Sidebar

Bendros naujienos

Book Cover no enKviečiame į tarptautinio projekto „Kol gyveni, tol ir mokaisi“ piešinių parodą VU Bibliotekos Direkcijos koridoriuje. „Kol gyveni, tol ir mokaisi“ – tai jau penktus metus vykstantis tarptautinis projektas, kurį inicijavo VU Filologijos fakulteto dėstytoja Rasa Bačiulienė. Ką tik pasirodė penktoji patarlių rinktinė „Lietuvių-norvegų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Litauisk-norske ordtak. En lærer så lenge en lever“ (išleido VšĮ „Pamėginčius). Leidinį į savo fondo rinkinius jau įtraukė Norvegijos daugiakalbė nacionalinė biblioteka.

Knygą sudaro lietuvių ir norvegų patarlės, kurių kiekvienos reikšmė paaiškinta, patarlės papildytos variantais. Knygą iliustravo vaikai iš Lietuvos ir Norvegijos. Lietuviškas patarles piešė vaikai iš Rokiškio rajono Obelių vaikų globos namų, Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namų, Dusetų meno mokyklos, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro, o jų norvegiškus atitikmenis iliustravo mokiniai iš Stokksund ir Rotvoll mokyklų Norvegijoje. 

Šiais metais prestižinėje tarptautinėje Londono knygų mugėje projektas buvo nominuotas „Iternational Excellence Awards 2019“ tarp trijų geriausių pasaulyje kategorijoje „Educational Learning Recourses“.

Patarlės yra tradiciniai posakiai, atspindintys kalbos turtingumą ir tautos charakterį, atskleidžiantys tautos savitumo išraišką. Todėl patarlių perteikimas jaunajai kartai yra labai svarbi ugdymo priemonė. Projektu siekiama skatinti vaikus vaizdingai kalbėti gimtąja kalba ir tuo pačiu mokytis svetimos kalbos per kūrybinę išraišką. Šis projektas – puikus tarpkultūrinio bendradarbiavimo bei socialinies įtraukties pavyzdys.

Paroda veiks spalio 14 d. – lapkričio 8 d.

2019 m. spalio 10 d., ketvirtadienį, 13.00 val. Senato salėje (VU Centriniai rūmai) vyks DAAD (Vokietijos akademinė mainų tarnyba) Informacijos centro Rygoje ir Vokiečių filologijos katedros organizuojamas informacinis renginys apie studijų ir stipendijų galimybes Vokietijoje studentams, tyrėjams, mokslininkams. Renginyje anglų ir vokiečių kalbomis gausite informacijos apie studijas, gyvenimą Vokietijoje ir studijų finansavimo galimybes šioje šalyje, galėsite pateikti klausimus DAAD atstovams.

Daugiau informacijos: www.daad.lt

Spalio 11 d. 13 val. Lietuvių literatūros katedra rengia mokslinį seminarą „Donato Saukos darbai: savitumas ir vertė“, skirtą ilgamečio katedros profesoriaus D. Saukos 90-mečiui paminėti. Seminaras vyks V. Krėvės auditorijoje.

Programa 
13.00–14.30 Prof. Viktorija Daujotytė. Tarp asmeninės refleksijos ir filosofijos
Doc. Marijus Šidlauskas. Profesorius skaito klasiką
Prof. Brigita Speičytė. Donato Saukos lyginamosios literatūros projektas: „programa maximum“
14.30–15.00 Kavos pertrauka
15.00–17.00 Dr. Vita Ivanauskaitė-Šeibutienė. „Folkloristika be iliuzijų?” Keletas minčių apie Donato Saukos pasirinktus folkloro recepcijos kelius
Prof. Ingė Lukšaitė. Profesoriai ir doktrina
Dr. Saulė Matulevičienė. Donato Saukos rankraščiai
Diskusija.

plakatas D4 1Nacionalinės kultūros premijos laureatas prof. D. Sauka (1929 10 13–2015 05 16) – iškilus lituanistas, tautosakininkas, literatūros tyrėjas, įžvalgus kultūros ir visuomenės kritikas, parašęs išleidęs monografijas „Salomėjos Nėries kūryba, 1921–1940″ (1957), „Žemaitės stebuklas“ (1988), „Jurgis Savickis – XX amžiaus literatūros šifras“ (1994); lietuvių tautosakai skirtą studiją „Tautosakos savitumas ir vertė“ (1970), vadovėlius „Vestuvių lyrinės dainos“ (1980), „Lietuvių tautosaka“ (1982, antrasis iš esmės papildytas leidimas, 2007). Rašęs aktualius eseistinius-publicistinius tekstus, kurių dalis paskelbta knygelėje „Noriu suprasti“ (1990). Už kelių dešimtmečių apmąstymus vainikuojančią kultūrologinę studiją „Fausto amžiaus epilogas“ (1998) apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija. Jau po D. Saukos mirties pradėtas skelbti jo rankraštinis palikimas. Išsamus intelektualinės autobiografijos rankraštis virto knyga „Donatas Sauka. Apie laiką ir save“ (2018).

Moksliniame seminare dalyvaus ir pranešimus skaitys Profesoriaus kolegos, mokiniai, jo palikimo tyrinėtojai: habil. dr. Ingė Lukšaitė, prof. Viktorija Daujotytė, prof. Brigita Speičytė, doc. Marijus Šidlauskas, dr. Vita Ivanauskaitė-Šeibutienė, dr. Saulė Matulevičienė.

ARKSI Italų kalbotyros ir literatūros katedra šių metų spalio 21–25 d. kviečia dalyvauti XIX Pasaulinės italų kalbos savaitės „Italų kalba teatro scenoje“ renginiuose. Tokia italų kalbos savaitė Lietuvoje yra Fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros iniciatyva. Renginius organizuoja Italų kalbotyros ir literatūros katedra drauge su Italų kultūros institutu ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

Detalią programą ir registraciją į renginius rasite >

Šių metų rugsėjo 12–13 d. Vilniaus universiteto Filologijos ir Filosofijos fakultetai surengė motinystę tyrinėjančių mokslininkų projektinės veiklos plėtros susitikimą. Susitikime dalyvavo 17 Vilniaus universiteto mokslininkių iš VU Filologijos, Filosofijos ir Medicinos fakultetų, 6 mokslininkės iš Meinuto universiteto (Airija), 3 mokslininkės iš Upsalos universiteto (Švedija), VU mokslo ir plėtros skyriaus bei Lietuvos mokslo tarybos atstovai. Europos komisijos mokslo skyriaus atstovė, Christine VOELKL, prisijungė virtualiai iš Briuselio.

Susitikimo metu buvo tobulinama šiais metais teiksiama TWINNING paraiška ir svarstoma apie kitus galimus projektus ir finansavimo schemas.

2019 m. spalio 4 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Konferencijų centre (92 aud.), Universiteto g. 5, Vilnius, vyks Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto organizuojama konferencija „Vertimas šiuolaikinėje visuomenėje: kintantis vertėjo vaidmuo, etika ir lūkesčiai“ (Translation in a modern society: the changing profile of a translator, ethics, expectations). Konferencija vaizdo ryšiu taip pat sujungs Vilnių ir Briuselį.

9.30–10.00 Registracija
10.00–10.30 Sveikinimo žodis:
  • Prof. dr. Valdas Jaskūnas, Vilniaus universiteto studijų prorektorius
  • Prof. dr. Inesa Šeškauskienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė
  • Rita Dedonienė, Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamento 1 skyriaus vadovė
10.30–11.15 Professionalism and ethics for translators and translation scholars
(Profesionalumas ir etika: vertėjai ir vertimo srities tyrėjai)
Christina Schaeffner, Astono universitetas, JK
11.15–12.00 The changing profile of specialised translation: humans versus machines
(Kintantis specializuotojo vertimo pobūdis: žmogus vs. vertimo programos)
Lucja Biel, Varšuvos universitetas ir Europos vertimo studijų asociacija
12.00–12.15 Klausimai pranešėjoms
12.15–13.30 Pietūs (Vilniaus universiteto kavinė)
13.30–14.15 „Ieškote vertėjų? Ne, ieškome išmanių vertėjų!“ 
Renata Špukienė, UAB „Tilde“ direktorė
14.15–14.45 Darbuotojo asmenybės atitikimas profesijai ir organizacijai
Mirolanda Trakumaitė, UAB „OVC Consulting“ konsultantė
14.45–15.00 Klausimai pranešėjoms
15.00–15.30 Kavos pertrauka
15.30–16.45 Darbas grupėse:
  1. Vertimas Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamente: kaip keičiasi profesija (Rita Dedonienė ir Sigita Stankevičienė (Europos Komisija)
  2. Training translators of specialised texts (Lucja Biel)
  3. MA research papers: what is new in Translation Studies (Christina Schaeffner)
16.50–17.30 Diskusijų pristatymas. Konferencijos uždarymas (Prof. Nijolė Maskaliūnienė ir Rita Dedonienė)
Pastaba Rytinės sesijos pranešimai anglų kalba bus verčiami sinchroniškai į lietuvių kalbą.

Rugsėjo 26 d. patvirtinti pirmojo Baltijos mokslo programos (Baltic Research Programme) kvietimo rezultatai. Paraiškas vertinę ekspertai iš 130 pateiktų projektų atrinko 7, kurių vykdymui per kelerius metus bus skirta 6 mln. EUR.

Tarp laimėtojų ir du Tartu universiteto koordinuojami projektai, kurių vykdyme dalyvaus Vilniaus universiteto mokslininkai. Vienas iš dviejų laimėjusių projektų – ARKSI Anglų filologijos katedros docentės dr. Jolantos Šinkūnienės vadovaujamas projektas „Academic writing in the Baltic States: rhetorical structures through culture(s) and languages“.

Baltijos mokslo programa (angl. Baltic Research Programme) yra jungtinė trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – mokslo programa, finansuojama iš Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių (Islandijos ir Lichtenšteino) bei Norvegijos 2014–2021 m. finansinių mechanizmų lėšų. Programos tikslas – remti mokslinius tyrimus taip stiprinant regioninį bendradarbiavimą. Iš viso numatyta surengti tris paraiškų konkursus pamečiui: 2018 m. kvietimą teikti paraiškas skelbė Estija, 2019 m. konkursas vyks Latvijoje, o 2020 m. – Lietuvoje.

Daugiau informacijos apie Baltijos mokslo programą ir I kvietimo rezultatus.

naujienos.vu.lt informacija

Puslapis 2 iš 73
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos