasnos veikla buvo įvertinta aukštais apdovanojimais: Latvijos valstybinis universitetas Rygoje ir Vilniaus universitetas suteikė jai garbės daktarės vardą, o Tartu universitetas – garbės narės vardą. 2004 m. jai įteiktas aukščiausias Lietuvos Respublikos apdovanojimas – Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius (Nr. 365).

Nepaisydama itin didelio užimtumo ir akademinių įsipareigojimų, M. Wasna daug dėmesio skyrė Baltijos regionui, bendradarbiavimui su jo universitetais ir žmonėmis. Ji visada džiaugėsi viešnage Vilniuje. Pirmą kartą į VU ji atvyko 1993 metais ir pasijuto labai įsipareigojusi šiai aukštajai mokyklai. „Labai svarbu puoselėti visuomenės vertybes ir, kaip sako vokiečiai, matyti toliau savo nosies, palaikyti draugiškus ryšius“, – anuomet sakė ji.

Šviesus M. Wasnos atminimas ilgai išliks visų ją pažinojusiųjų atmintyje, jos darbuose ir Vilniaus universiteto istorijos puslapiuose.

Vilniaus universiteto bendruomenė

Skelbiame prasidėjusią dalyvių registracija į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Kalėdinę debatų taurę 2019! Tai – akademinis renginys, suteikiantis galimybę studijuojantiems skirtinguose fakultetuose (Filosofijos, Ekonomikos, Filologijos, Fizikos, Matematikos ir Informatikos, Fizikos, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų ir Gyvybės mokslų centro) išreikšti jų meilę kalbai, kritinį mąstymą ir kitokios nuomonės toleranciją.
  • - 10 komandų iš įvairių VU fakultetų
    - 5 teisėjai, skirtingų sričių ekspertai
    - 5 debatų temos

Renginio ambasadorė – Fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė. Renginys vyks anglų kalba. Renginio tikslas – aktyvaus mokymo metodo (debatų) taikymo praktinis pristatymas Universiteto viešajame renginyje. 

 

thumbnail NK 05597

 

Lapkričio 19 d. Vilniaus universiteto senato nutarimu profesoriaus emerito vardo statusas buvo suteiktas Fakulteto profesoriams Bonifacui Stundžiai ir Arūnui Sverdiolui. Taip pat šio vardo statusas buvo suteiktas Universiteto profesoriams Valerijui Smilgevičiui, Vaclovui Lakiui ir Eugenijui Butkui.

Lapkričio 14 d. Lietuvos mokslų akademijos įkurta LMA Jaunoji akademija pasipildė naujais nariais. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje nariu tapo Baltistikos katedros doc. dr. Vytautas Rinkevičius.

Jaunosios akademijos nariai yra mokslininkai, pasiekę reikšmingų mokslinių tyrimų rezultatų ir aktyviai dirbantys profesinėje srityje, kuriems doktorantūros laipsnis buvo suteiktas ne anksčiau kaip prieš dešimt metų, o rinkimų dieną yra 40 metų ar jaunesni. Kiekvienais metais dešimt narių renkami ketverių metų kadencijai, todėl bendras Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų akademijos narių skaičius turi pasiekti 40 asmenų skaičių.

Š. m. rugsėjo 10 d. buvo paskelbti LMA Jaunosios akademijos naujų narių rinkimai. Gauta 31 paraiška, iš jų humanitarinių ir socialinių mokslų srityse – 7 paraiškos, fizinių mokslų – 3, biomedicinos mokslų – 6, žemės ūkio mokslų – 8, technikos mokslų – 7. LMA mokslų skyriuose patikrinus kandidatų pateiktus dokumentus, nutarta pritarti visų kandidatų į LMA Jaunosios akademijos narius sąrašui. Vėliau LMA mokslų skyriuose buvo išklausyti pretendentų prisistatymai, vyko kandidatų aptarimai, diskusijos ir rinkimai į LMA Jaunosios akademijos narius.

Lapkričio 28–29 d. Fakulteto bendruomenė kviečiama į tarptautinį mokslinį seminarą „Senųjų lietuviškų tekstų rengimas mokslo tyrimams“, subursiantį ne tik senųjų lietuviškų tekstų rengėjus ir tyrėjus, bet ir visus besidominčius tekstų skaitmeninimu.

Mokslinį seminarą sudarys dvi dalys:

           9.00–12.40  Moksliniai pranešimai (107 auditorija)  

           14.00–17.30  Kūrybinės dirbtuvės  (A4 auditorija)

Smulkesnė programa > 

Renginio tezės >

 

Mokslinius pranešimus skaitys ir tekstų skaitmeninimo patirtimi dalinsis pranešėjai iš Lietuvos, Vokietijos, Latvijos, Rusijos ir Lenkijos, o kūrybines dirbtuves ves programuotojas dr. Wolf-Dieter Syring, turintis ilgametę Šventojo Rašto tekstų skaitmeninimo patirtį, ir informacinių technologijų bakalauras Ignas Rudaitis, besidomintis kompiuterinės lingvistikos tyrimais. 

Renginys atviras visiems, tačiau norintiems dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse BŪTINA registracija adresu (nurodant vardą, pavardę ir ar reikalingas kompiuteris (galima turėti savo)).

Renginio plakatas >

Kūrybinių dirbtuvių plakatas >

Kūrybinių dirbtuvių aprašas >

 

Renginio kalbos: lietuvių, anglų ir vokiečių

Renginį organizuoja: Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas

Renginį remia: Valstybinė lietuvių kalbos komisija

 

3 plakatas galutinis copy copy

Lapkričio 20 d., trečiadienį, 15.00 val. 116 aud. Fakulteto bendruomenė kviečiama į doc. dr. Daliaus Jarmalavičiaus seminarą Vokiečių kalbos daiktavardžio dūriniai XVII a. rankraštiniuose dvikalbiuose baltų kalbų žodynuose.

Seminare bus pristatomi tyrimo duomenys rinkti iš XVII a. dvikalbių baltų kalbų rankraštinių žodynų. Iš pradžių bus aptariami tyrimo šaltiniai, apžvelgiami vokiečių kalbos daiktavardžio dūrinių dėmenų jungimo ypatumai bei kompozitų struktūriniai tipai. Po to bus pateikiami tyrimo duomenys, išryškinantys šaltiniuose užfiksuotų dūrinių modelių darybos dažnumą. Taip pat bus kalbama apie žodynų vokiškosios dalies dūrinių darybinius atitikmenis lietuvių ir latvių kalbose. Kodėl dūrinių tyrimams pasitelkti rankraštiniai žodynai? Kuo tokie tyrimai pasitarnautų baltistikai ir germanistikai? Į šiuos ir kitus klausimus bus pabandyta atsakyti šio seminaro metu.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos