Sidebar

Bendros naujienos

Jau dvyliktą kartą Finansų ministerija organizuoja geriausių Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų Lietuvoje projektų – „Europos burių“ – rinkimus ir apdovanojimus. ,,Europos burių“ rinkimais siekiama įvertinti ir visuomenei pristatyti didžiausią vertę žmogui, kraštui, visuomenei ir valstybei duodančius Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamus projektus.

Burės – Europos Sąjungos struktūrinių investicijų, suteikiančių galimybę judėti pirmyn, kurti gražesnį, patogesnį gyvenimą kiekvienam iš mūsų, skatinti inovacijas, darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, sparčiai gerinti sąlygas dirbti ir investuoti Lietuvoje, simbolis.

Geriausių 2014–2020 m. laikotarpio ES fondų projektų rinkimuose „Europos burės 2020“ yra šios nominacijos:

  • Už investicijas į žmogų
    Už šiuolaikiškos aplinkos kūrimą
    Už inovatyviausius sprendimus
    Už įdomiausią smulkaus verslo plėtrą
    Už inovacijų proveržį švietimo ir mokslo srityje
    Už inovacijas tausojant aplinką
    Už investicijas į atsinaujinimą
    Už bendruomeniškumo skatinimą

Kasmetiniuose ES investicijų projektų rinkimuose „Europos burės“ Vilniaus universitete vykdomą projektą „Užsienio Baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ Europos sąjungos socialinio fondo agentūra pateikė nominacijai „Už inovacijų proveržį švietimo ir mokslo srityje“. Projekto vadovė – dr. Gina Holvoet.

Filologijos fakulteto rengiamas įvairių literatūrų ir kultūrų tyrimams skirtas mokslo periodikos žurnalas „Literatūra“ įtrauktas į duomenų bazę „Scopus“. Vyriausiosios žurnalo redaktorės, Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto (ARKSI) profesorės Reginos Rudaitytės nuomone, tai padidins žurnalo populiarumą, padarys jį labiau matomą tarptautinėje akademinėje bendruomenėje, o tai prisidės ir prie literatūrologinių tyrimų tarptautinės sklaidos bei tarptautinio Fakulteto matomumo.

„Tikrai džiugu, kad Filologijos fakulteto mokslo žurnalas „Literatūra“ įtrauktas į dar vieną solidžią duomenų bazę – „Scopus“. Neabejotinai žurnalas to nusipelnė, nes visų pirma tai žurnalas su istorija, jis leidžiamas nuo 1958 m. O ypač per pastaruosius trisdešimt metų po Nepriklausomybės atgavimo jame išspausdinta daugybė gerų, solidžių straipsnių literatūros teorijos ir istorijos tematika, daugelis jų užsienio kalbomis, ne vienas jų parašytas žymių užsienio universitetų akademikų“, – sako žurnalo vyriausioji redaktorė.

Kiekvienais metais išleidžiami keturi „Literatūros“ numeriai, skirti lietuvių, antikinės, rusų bei slavų ir Vakarų literatūrų paveldui ir jų recepcijai Lietuvoje tirti. Viena iš žurnalo redaktorių, ARKSI direktorė docentė Nijolė Juchnevičienė teigia, kad „Literatūra“ skirta įvairiakalbių literatūrų ir kultūrų tyrimams, tačiau atkreipia dėmesį į žurnalo (3) sąsiuvinį, kuriame publikuojami klasikinės filologijos mokslininkų tyrimai.

„Manau, kad ši tradicija svarbi ir universitetui, nes klasikinės filologijos tyrimų pradžia sutampa su pačia Vilniaus universiteto istorijos pradžia. Šiek tiek juokaujant galima sakyti, kad klasikinės filologijos publikacijų tradicija tokia pat sena kaip Vilniaus akademija“, – sako doc. N. Juchnevičienė.

Nepaisant visų istorijos negandų ir sovietmečio ribojimų, nuo 1969 m. nutarta leisti atskirą antikos ir užsienio literatūrai skirtą „Literatūros“ sąsiuvinį. O pastaraisiais dešimtmečiais klasikinės filologijos tyrimai tiek sustiprėjo, tiek išsiplėtė ir temiškai, ir geografiškai, kad redakcija tapo pajėgi leisti atskirą sąsiuvinį, skirtą antikos kultūros ir jos recepcijos tyrimams. Šis sąsiuvinis išeina nuo 2001 m. Doc. N. Juchnevičienė jį rengia jau daugiau nei dešimt metų, perėmusi šias garbingas pareigas iš profesorės Eugenijos Ulčinaitės.

„Metai iš metų plečiasi bendradarbių ratas, gausėja užsienio mokslininkų publikacijų. Džiugina ir temų įvairovė, pradedant tradiciniais klasikinių graikų ir romėnų šaltinių ir baigiant LDK neolotyniškosios raštijos tyrimais. Pastaruoju metu, atliepiant pasaulines tendencijas, plečiamasi ne tik į literatūros siaurąja prasme tyrimus, bet ir į publikacijas antikos socialinės istorijos, vėlyvosios antikos, ankstyvosios krikščionybės istorijos klausimais. Stengiamės gausinti antikinės kultūros recepcijos ir klasikinės filologijos kaip mokslo istorijos tyrimus“, – vardijo doc. N. Juchnevičienė.

Žurnalas „Literatūra“ Lietuvos ekspertų yra pripažįstamas kaip kokybiškas ir remtinas mokslo periodikos leidinys. Nuo 2016 m. žurnalo leidyba finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis įgyvendinant projektą „Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas“ kartu su Lietuvos mokslų akademija.

Žurnalo viso teksto straipsniai per 2019 m. buvo atsiųsti daugiau nei 163 tūkst. kartų. Straipsniai Vilniaus universiteto leidyklos mokslo periodikos platformoje publikuojami ePDF ir HTML formatais.

 

98362723 2973621786057504 615832854944808960 o

Studentų konferencijos kituose fakultetuose jau įsibėgėjo!

Šiais metais ir toliau tęsiama studentų konferencijų tradicija, skirta Europos dienai paminėti,  tik šiemet keičiasi jos formatas. Konferencijos vyksta nuotoliniu būdu, kurių metu kitų fakultetų įvairių studijų programų studentai pristato savo tiriamuosius projektus anglų kalba. Tai viena iš praktinių užduočių, kurias studentai atlieka jiems dėstomo dalyko „Akademinė ir mokslinė anglų kalba (C1)“ kontekste.

Kviečiame apsilankyti studentų konferencijose nuotoliniu būdu! Konferencijos vyksta gegužės 7 – 26 dienomis:

  • VU TSPMI dėstytojai doc. dr. Liudmila Arcimavičienė, asist. dr. Ovidiu Ivancu ir lekt. Vitalija Jankauskaitė – Jokūbaitienė bei jų studentai kviečia klausytis pranešimų aktualiausiomis temomis, susijusiomis su lyderyste, diplomatija ir konfliktų sprendimu. Daugiau informacijos ir programa >
  • VU MIF dėstytojos lekt. Vilma Vaskelaitė ir lekt. Laura Giniūnienė bei jų studentai kviečia klausytis pranešimų, susijusių su mobiliųjų technologijų aplikacijomis. Daugiau informacijos ir programa >
  • VU GMC dėstytoja lekt. Aušrelė Pranculienė bei jos studentai kviečia klausytis pranešimų genetikos ir socialinių reiškinių tema. Išsamią programą ir prisijungimo duomenis rasite čia >

Jean-Paul Petitimbert – A. J. Greimo mokyklos semiotikas iš Prancūzijos, rinkodaros semiotikos ir reklamos strategijos specialistas. Dėsto Paryžiaus Aukštojoje informacijos ir komunikacijos mokslų mokykloje, prestižinėje Aukštojoje komercijos mokykloje (ESCP Business School). Atlieka semiotinius tyrimus pagal užsakymą žinomiems prekės ženklams (L’Oréal, Nestlé, Garnier ir t.t.), reklamos ir dizaino agentūroms.

Praktinės semiotikos kurse „Taikomoji semiotika“ Petitimbert'as pristatys konkrečias savo atliktas prekės ženklų, pakuočių, reklamos analizes. Parodys, kaip rinkodaros srityje taikoma A. J. Greimo mokyklos semiotika, ypač J.-M. Flocho vizualinė ir sociosemiotika.

Paskaitos vyks anglų kalba. Paskaitų metu dėstytojas prašo nefotografuoti ir neįrašinėti rodomos medžiagos.

Paskaitų planas >

Nuoroda prisijungti visiems susidomėjusiems >

 

A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras

Nuoširdžiai sveikiname profesorę Aldoną Paulauskienę 85-ojo gimtadienio proga!

 

1964

Nuo 1964 m. iki 1968 m. Istorijos–filologijos fakulteto prodekanai – J. Balkevičius ir Z. Zinkevičius.

Liet. k. katedros dėstytoja pradėjo dirbti Aldona Paulauskienė / VU, 1958/.

(Fakulteto metraštis)

 

Kokia nauda iš buvusio mūsų mokslinės minties skrydžio, jei ta pačia kryptimi nėra kam dirbti ir diskutuoti...

(Aldona Paulauskienė)

 

Su obelų ir ievų žydėjimu pasitinka mus 85-asis profesorės Aldonos Paulauskienės gimtadienis. Kaip aidas nuaidi jos paskaitos apie veiksmažodį, daiktavardį, būdvardį, gramatines kategorijas: asmenį, veikslą, giminę, skaičių, ar gramatikų istoriją, kaip žaibas nublyksi jos pastabos per darbų gynimus ar doktorantūros egzaminus. Ir visa tai susilieja su atvirumo ir nuoširdumo gaida per katedros posėdžius, motiniška globa, jos pačios žodžiais sakant, žygiuojant, „į mokslo kalną“, kai tas žygis nebūna lengvas ir daug kas priklauso nuo pasirengimo, jėgų, ištvermės, oro sąlygų ir draugų.

Tebūna mūsų linkėjimai kaip ta

  • dzūkiška šnekta
  • padrika beskertanci
  • su vasarų ar eterų balsais
  • biskį svecimokais bet
  • liulancais, urzgiancais, giedancais
  • kaip graitavietės purslai ar
  • parskridusių gulbių
  • su pilkais gulbiukais bulbenimas

(Juozas Žitkauskas)

Lietuvių kalbos katedra

 

Screenshot 2020 05 18 at 19.00.45

Šių metų gegužės 16 dieną mūsų buvusi kolegė profesorė Eleonora Safronova švenčia garbingą 90-ies metų jubiliejų. Kaip dėstytoją ją prisimena daugybė dėkingų jai absolventų. Labiausiai visus žavėjo profesorės iškalba, užsidegimas, meilė literatūrai, kurios subtiliausius niuansus ji nagrinėjo per paskaitas, seminarus, baigiamųjų darbų gynimus. Ji galėdavo nesustodama kalbėti, nes pasakojo apie tai, ką iš tiesų mėgsta. Kaip kiti gali pasakoti apie save, apie savo anūkus ar apie gamtą. Jos straipsniai apie XX a. pr. rusų literatūrą, knyga apie I. Buniną įdomūs ir šių dienų filologams. Mokslininkė, tyrėja, tekstų interpretuotoja Eleonora Safronova visada buvo ir tebėra panirusi į egzistencinių prasmių pasaulį, dirbo ir rašė iš pašaukimo, iš poreikio suprasti literatūros ir filosofijos kūrinį – pasidalinti, kaip tai darė Sokratas, tuo supratimu su gabiais jaunais žmonėmis. Perfrazuojant rusišką posakį, gimusi skraidyti šliaužioti negali. Eleonora Safronova gimusi skraidyti minčių padangėse, sklandyti jų gelmėse. Tad linkime polėkio ir sveikatos šiai nuostabiai moteriai.

 

Filologijos fakulteto bendruomenė

Paryžiuje, vienoje  didžiausių  Prancūzijos meno ir mokslo leidyklų Hermann éditeur (įkurta 1876), ką tik pasirodė VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto profesorės Danguolės Melnikienės Lietuvių-prancūzų kalbų žodynas. Šis 116 autorinių lankų ir 1200 p. apimties leidinys išleistas prestižinėje kolekcijoje Vertige de la langue. Tai didžiausias ir išsamiausias iki šiol pasirodęs dvikalbis žodynas, lyginantis lietuvių ir prancūzų kalbas.

Žodyno autorė – leksikografijos ir metaleksikografijos specialistė, perengusi keturis dvikalbius žodynus, tris tarptautines mokslines monografijas, kelias dešimtis mokslinių straipsnių, skirtų sinchroninei bei diachroninei leksikografijai ir publikuotų Italijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Lietuvoje.

Šis žodynas buvo rengiamas šešerius metus pagal Prancūzų instituto Lietuvoje ir Lietuvių kalbos Instituto projektą, jo leidybą rėmė Lietuvos mokslo Taryba. Leidinio recenzentai – Barselonos autonominio universiteto profesorius Xavier Blanco ir VDU prof. Aurelija Leonavičienė. Žodyno antraštyne – daugiau kaip 30 000 žodžių.

Rengiant šį žodyną, buvo remiamasi naujausiomis tarptautinės leksikografijos nuostatomis, nuolat taikomas fraziškumo principas, kuomet žodžių leksinė reikšmė atskleidžiama per sintagminius ryšius ir realius žodžių vartojimo kontekstus (laisvuosius žodžių junginius, kolokacijas, pragmatemas, frazeologimus), o ne išverčiant pavienius žodžius, kurių junglumas lieka žodyno vartotojui neaiškus. Žodynas taip pat pasižymi unikalia antraštyno gausa bei įvairove: be bendrinės kalbos žodžių, į jį įtraukta vadinamoji diasisteminė leksika, reprezentuojanti diachroninius, diastratinius, diatopinius, diatechninius lietuvių ir prancūzų kalbų variantus.

Sveikiname dr. Giedrę Ivanovą, gegužės 8 d. sėkmingai apgynusią disertaciją tema „Muzikos raiška Kosto Ostrausko dramose" humanitarinių mokslų srities filologijos krypties daktaro laipsniui gauti. Pirmą kartą fakulteto istorijoje disertacija buvo ginama nuotoliniu būdu! Disertacijos vadovė - prof. dr. Irina Melnikova.

Linkime sėkmės tolimesnėje mokslinėje veikloje!

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos