Lapkričio 28–30 d. mūsų fakultete vyks antroji tarptautinė baltistikos mokykla. Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorijoje vienas po kito gražia lietuviška kalba prisistatinėjo trys dešimtys iš skirtingų pasaulio kraštų į Tarptautinę baltistikos mokyklą atvykę skirtingų pakopų studentai. Savo sveikinimo kalboje Baltistikos katedros vedėja prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė-Villanueva Svensson teigė, jog „nesvarbu, kuo tapsite ateityje – tyrėjais, vertėjais ar pasirinksite kitą kelią – Jūs jau esate mūsų kalbos ir kultūros ambasadoriai“.

Tarptautinės baltistikos mokyklos dalyvius sveikinęs Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas linkėjo jiems megzti tvirtus ryšius ir priminė apie ateinančiais metais Vilniaus universitete vyksiantį, Lietuvos Respublikos Prezidento globojamą XIV Tarptautinį baltistų kongresą, kuriame būtų malonu išvysti ir šiandienos veidus.

Lapkričio 29 d., penktadienį, Filologijos fakultete, Anglų filologijos programa jau tryliktąjį kartą surengė kasmetinį Viljamo Šekspyro sonetų vertimo konkursą Algimantos Railaitės-Pranckevičienės vardinei stipendijai laimėti. Džiaugiamės galėdami pranešti, jog šių metų konkurso nugalėtoja tapo Anglų filologijos II kurso studentė Milda Kuliešaitė!

Šis konkursas nėra lengvas – reikalauja kūrybiškumo bei sumanumo, kantrybės, atidumo detalėms ir labai gero abiejų – lietuvių ir anglų – kalbų supratimo. Taip pat reikalingas jautrumas poetinei formai, sugebėjimas išlaikyti pusiausvyrą tarp originalaus metro ir rimo schemos, kartu perteikiant soneto nuotaiką.

Komisija, kurią sudarė 9 nariai, pagyrė Mildos vertimą už meniškumą, o komisijos pirmininkas dr. Rimas Užgiris pasveikino anglų kalba: "Members thought it was the most artful translation of Sonnet 130, retaining rhyme and a good amount of iambic meter, while also preserving key meanings. The third stanza in particular captures the humor which is so important to this poem. This translation also preserves the sense of the volta in the final couplet (i.e., I love you just the way you are), while leaving open whether any volta could save the day after what went before (and so leaving open another possible meaning: that romantic lies might actually be necessary)" (vert. „Nariai manė, kad tai meistriškiausias 130 soneto vertimas, nes jame išlaikytas rimas ir geras jambinis metras, tačiau išsaugotos pagrindinės prasmės. Ypač trečioje strofoje perteiktas humoras, toks svarbus šiam eilėraščiui. Šiame vertime taip pat išsaugota paskutinio kupleto volta prasmė (t. y. Myliu tave tokią, kokia esi), kartu paliekant atvirą klausimą, ar kokia nors volta gali išgelbėti dieną po to, kas buvo prieš tai (ir taip paliekant kitą galimą prasmę: kad romantiškas melas iš tikrųjų gali būti būtinas).“

Šiemet įteikti stipendijos į Fakultetą atvyko mecenatas Andrius Pranckevičius. Mecenatui dėkojame už prasmingą veiklą ir puoselėjamus draugiškus santykius su Anglų filologijos programa ir Filologijos fakultetu. Stipendijos laureatė Milda Kuliešaitė buvo pristatyta ir pasveikinta Fakulteto Tarybos posėdžio metu, lapkričio 29 d.

Nuoširdžiai sveikiname studentę!

Anna Krawczyk ir jos atlikti vertimai. Asmeninio archyvo nuotr.

Anna Krawczyk, baigusi studijas Varšuvos universiteto Baltistikos katedroje, praleido dalį studijų laiko Lietuvoje besimokydama lietuvių kalbos. Anna sako, kad „Lietuvoje žmonės rūpinasi vieni kitais, o Vilnius – nuostabus miestas, kuriame gera gyventi“. Jos gyvenime poezijos vertimai tapo tiltu, jungiančiu dvi tautas.

Lietuvių kalbos studijos Varšuvoje ir Lietuvoje

Anna lietuvių kalbą pradėjo studijuoti 2017 m. Varšuvos universitete, kai studijų laikų draugas paskatino mokytis šios kalbos, tačiau net santykiams nutrūkus susidomėjimas lietuvių kalba nenuslopo.

„Meilę vyrui pakeitė meilė kalbai“, – juokiasi.

Ji didžiuojasi priėmusi tokį sprendimą ir pabrėžia, kad lietuvių kalba – labai graži. Vėliau pagal įvairias studijų programas ji plėtė lietuvių kalbos žinias vasaros mokyklose Klaipėdoje. Mergina sako, kad vasaros kursų tikslas nėra vien kalbos mokymasis – per mėnesį negali įgyti daug žinių. Šių kursų esmė – bendruomenė. Klaipėdoje ji susipažino su žmonėmis iš viso pasaulio, kurie domisi lietuvių kalba ir kultūra.

Vieną semestrą Anna turėjo galimybę studijuoti Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, kur įgijo daugybę naujų žinių.

„Ypač vertinu tai, kad lietuvių kalbos gramatika, kultūra ir komunikacija buvo dėstomos atskirai – manau, tai puikus sprendimas. Didžiausias iššūkis buvo įsigilinti į dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių vartoseną. Kai kurios šios konstrukcijos sutampa su lenkų kalbos gramatika, tačiau kitos pasirodė labai archajiškos ir sudėtingos. Padalyviai man – tarsi kosmosas! Labai sudomino ir lietuvių slengas. Puikiai prisimenu žodį „moralkė“, kuris vartojamas ir lenkų kalboje. Šis žodis puikiai apibūdina vidines moralines dilemas po vakaro, kai per daug išgėrėme ir ryte gėdijamės savo poelgių. Tada sakome, kad „turime moralkę“, – pasakoja Anna.

Studijų metais merginai sunkiai sekėsi susirasti lietuvių draugų, kadangi, būnant tarptautinėje aplinkoje, sunku iš jos išeiti, o ir kalbos lygis dar nėra pakankamas. Tačiau viskas pasikeitė po Lietuvos rašytojų sąjungos organizuoto renginio „Abiejų Tautų Respublikos literatūros seimelis“. Į „Seimelį“ atvyksta kūrėjai iš Lietuvos ir vertėjai iš Lenkijos. Savaitę jie dirba kartu. Renginyje dalyvavę poetai įtraukė Anną į vertimo veiklą ir pamažu tapo artimiausiais draugais.

Anna yra girdėjusi apie stereotipą, kad lietuviai yra nedraugiški ir uždari, tačiau tam visiškai nepritaria: „Vilniuje buvau sutikta labai šiltai – galbūt dėl to, kad mokėjau lietuviškai? Visuomet jaučiausi grupės dalimi, niekada nejutau, jog esu kažkokia užsienietė. Lietuvoje žmonės, atrodo, tikrai rūpinasi vieni kitais. Pavyzdžiui, autobuso ar troleibuso vairuotojai dažnai palaukia vėluojančių keleivių, o jei kas pameta piniginę, iškart atsiranda bent dešimt norinčių padėti. Tokie poelgiai man tiesiog paglosto širdį – žmonės čia pastebi vienas kitą.“

„Tiesa, galbūt pirmasis įspūdis gali susidaryti priešingas, bet net jei lietuviai atrodo nedraugiški, jie vis tiek labai mieli! Pavyzdžiui, kartą Klaipėdoje parduotuvėje pasakiau pardavėjai „viso gero“, o ji, piktokai pažvelgusi, atsakė „viso geriausio“. Pagalvojau, gal ji supyko, kad nepalinkėjau to paties“, – juokiasi mergina.

Poezija – tai tiltas tarp dviejų tautų

Anna dvejus metus dirbo Lenkijos instituto Vilniuje projektų koordinatore. Jos veikla buvo itin įvairi: vedė lenkų kalbos kursus, rengė edukacinius užsiėmimus vaikams, kurie lankė lenkų mokyklas Lietuvoje, organizavo „Poezijos pavasario“ renginius, kūrė skelbimus socialiniams tinklams ir vertė tekstus iš lietuvių į lenkų kalbą. Vertimų veiklą Anna pradėjo dar studijų metais, o dabar ši patirtis tapo neatsiejama jos profesinio kelio dalimi.

Varšuvos universiteto Baltistikos katedroje studentai intensyviai gilina vertimo įgūdžius – visi dėstytojai yra puikūs vertėjai, o per keturis semestrus tenka dirbti su skirtingo stiliaus tekstais.

„Pirmąjį semestrą verčiame filmų tekstus, antrąjį – poeziją, trečiąjį – apsakymus, o galiausiai – oficialius dokumentus“, – pasakoja Anna.

Po studijų ji pradėjo versti tekstus socialiniams tinklams, renginių aprašymus, o viena leidykla netgi paprašė išversti dvikalbės antologijos apie Zbignevą Herbertą įvadą. Tačiau, kaip pati pripažįsta, didžiausią iššūkį vertimuose kelia kultūrų skirtumai.

„Pavyzdžiui, ilgai svarsčiau, kaip tiksliausiai išversti žodį „profsąjunga“. Lietuvišką reikšmę puikiai suprantu, tačiau lenkiškai tai būtų „związek zawodowy“ – ilgas ir oficialus terminas. Net tėvų klausiau, ar lenkų kalboje egzistuoja trumpesnis atitikmuo, bet jie atsakė, kad tokio nėra. Tada supratau, kokia prasta mano lenkų kalba!“ – juokiasi Anna.

Šiuo metu ji verčia teatro tinklalapį ir dirba prie knygos vertimo, tačiau apie pastarąjį projektą kol kas pasakoja kukliai – esą dar per anksti dalintis smulkmenomis.

2023 m. gegužės 20–21 d. Varšuvos universitete vyko „Poezijos pavasaris“, kuriame dalyvavo garsūs lietuvių poetai Antanas A. Jonynas, Gytis Norvilas ir Indrė Valantinaitė. Šis renginys – ne tik literatūros šventė, bet ir svarbi patirtis Baltistikos katedros studentams bei alumnams, kurie pažintį su lietuvių kalba dažnai pradeda versdami tekstus „Poezijos pavasario“ almanachams. Tai puiki proga išmėginti vertėjo darbą.

„Poezija tarsi tiltas, kuris mus jungia. Mes juk – kaimynai, o verčiama tiek mažai kūrinių“, – priduria Anna.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedra pradeda penkių straipsnių ciklą, kuriame bus pristatyti užsienio baltistikos centrų alumnai. Jie po studijų baigimo ne tik toliau gilina lietuvių kalbos žinias, bet ir savo veiklą sieja su lietuvių kalba, literatūra, kultūra.

Varšuvos universiteto Baltistikos katedros lietuvių kalbos studijos prasidėjo 1990 m., kai Polonistikos fakultete buvo įkurta Baltų filologijos katedra. Jai vadovavo prof. habil. dr. Wojciechas Smoczyńskis. Vėliau ši katedra buvo pertvarkyta į Baltistikos skyrių, kurio vadovė nuo 2014 m. yra dr. Joanna Tabor. Šiuo metu Varšuvos universitete vykdomos bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijos, kuriose dėstomos lietuvių ir latvių kalbos, gramatika, literatūra, taip pat supažindinama su Baltijos šalių istorija ir dabartimi. Studentai turi galimybę mokytis vertimo meno.

Varšuvos baltistai aktyviai organizuoja renginius, tokius kaip susitikimai su lietuvių poetais festivalyje „Poezijos pavasaris“ ir vertimo dirbtuvės. Be to, kartu su Vilniaus ir Tartu universitetų kolegomis jie rengia tarptautinę studentų ir doktorantų konferenciją „Bridges in the Baltics“. Daugiau informacijos apie baltistiką Varšuvos universitete galima rasti Baltenxus tinklalapyje.

Straipsnis parengtas pagal Vilniaus universiteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros vykdomą projektą „Informacinis ir koordinuojantis Baltistikos centrų portalas“ (Nr. 1.78 Mr SU-1006), remiamą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

Lapkričio 29 d., 13.00 val., 314 B aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą, kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu, doc. dr. Vladimir Panov ir Ignu Rudaičiu. Seminare pranešimą skaitys Ignas Rudaitis, tema: „Kodėl aktualu žmonių kalbos įsisavinimą mėginti atkartoti kompiuteriuose?".

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu Ms Teams platformoje.

Visi maloniai kviečiami!

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotrauka

Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto mokslininko doc. Viliaus Bartninko monografija „Traditional and Cosmic Gods in Later Plato and the Early Academy“ sulaukė tarptautinės mokslininkų komisijos įvertinimo – jai skirta „2025 Manfred Lautenschlaeger Award for Theological Promise“ premija.

„Sunku nusakyti jaudulį. Man pirmas toks tarptautinis apdovanojimas. Ir dar iš teologijos! Ir Heidelbergo universiteto komisijai šis tas naujo. Jų nugalėtojų sąraše dominuoja biblistai ir šiuolaikiniai teologai, dar nėra buvę laimėtojo iš grynai pagoniškos teologijos. Esu be galo dėkingas, ypač savo vadovams Gábor Betegh ir Vytautui Ališauskui už palaikymą“, – savo „Facebook“ paskyroje džiaugsmu dalijosi mokslininkas.

2023 m. doc. V. Bartninkas išleido 300 puslapių monografiją, kurią išleido Kembridžo universiteto leidykla.

„Tai yra knyga apie mano vaikystės svajonių pasaulį, graikų mitus ir dievus, tai yra knyga apie mūsų visų svajonių pasaulį – visatą ir norą vis labiau pažinti Merkurijų, Venerą ir kitus kosminius kūnus. Šie du pasauliai pirmą kartą aštriai susidūrė Platono mąstyme, kuomet jis suprato, kad dangaus kūnai yra dievai. Būtent, Merkurijus tėra vertinys iš graikų kalbos, kitaip sakant, Hermis, o šis ir kiti dangaus kūnai imti graikų vadinti dievų vardais būtent Platono ir jo mokinių darbuose. Bet tada iškyla klausimas: ką daryti su senaisiais dievais, tokiais kaip Atėnė? Atsakymai yra mano knygoje“, – taip dar 2023 m. savo kūrinį apibūdino doc. V. Bartninkas.

„Manfred Lautenschlaeger Award for Theological Promise“ apdovanojimas kasmet skiriamas vos dešimčiai jaunų mokslininkų iš viso pasaulio už išskirtines disertacijas arba pirmuosius podoktorantūros darbus, parašytus „Dievo ir dvasingumo“ (plačiąja prasme) tema. Laureatus atrenka 20 recenzentų iš 15 šalių, o premijos įteikiamos iškilmingoje ceremonijoje, kuri vyksta Heidelbergo universitete Vokietijoje.

Praėjusią savaitę Meinuto universitete (Airija) vyko Arqus aljanso vadovų susitikimas, kuriame buvo aptartos tarpinės darbo grupių veiklos ataskaitos ir pasirengimas jų vertinimui, skatinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas įgyvendinant Arqus veiklos planus bei numatomos ateities perspektyvos ir artimiausi darbai.

Susitikimo metu 11-oji darbo grupė „Daugiakalbis ir daugiakultūris centras“ pristatė savo veiklas, tarp jų: Arqus kalbų kavinės; Daugiakalbystės modulio įgyvendinimas; paskaitų ciklas „9 mėnesiai, 9 universitetai“; elektroninių išteklių, skirtų kalbų mokymuisi, rinkimo eiga. Taip pat buvo aptarti ir kiti svarbūs klausimai, t. y. kursų Arqus aljanso dėstytojams dėstantiems anglų kalba organizavimas, paskaitų ciklo apie  dirbtinio intelekto (DI) panaudojimą mokant kalbų rengimas.

Arqus aljansas skiria daug dėmesio dirbtinio DI naudojimui mokymo(si) procese. Darbo grupės yra skatinamos telkti pastangas ir kartu vertinti DI keliamus iššūkius ir pritaikymo galimybes studijų procese.

Vilniaus universiteto koordinacinis komitetas, kartu su 11-osios darbo grupės „Daugiakalbis ir daugiakultūris centras“ vadove Roma Kriaučiūniene, džiaugiasi galėdami pristatyti visai Arqus bendruomenei naująjį Arqus anglų kalbos stiliaus vadovą (Arqus English Style Guide), kuris buvo pristatytas susitikimo Meinuto universitete metu.

Kviečiame susipažinti su šiomis gairėmis ir naudoti jas rengiant įvairius dokumentus komunikacijai anglų kalba.

2025 m. rugsėjo 25–27 d. vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Ratio, affectus, sensus: Literatūrinė baroko kultūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, skirta pažymėti Baroko literatūros metus ir 1625 m. išleisto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos rinkinio Lyricorum libri tres 400 metų jubiliejų. Renginiu siekiama suburti ir paskatinti tyrėjus pasidalinti įžvalgomis apie XVII a. literatūrinę kultūrą LDK, Sarbievijaus kūrybą, Baroko recepciją vėlesniais laikais ir daugeliu kitų aktualių temų.

Konferenciją organizuoja VU Filologijos fakultetas drauge su LLTI Senosios literatūros skyriumi.

Daugiau informacijos apie konferenciją galima rasti čia.

Asociatyvi nuotr. / „Pixabay“ nuotr.

Filologijos fakultetas įsigijo akių judesių įrašymo įrangą „Eye-Link Portable Duo“, kuri leidžia sekti ir įrašyti, kur tiksliai ekrane žiūri tyrimo dalyvis.

Akių judesiai yra labai plačiai tiriami kaip savotiškas langas į mūsų mąstymą – kai akimis fiksuojame kokį nors objektą, mes iškart bandome jį suvokti. Šis procesas vyksta automatiškai ir nuo mūsų nepriklauso. Todėl įrašydami ir analizuodami žmogau akių judesius mokslininkai gali daryti išvadas, kaip jis ar ji suvokia tai, į ką žiūri: kas suvokiama greitai ir paprastai, kas kelia iššūkių, kur sutelkiame dėmesį, o ką išvis praleidžiame pro akis.

Akių judesių įrašymo tyrimai yra tapę savotišku aukso standartu kalbos suvokimui tirti. Duodami dalyviui visiškai įprastą ir natūralią užduotį (tarkim, skaityti tekstą ar atlikti testą) mokslininkai gali tyrinėti įvairiausius kalbos suvokimo klausimus. Pavyzdžiui, bandoma nustatyti, kaip suvokiame įvairias kalbines konstrukcijas, ar bandome nuspėti, ką skaitysime toliau, kaip iškoduojame perkeltines žodžių reikšmes, į ką kreipiame dėmesį skaitydami tekstą arba kaip geriausiai mokomės naujo žodyno ar konstrukcijų mokydamiesi užsienio kalbos.

„Eye-Link Portable Duo“  leidžia itin dideliu tikslumu sekti ir įrašyti akių judesius, taigi ši įranga įgalina mokslininkus naudoti skirtingas eksperimentines akių judesių įrašymo metodikas. Tokios įrangos buvimas Fakultete atveria galimybę visiškai naujiems tyrimų laukams ir aukščiausio lygio bendradarbiavimui su užsienio tyrimų centrais.

Sausio mėnesį pakviesime kolegas į kelių dienų seminarus apie akių judesių įrašymo metodo taikymo galimybes kalbos suvokimui tirti.

Daugiau informacijos apie įrangą galite rasti čia: