Balandžio 16–17 d. Vilniaus universiteto Anglų filologijos katedra rengia jau tradicinę studentų anglistų konferenciją „English Studies 2026: Discourse and Society“.

Per daugiau nei du dešimtmečius konferencija išaugo į tarptautinį renginį – šiemet joje dalyvauja daugiau nei 40 studentų. Programoje numatyti 4 plenariniai pranešimai ir 4 kūrybinės dirbtuvės (workshops).

Tavo esė gali tapti bilietu į tarptautinę menų fiestą Nidoje

Thomo Manno festivalis kasmet formuojamas pagal temas, kuriomis siekiama atspindėti svarbias dabarties problemas. Trijų metų cikle pasiūlytos trijų didžiųjų dorybių potemės. Pernai kalbėta apie tikėjimą, o šiemet susitelksime ties viltimi. Taigi bendra šiųmečio jubiliejinio festivalio tema  –­ „Išniręs laikas. Viltis“.  

Kalbėdamas apie jį supantį pasaulį, Shakespeare‘o Hamletas sako, kad „išniro laikas“. Šis apibūdinimas, anot festivalio kuratoriumo pirmininkės Irenos Vaišvilaitės, skatina „įžvelgti išgyvenimo ir išlikimo laikysenas radikaliuose virsmuose, kai ima nykti ar griūva pažįstamo pasaulio kontūrai“. 

„Buitiškame, kasdieniame kalbėjime ir laikysenoje viltis suprantama psichologiškai ir emociškai – kaip optimistinio lūkesčio tikintis geriausio sinonimas. 

Tuo tarpu Vilties dorybė yra ne tikėjimas, kad viskas kažkaip susiklostys, kad troškimai ir svajos išsipildys, o žvelgimas į sudėtingos ir dažnai priešiškos tikrovės gilumą per savo buvimą pasaulyje, per žmoguje esančią dvasios gelmę. Taigi Viltis yra ne jausmas, o valinga bei aktyvi kantrybės ir tvirtumo  laikysena“ (visą anotaciją galite perskaityti ČIA). 

Jau dešimti metai Thomo Manno festivalis skelbia ir studentų esė konkursą. Laukiame jūsų tekstų, kurie iš asmeninės perspektyvos gvildentų su festivalio tema susijusius klausimus. 

Trijų atrinktų esė autoriai festivalio metu viešės Nidoje (apmokama kelionė Lietuvoje ir 3 d. nakvynė), dalyvaus esė skaitymuose, kituose festivalio renginiuose. Esė bus publikuoja lietuvių ir vokiečių kalbomis Thomo Manno kultūros centro ir partnerių soc. tinkluose. 

Sužinoti, kuo ypatingas esė žanras, kuo jis skiriasi nuo samprotaujamojo rašinio, akademinio referato ar autobiografinės prozos, galite atsivertę paties T. Manno eseistiką. Jeigu neskaitote vokiškai, atsiverskite R. Rastausko, G.Beresnevičiaus, Cz. Miloszo, S. Sontag ir kt. eseistų knygas, taip pat ankstesnių konkursų laureatų esė, kurias galite rasti festivalio svetainėje www.mann.lt, naujienų skiltyje. 

KONKURSO SĄLYGOS:

– Dalyvauti gali aukštųjų mokyklų ir kolegijų studentės ir studentai; dalyvauti galima ne daugiau kaip dvejus metus iš eilės.

– Esė turi būti parašyta lietuvių arba vokiečių kalba festivalio tema.

– Apimtis: 1300–2000 žodžių (4–7 psl.), Word formatas. Reikalavimų neatitinkančios esė nevertinamos.

–Tekstus siųskite el. paštu  iki birželio 8 d.

– Laiške prašome nurodyti savo vardą, pavardę, studijų programą ir aukštąją mokyklą.

– Darbus vertins kuratoriumo paskirta komisija.

– Konkurso rezultatai skelbiami Thomo Manno festivalio svetainėje www.mann.lt birželio 18 d., nurodant tris į finalą patekusius esė autorius. 

– Daugiau informacijos teikiama el. paštu , www.mann.lt

Organizatorius:
VšĮ Thomo Manno kultūros centras

Projekto partneris:
Goethe‘s institutas Lietuvoje

Ever wondered how a single stroke of ink can carry 1,500 years of history? Join the Georgian Calligraphy Masterclass on April 27 and discover the art of pen and ink.

Caucasus University and the Georgian Calligraphers Association (Tbilisi, Georgia) are proud to invite you to the masterclass in the art of Georgian calligraphy, the unique tradition with fifteen centuries of continuous history.

Professional calligraphers Nestan Bagauri and Ana Gokadze will share the story of unique Georgian script and introduce you to the refined art of pen and ink. During the session, you will have the opportunity to independently create a delicate and sophisticated piece of calligraphy featuring a text that is meaningful to you.

Date: April 27, 2026

Time: 15:00 – 17:00

Venue: K. Donelaitis Auditorium

Please register by 17:00 on April 24 at the following link

About Georgian calligraphy:

Even though the exact time of the creation of Georgian script is not fully determined in science, we can trace the development of calligraphy at least from the 5th century, with the first samples executed in Asomtavruli letters with strictly observed geometric principles.

As years pass, these strict rules are gradually violated and calligraphers begin to explore new forms, and inspired by “distorted” outlines, they create new styles, which leads to the emergence of Nuskhuri. In the 9th, 10th, and 11th centuries, numerous calligraphic schools are formed in monastic scriptoriums across different regions, and it can be said that Georgian calligraphic creativity of this period has no boundaries.

In addition to meticulously copied spiritual manuscripts and stone-carved inscriptions, royal documents were also written in a quick and businesslike hand, and for this purpose a new script, Mkhedruli, is developed in the 10th century.

Calligraphy tradition is interrupted at the beginning of the 20th century, when the past is rejected with the idea that “The past is bad, everything new should serve new ideas.” From the second half of the 20th century, Georgian calligraphy begins to restore connections with past traditions; new works and competitions appear, and finally, the Georgian Calligraphers Association is established with the goal of maintaining, developing, and renewing the tradition.

Event Organizers: Caucasus University, Vilnius University

This masterclass is held as part of the project I Love Georgian – My State Language! It was first launched ten years ago at Vilnius University. Project Author: Professor Mariam Manjgaladze.

Kovo 27 ir balandžio 3 d. magistrantų seminaruose „Muzikos kultūra: teoriniai akiračiai“ lankėsi Daramo universiteto Filosofijos departamento profesorius Andy Hamilton. Seminaruose buvo nagrinėjamos muzikos kilmės teorijos, evoliucinių argumentų pagrįstumas, taip pat muzikos ir kalbos sąveika dainose. Diskutuota apie muzikines raiškos priemones, kuriomis konstruojamos kūrinio reikšmės, analizuota džiazo tradicija ir pasirinktų kūrinių interpretacijos. Seminarai suteikė studentams galimybę susipažinti su šiuolaikinėmis muzikos estetikos problemomis, naujai įvertinti garsių atlikėjų interpretacijas, permąstyti muzikos bei literatūros ryšį platesniame kultūriniame ir filosofiniame kontekstuose.

Visus ir visas kviečiame į Ispanų kultūros savaitę, vyksiančią balandžio 21–24 dienomis Vilniaus universiteto Filologijos fakultete! Renginiai vyks ispanų kalba.

Į du Kultūros savaitės renginius reikalinga išankstinė registracija:

- Balandžio 22 d. 15 val. vyks poetinio vertimo iš ispanų kalbos į lietuvių kalbą dirbtuvės.

Registracija: https://forms.gle/sqC8GWmqQxbpYKeN8.

- Balandžio 22 d. 18 val. vyks ispanakalbių kraštų kultūros viktorina.

Registracija: https://forms.gle/7Fd1EQdKUahHu6CK8.

2026 m. balandžio 20 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyks studentų lituanistų konferencija „Generalinė repeticija“. Tai galimybė studentams pristatyti savo tiriamuosius darbus ir gauti naudingų įžvalgų. Apie pasiruošimą, pranešimus ir patirtį konferencijoje sutiko pasidalinti VU Kauno fakulteto docentė dr. Rita Baranauskienė ir praeitais metais dalyvavusi studentė Gabrielė Repečkaitė. 

Kuo Jums buvo naudinga „Generalinė repeticija“? Kodėl svarbu dalyvauti konferencijose? 

Rita Baranauskienė: Manau, ši konferencija yra gera proga Vilniaus ir Kauno studentams lituanistams susipažinti, pasidalinti savo mokslinėmis idėjomis. Būtų puiku, jei ateityje prie Vilniaus universiteto prisijungtų ir kituose – Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo – universitetuose studijuojantys lietuvių filologijos studentai. Tuomet renginys taptų tikru Lietuvos studentų lituanistų sambūriu. 

Gabrielė Repečkaitė: „Generalinė repeticija“ buvo puiki galimybė išeiti iš komforto zonos ir išbandyti savo pranešimą. Kadangi pristačiau baigiamąjį darbą, gautas grįžtamasis ryšys padėjo pastebėti silpnesnes vietas, patobulinti pristatymo struktūrą bei sustiprinti pasitikėjimą savimi prieš tikruosius gynimus. Be to, dalyvavimas konferencijose suteikia galimybę susipažinti su bendraminčiais, dalytis idėjomis ir plėsti akademinį akiratį. 

Kokį patarimą duotumėte studentui, pirmą kartą pristatančiam savo tyrimą?  

Rita Baranauskienė: Svarbu, kad tyrimas būtų įdomus pačiam studentui. Tuomet patarčiau paklausyti kitų skaitomų pranešimų, vadovautis metodiniuose reikalavimuose nurodytais patarimais, parengtą pranešimą kelis kartus pasirepetuoti prieš veidrodį. Taip atsakingai ir kruopščiai parengtą pranešimą studentas pristatys pasitikėdamas savimi ir bus pasiruošęs mokslinei diskusijai.  

Gabrielė Repečkaitė: Svarbiausia – atsirinkti pagrindines mintis ir jas išdėstyti aiškiai bei struktūruotai. Taip pat verta kelis kartus pasipraktikuoti, kad pristatymo metu jaustumėtės užtikrinčiau. Ir tikrai nereikėtų išsigąsti jaudulio, nes tai natūrali patirties dalis! 

Koks yra įdomiausias pranešimas, kurio esate klausiusi? 

Rita Baranauskienė: Vieną pranešimą išskirti sunku. Esu atkreipusi dėmesį, kad įdomiausia klausytis mus auginančių pranešimų, kuriuose iškeliamos neišspręstos problemos arba remiamasi nauja teorija, metodologija, leidžiančia net ir į žinomus dalykus pažvelgti naujai. Tuomet ir supranti, kad mokslas, nuolat ieškodamas atsakymų į neatsakytus klausimus, atsinaujina ir keičiasi. O tikras mokslininkas yra tas, kuris yra klausiantis, ieškantis, abejojantis ir galiausiai išgyvenantis atradimo džiaugsmą.  

Gabrielė Repečkaitė: Negalėčiau išskirti vieno konkretaus pranešimo, tačiau ši konferencija buvo pirmoji galimybė plačiau susipažinti su kitų kolegų tyrimais ir jų atradimais. Visi pranešimai buvo savaip įdomūs ir praturtinantys. 

----- 

Studentai, norintys konferencijoje pristatyti tyrimus, kviečiami registruotis iki balandžio 10 d. 13:00 val. Registracijos nuoroda: https://forms.microsoft.com/e/57Txp9FM0F. 

Dalyvavimas klausytojo teisėmis yra atviras visiems, kviečiame ateityje programos ieškoti čia: https://www.facebook.com/events/2606746563027039/. 

Prasidėjo priėmimas į doktorantūros studijas 2026 m. Priėmimas vyksta VU nustatyta tvarka.

SVARBU! Siekdamas stojantiesiems suteikti kuo aiškesnę ir išsamesnę informaciją apie kriterijus, kuriais bus vadovaujamasi vertinant projektus ir stojamuosius pokalbius, Doktorantūros komitetas sudarė išsamų vertinimo kriterijų sąrašą >

Moksliniai projektai doktorantūros komitetui pateikiami elektronine forma. Atranka į doktorantūros studijas (mokslinio projekto ir pokalbio vertinimas) vyksta Fakulteto nustatytu ir viešai skelbiamu laiku. Stojantieji į doktorantūrą į pokalbį PRIVALO atsinešti mokslinių straipsnių (jei turi išspausdintų) recenzuojamuose mokslo žurnaluose kopijas ir jas pateikti komisijai. Už projektą skiriama 50 %, už pokalbį taip pat 50 % stojamojo balo vertės.

Filologijos fakultete projektai siunčiami adresu  (būtina atsiųsti .doc arba .docx formatu, taip pat pasirašytą ir nuskanuotą variantą) iki 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Pateikus ne visą būtiną informaciją ar ne visus reikalingus dokumentus prašymas laikomas neužregistruotu. Atrankos į doktorantūros studijas forma: mokslinis projektas raštu ir pokalbis. Mokslinio projekto bei pokalbio data – birželio 29-30 d. Pokalbiai vyks V. Krėvės (118) auditorijoje. Prašymų ir kitų dokumentų pateikimo datos nuo 03 01 d. iki 06 25 d. 12 val. Stojantiesiems, išsilavinimą įgijusiems užsienio aukštojo mokslo institucijoje, ir neturintiems diplomo pripažinimą Lietuvoje patvirtinančio dokumento – nuo 03 01 d. iki 05 18 d. 12 val.

Daugiau informacijos lietuvių kalba Fakulteto puslapyje >

Daugiau informacijos lietuvių kalba bendrame Vilniaus universiteto puslapyje >

Daugiau informacijos anglų kalba Fakulteto puslapyje >

Daugiau informacijos anglų kalba bendrame Vilniaus universiteto puslapyje >

„Švenčiame 35-erius mūsų bendrystės metus, esame kaip niekad artimi“, –  tai Šiaurės ministrų tarybos generalinės sekretorės Karen Ellemann žodžiai drauge su šiltais palinkėjimais įrašyti Skandinavistikos centro svečių knygoje.

Balandžio 8 d. ji susitiko su švedų, norvegų, danų ir suomių kalbas studijuojančiais studentais ir jų dėstytojais Erika Sausverde, Ieva Steponavičiūte-Aleksiejūniene ir Giedriumi Tamaševičiumi. Šis vizitas įvyko tarptautinės konferencijos, skirtos paminėti 35-ąsias Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje veiklos metines, išvakarėse.

Studentai papasakojo, kuo juos sudomino Skandinavija ir kalbų studijos, pasidalijo savo atliekamų tyrimų atradimais. Pokalbis vyko tiesiogiai bendraujant skandinavų kalbomis. Šiaurės ministrų tarybos vadovė išreiškė viltį dėl tolimesnio artimo Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo.

Simboliška, kad vienoje iš Skandinavistikos centro bibliotekos lentynų viešnia atpažino savo tėčio – žymaus danų politiko,  ilgamečio Danijos užsienio reikalų ministro Uffe Ellemanno Jenseno (1941–2022) prisiminimų knygą. Tai vienas iš labiausiai prie Baltijos šalių nepriklausomybės pripažinimo ir jų integracijos į Vakarų pasaulį prisidėjęs skandinavų politikas.

Konferencija „Shared Values, Shared Security: The Nordic–Baltic Partnership at 35 and the Path Forward“ vyks balandžio 9 d. Vilniaus Universiteto Teatro salėje.

Daugiau informacijos ir programa: https://norden.lt/en/event/shared-values-shared-security-the-nordic-baltic-partnership-at-35-and-the-path-forward/

Balandžio 17 d. Vokiečių filologijos katedra rengia tradicinę studentų germanistų konferenciją. Per 22-jus metus konferencija tapo tarptautiniu renginiu –  šiemet joje dalyvauja 26 jaunosios germanistės ir jaunieji germanistai iš 8 šalių: iš Lietuvos, Austrijos, Čekijos, Rumunijos, Slovėnijos, Ukrainos, Vengrijos bei Vokietijos. 

Bakalauro, magistro programų studentai bei doktorantai pristatys vokiečių kalbos, literatūros, kultūros ir didaktikos tyrimus. Temų spektras platus ir įvairus: Vilnius kaip atminties laukas, vokiečių kalbos mokytojų emocinė būklė, vokiečių rašytojų ir politikų tekstų vertimo į lietuvių ar ukrainiečių kalbą problemos, šiuolaikinės ir istorinės politikų kalbos bruožai, šiuolaikinės ir viduramžių literatūros klausimai, stabiliųjų junginių, frazeologijos ar istorinės kultūros temos mokantis vokiečių kalbos. Tai tik keletas pavyzdžių, apie ką kalbės konferencijos dalyviai. 

Džiaugiamės, kad konferenciją atidarys ir sveikinimo žodį tars ne tik Filologijos fakulteto dekanas, prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, bet ir Vokietijos ambasados Vilniuje, Goethes instituto Lietuvoje atstovai bei Hamburgo universiteto germanistikos profesorė dr. Heike Zinsmeister, kuri vadovauja VU Vokiečių filologijos katedros ir Hamburgo universiteto Germanistikos instituto partnerystės programai, finansuojamai Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD). Pagal šią programą į konferenciją atvyko ir būrys studentų iš Hamburgo universiteto. 

Visus besidominčius vokiečių kalba, literatūra ir kultūra maloniai kviečiame atvykti į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą ar dalyvauti nuotoliu. 

Daugiau informacijos apie konferenciją Vokiečių filologijos katedros puslapyje: 

https://www.flf.vu.lt/institutai/bkki/struktura/vfk/renginiai/internationale-tagung-fuer-germanistikstudierende-2026

Mielieji kolegos,

per pačias šv. Velykas, balandžio 5 d., užgeso ilgametė Filologijos fakulteto dėstytoja, kalbininkė, didelė lietuvių kalbos mylėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, profesorė Ema Geniušienė (1938–2026).

nuotr. Emma Geniušienė / MELC archyvas

1960 m. baigusi tuometinį Leningrado universitetą, kur studijavo anglų kalbą ir literatūrą, o 1965–1967 m. mokėsi šio universiteto aukštuosiuose pedagogikos kursuose, nuo 1967 iki 1993 m. Ema Geniušienė dirbo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Anglų filologijos katedroje. Vėlesniais metais iki pat mirties ji dirbo tik mokslinį darbą Vilniuje ir Sankt Peterburge, nuo 2009 m. – ir kaip Kalbotyros instituto Sankt Peterburge vyriausioji mokslinė bendradarbė.

 Filologijos fakultete dirba ne vienas buvęs profesorės studentas ir doktorantas, prisimenantys jos išskirtinę erudiciją, puikų kalbotyros išmanymą, meilę kalboms ir ypač naujai išmoktai lietuvių kalbai, kurios tyrimams atsidavė su visa moksline aistra, jos neapleidusia iki paskutiniųjų gyvenimo dienų. Deja, paskutinis straipsnis apie lietuvių kalbos veiksmažodį liko nebaigtas. O jų profesorė paskelbė beveik 90. Be to, Ema Geniušienė yra viena iš akademinės lietuvių kalbos gramatikos (1997) ir jos vertimo į anglų kalbą (2006) bendraautorių, pasyvinėms lietuvių kalbos konstrukcijoms ir sangrąžiniams veiksmažodžiams skirtų monografijų lietuvių ir anglų kalbomis autorė.

 Nuo 1987 m., kai pirmą kartą Vilniaus universiteto kalbininkės knygą anglų kalba (The typology of reflexives) išleido prestižinė Walter de Gruyter leidykla, profesorė Ema Geniušienė Vakarų kalbininkams tapo žinoma ir kaip kalbų tipologijos autoritetas. Jos darbus šioje srityje vainikuoja daugiau kaip dešimties metų mokslinio darbo pareikalavęs reciprokų tipologijos penkiatomis (Reciprocal Constructions, 1996–2006), kurio mokslinė redaktorė, bendraautorė ir vertėja yra gerbiamoji profesorė, ir po vyro kalbininko Vladimiro Nedjalkovo mirties parengtos spaudai ir išleistos rusų ir anglų kalbomis jo nivhų kalbos sintaksės ir rezultatyvų tipologijos monografijos. 

 Gyvendama tarp Vilniaus ir Sankt Peterburgo Ema dažnai apsilankydavo mūsų fakultete, gėrėdavosi Vilniaus universiteto kiemeliais ir, kaip ji sakydavo, klausydavo ir neatsiklausydavo lietuvių kalbos, kurios labai pasiilgdavo. Ne vienas iš mūsų prisimename pokalbius su profesore apie kalbotyrą, lietuvių kalbą, apie anglų poeziją ir muziką ir dar daug ką. Jai netrūko humoro jausmo, ji mokėjo pasakoti istorijas, nuoširdžiai domėjosi visų mūsų Universiteto kolegų gyvenimu. 

Tegul šviesus Profesorės atminimas visuomet lieka ją pažinojusiųjų širdyse, o šios elegiškos Williamo Wordswortho eilutės tebūnie paskutinis žodis mūsų mielai Profesorei:

„Our noisy years seem moments in the being

Of the eternal Silence.“

Prof. Nijolė Maskaliūnienė,

buvusi doktorantė

Diskusijų ciklas „Pilietiškumo namas“ – tai Lietuvos nacionalinio muziejaus kartu su portalu DELFI inicijuotas pokalbių ciklas, kviečiantis apmąstyti Lietuvos valstybės raidą, jos vertybinius pamatus ir pilietiškumo formas šiandienos visuomenėje. Per susitikimus su kultūros, mokslo ir visuomenės veikėjais istorija čia tampa gyvu dialogu apie dabartį.

2026 m. balandžio 14 d. 18 val. vyks pokalbis „Ko šiandien galime mokytis iš Motiejaus Kazimiero Valančiaus? “ su prof. dr. Brigita Speičyte.

2026-ieji metai Lietuvoje yra paskelbti Žemaičių vyskupo, švietėjo ir rašytojo Motiejaus Kazimiero Valančiaus (1801–1875) metai. Diskusija kvies pažvelgti į Valančių kaip į sudėtingą istorinę asmenybę, kurios pasirinkimai leidžia kelti svarbius klausimus ir XXI amžiaus Lietuvai: kaip ugdoma pilietinė visuomenė, kokie yra taikaus pasipriešinimo būdai ir kokį vaidmenį juose gali atlikti Bažnyčia, kultūra ir švietimas.

Svarstysime, kaip vertinti Valančiaus pasirinkimą veikti pragmatiškai, ieškant būdų stiprinti visuomenę net ir imperijos sąlygomis? Kalbėsime ir apie jo kaip ganytojo bei rašytojo veiklą: didaktinę literatūrą, skirtą paprastiems žmonėms, siekį formuoti ne tik tikėjimą, bet ir kasdienio gyvenimo etiką. Ar šiandien dar tikime, kad moralinis ugdymas ir bendruomenės praktikos gali keisti visuomenę?

Pokalbį moderuos VU Filologijos fakulteto doktorantas Laisvūnas Čekavičius.

Kur? LNM Pilininko name, Arsenalo g. 1, Vilnius

Kas dar? Renginys nemokamas, tačiau vietų skaičius ribotas.

Diskusijų įrašai bus skelbiami portale Delfi.lt ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube kanale.

Artėjantys diskusijų ciklo renginiai:

Rugsėjo 8 d. 18 val. pokalbis „Lietuvos Helsinkio grupė: žmogaus teisių balsas nelaisvėje“ (pašnekovai bus paskelbti)

Spalio 13 d. 18 val. pokalbis „Šimtas metų eteryje: Lietuvos radijas ir valstybė“ (pašnekovai bus paskelbti)

Lapkričio 10 d. 18 val. pokalbis „Ką šiandien reiškia Balio Gajausko laikysena?“ (pašnekovai bus paskelbti)

VU Filologijos fakulteto Polonistikos centras kviečia į tarptautinį seminarą „Šv. Rašto žodis ir jo tradicija: dėstymo menas Vilniaus akademijoje XVII a. pradžioje“. 

Seminaras vyks nuotoliniu būdu balandžio 14 d. 16 val. 

Prisijungimo nuoroda

Seminaras skirtas 2023–2026 m. vykdomo projekto
„Šv. Rašto dėstymo tradicija Vilniaus akademijoje XVII a. pradžioje“
(LMT Nr. P-MIP-23-51, Mokslininkų grupių programa) rezultatams aptarti.

Kviečiame bendruomenės narius į 2026 m. balandžio 13 d. 15 val. vyksiantį seminarą apie duomenų analizės bei vizualizavimo įrankį „Orange“.

„Orange“ yra atvirojo kodo duomenų analizės ir mašininio mokymosi platforma, kurią kuria mokslininkų bendruomenė, vadovaujama Liublianos universiteto Bioinformatikos laboratorijos. Šis įrankis leidžia atlikti duomenų analizę vizualiai – kuriant darbo eigas iš tarpusavyje sujungtų modulių (angl. widgets), todėl juo gali naudotis ir tie tyrėjai, kurie neturi programavimo patirties.

Nors „Orange“ plačiai naudojamas duomenų mokslo ir mašininio mokymosi srityse, jis taip pat gali būti naudingas humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimuose. Naudojant papildinius galima analizuoti tekstinius duomenis (pvz., tirti žodžių dažnius, temas, semantinius ryšius ar dokumentų panašumus) bei taikyti kompiuterinės regos metodus vaizdų analizei ir klasifikavimui.

Seminaro metu bus pristatyti pagrindiniai darbo su „Orange“ principai, išbandytos tekstų analizės galimybės ir supažindinta su vaizdų analizės modulių veikimu. Dalyviai galės praktiškai susipažinti su įrankiu ir susikurti nesudėtingos analizės darbo eigą programoje.

Planuojama eiga: ~50 min. darbo kartu, atliekant paruoštas užduotis, likusi dalis bus skirta klausimams.

Glaustai:

• Laikas: 2026 m. balandžio 13 d. 15.00–16.00 val.
• Vieta: VU FLF A4 kompiuterių klasė.
• Registracija: https://forms.gle/25oFFSeCD6dag7eh9
• Seminarą ves Justina Mandravickaitė.

Negalintys dalyvauti seminare, tačiau norintys išbandyti įrankį, daugiau informacijos ras čia: https://orangedatamining.com/docs/.

Turite klausimų? Rašykite .

Kviečiame į Skandinavistikos studentų mokslinę konferenciją!

Balandžio 2 d. nuo 13:00 iki 18:00 val. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyks Skandinavistikos bakalauro ir Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbų ir kultūrų magistro studentų konferencija.

Šiemet – atnaujintas formatas:
• magistrantų plenariniai pranešimai
• apskritojo stalo diskusijos
• studentų pranešimai ir posterių pristatymai

Tai puiki proga susipažinti su naujausiais studentų tyrimais, įsitraukti į diskusijas ir palaikyti jaunuosius tyrėjus jų kelyje link baigiamųjų darbų gynimo.

Lauksime jūsų 92 (Z. Zinkevičiaus) ir 314AB auditorijose bei Rašytojų menėje. Iki pasimatymo akademinėje šventėje!

Programą ir santraukas lietuvių ir anglų kalbomis rasite čia:

Academia Nordica - Baltic–Nordic Nexus Conference

Kovo 28 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko antroji Prancūzų akademija, subūrusi prancūzų kalba, literatūra, kultūra ir kinu besidominčius vyresniųjų klasių moksleiviams.

Visą dieną moksleiviai klausėsi universiteto dėstytojų paskaitų, kvietusių pažvelgti į prancūzišką pasaulį iš skirtingų perspektyvų – nuo viduramžių interpretacijų iki šiuolaikinio kino ir literatūros idėjų. Doc. dr. Vita Valiukienė kvietė permąstyti stereotipus apie Viduramžius; dr. Antanas Keturakis pristatė prancūzų kalbos artikelių sistemą ir jos subtilybes; dr. Greta Štikelytė kalbėjo apie rasės, laisvės ir literatūros santykį; o prof. dr. Eglė Kačkutė-Hagan pristatė prancūzų naujosios bangos kiną.

Akademijos dalyviai turėjo progą susipažinti su universiteto akademine aplinka, užduoti klausimus dėstytojams ir patirti, kaip įvairiai galima tyrinėti kalbą, kultūrą bei literatūrą. Dėkojame visiems moksleiviams už smalsumą, o pranešėjams – už įkvepiančias paskaitas. Iki kitų susitikimų Prancūzų akademijoje!

Nuotraukos autorius V. Raupelis

Auksinis scenos kryžius už geriausią 2025 metų aktorės vaidmenį atiteko Klasikinių studijų alumnei Vaidilei Juozaitytei.

Apdovanojimas skirtas už Editos vaidmenį spektaklyje „Šok, Edita, šok“ (Valstybinis Šiaulių dramos teatras). Įdomu tai, kad šį vaidmenį Vaidilė kūrė tuo pat metu rašydama magistrinį darbą apie kalbos ženklus ir jų funkciją šv. Augustino dialoge „De Magistro“.

Sveikiname ir didžiuojamės!

 Šiemet ir vėl Vilniaus universiteto fondas drauge su VU Filologijos fakultetu skelbia konkursą prof. Jono Kazlausko (1930-1970) vardinei premijai už išskirtinį filologijos mokslo krypties pradedančiojo mokslininko darbą laimėti.

Premijos dydis – 3 500 eurų neatskaičius mokesčių.

Prof. Jono Kazlausko vardinės premijos tikslas – apdovanoti VU Filologijos fakulteto pradedančiuosius mokslininkus už jų indėlį plėtojant filologijos tyrimus bei skatinti juos tęsti savo mokslinę veiklą ir akademinę karjerą VU.

Konkurse kviečiami dalyvauti pradedantieji VU Filologijos fakulteto mokslininkai, nepertraukiamai dirbantys mokslinį darbą iki 7 metų laikotarpiu nuo mokslo daktaro disertacijos apgynimo.

Premija finansuojama iš 2024 metais įkurto prof. Jono Kazlausko (1930-1970) vardo neliečiamojo kapitalo subfondo filologijos mokslui remti investicijų grąžos ir tikslinės paramos.

Paraiškos priimamos iki 2026 m. gegužės 4 d.

Daugiau informacijos apie reikalavimus kandidatams rasite VU fondo svetainėje: https://vuf.lt/prof-jono-kazlausko-vardines-premijos-konkursas/