Sidebar

Bendros naujienos

Lapkričio 4 d., pirmadienį, 17.00 val. VU Filologijos fakulteto 92 aud. vyks renginys „30 metų VDR Taikiajai Revoliucijai – aplinkybės, procesai, veikėjai“, skirtas Berlyno sienos griūties 30 metinėms paminėti.

Pranešimai:

  1. Silke Flegel (Ruhro universitetas Bochume) „Lūžio visuomenė – utopijos praradimo vaizdai vėlyvojoje VDR kultūroje“
  2. Silke Flegel ir dr. Frank Hoffmann (Ruhro universitetas Bochume) „‘Atsisakome savo vaidmenų̕ – VDR menininkai ir intelektualai Taikiosios Revoliucijos metu“

Žodį tars prof. dr. Vytautas Landsbergis. Pranešimai bus skaitomi vokiečių kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.

Maloniai kviečiame!

2

Lapkričio 12 d., antradienį, 15.00 val. 118 aud. vyks Sandros Petraškaitės-Pabst, 2019 m. Mokslo premijos užsienio lietuviams laureatės, paskaita Kaip lietuviai emigracijoje permąsto savo tapatumą? Diskursinė sąvokų ir metaforų, susijusių su tautinio identiteto įvardijimu, analizė.

Sandra Petraškaitė-Pabst Vilniaus universitete studijavo vokiečių kalbotyrą, Manheimo universitete apgynė daktaro disertaciją apie žiniasklaidoje vartojamų metaforų ypatumus politinių permainų kontekste. 2006–2016 m. Vokietijoje dirbo germanistinės lingvistikos dėstytoja, analizavo kalbinius bei kultūrinius fenomenus vokiečių ir lietuvių kalbų lyginamuoju pagrindu. Savo moksline ir šviečiamąja veikla propaguoja lietuviškos tapatybės išlaikymo ir perdavimo užsienyje svarbą. 2011 m. Štutgarte įkūrė lituanistinę mokyklėlę, su Vokietijos lietuvių bendruomene dalijasi asmenine ir moksline patirtimi paremtomis teorijomis apie daugiakalbystės naudą asmenybės raidai. 2019 m. jai įteikta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo premija užsienio lietuviams.

Užsienyje gyvenantiems lietuviams ŠMSM mokslo premijas skiria nuo 2007 m. Iki šiol premijas yra gavę 34 mokslininkai. Premijų tikslas – skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių veikloje.

Spalio 25 d., penktadienį, 15.00 val. 92 aud. vyks BKKI Baltistikos katedros mokslo darbuotojos, Chylinskio Biblijos tyrėjos, serijos sudarytojos ir internetinio leidimo kūrėjos dr. Gina Kavaliūnaitė seminaras Samuelio Boguslavo Chylinskio Lietuviška Biblija: publikacijos ir tyrimai.

Prieš mėnesį išspausdintas trečiasis XVII a. Chylinskio Biblijai skirtos serijos tomas, apimantis Chylinskio Naujojo Testamento rankraščio faksimiles ir dvi studijas apie rankraštį. Prieš keletą metų buvo išleisti Senojo Testamento (2008) ir Chylinskio Biblijos istorijos šaltinių (2016) tomai su įvadinėmis studijomis, o šaltiniai – su transkripcija, vertimais ir komentarais.

Serijos dailininkas Šarūnas Leonavičius, pasitelkdamas vis kitokią, Chylinskio laikais naudotą techniką, kiekvienai knygai sukūrė iliustracijas. Pirmojo ir antrojo tomų iliustracijos parengtos Šventojo Rašto tema, o istorinių šaltinių tomo iliustracijose skaitytojas gali atpažinti Chylinskio gyvenimo ir jo laikmečio siužetus.

Šiais metais pradėjo veikti Chylinskio Biblijai skirta interneto svetainė www.chylinskibible.flf.vu.lt. Tai Chylinskio Naujojo Testamento interaktyvus skaitmeninis leidimas, pirma tokio pobūdžio interneto svetainė Lietuvoje.

Universiteto Centrinė rinkimų komisija (CRK) skelbia oficialų kandidatų į Universiteto Tarybos narius sąrašą. Visa informacija apie Tarybos rinkimus >

Pagal rinkimų tvarką 2019 m. spalio 16–25 d. (imtinai) skelbiamas agitacinis laikotarpis. Agitacinio laikotarpio metu be pačių kandidatų savarankiškų agitacinių iniciatyvų bus organizuojami ir bendri debatai pagal atskiras interesų sritis. Visą informaciją apie kiekvienų debatų konkretų laiką ir vietą galite rasti čia >

Rinkimai Filologijos fakultete vyks lapkričio 4–5 d. 105 aud. nuo 9.00 val. iki 15.00 val. Išankstiniuose rinkimuose gali balsuoti tik tie rinkėjai, kurie lapkričio 4–5 d. bus oficialiai išvykę į stažuotę ar komandiruotę. Išankstiniuose rinkimuose balsuoti galima spalio 28–29 d. nuo 9.00 val. iki 12.00 val. Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedroje.

Humanitarinių mokslų interesų srities kandidatų debatai vyks 2019 m. spalio 21 d. 15.00 val. VU Filosofijos fakulteto 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius). Moderatorius – dr. Audrius Valotka.

2019 m. spalio 16 d. CRK sprendimu kandidatais į Vilniaus universiteto Tarybą įregistruoti šie Universiteto dėstytojai ir mokslo (meno) darbuotojai, atstovaujantys humanitarinių mokslų interesams:

Prof. Paulius Vaidotas Subačius

Anketa
Deklaracija
Motyvacinis laiškas

Prof. Rita Šerpytytė

Anketa
Deklaracija
Motyvacinis laiškas

Prof. Jurgita Verbickienė

Anketa
Deklaracija
Motyvacinis laiškas

kandidatais į Vilniaus universiteto Tarybą įregistruoti šie ne Universiteto darbuotojai ar studentai:

Humanitarikos, kultūros ir meno interesų srityje
Emilija Banionytė

Anketa
Deklaracija
Motyvacinis laiškas

Rolandas Barysas

Anketa
Deklaracija
Motyvacinis laiškas

Aurelijus Katkevičius

Anketa
Deklaracija
Motyvacinis laiškas

Doc. Sigitas Narbutas

Anketa
Deklaracija
Motyvacinis laiškas

Dr. Skaidra Trilupaitytė

Anketa
Deklaracija
Motyvacinis laiškas

Teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų interesų srityje
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė

Anketa
Deklaracija
Motyvacinis laiškas

Mykolas Katkus

Anketa
Deklaracija
Motyvacinis laiškas

Česlav Okinčic

Anketa
Deklaracija
Motyvacinis laiškas

Tomas Palšis

Anketa
Deklaracija
Motyvacinis laiškas

Diana Vilytė

Anketa
Deklaracija
Motyvacinis laiškas

Aukštųjų technologijų, susijusių su biomedicinos mokslais interesų srityje
Algimantas Blažys

Anketa
Deklaracija
Motyvacinis laiškas

Dr. Eglė Radzevičienė

Anketa
Deklaracija
Motyvacinis laiškas

Aukštųjų technologijų, susijusių su matematikos, fizikos, chemijos ir informatikos mokslais interesų srityje
Antanas Marcinonis

Anketa
Deklaracija
Motyvacinis laiškas

Dr. Jovita Nenortaitė

Anketa
Deklaracija
Motyvacinis laiškas

Dr. Elena Vengrienė

Anketa
Deklaracija
Motyvacinis laiškas

Augustinas Vizbaras

Anketa
Deklaracija
Motyvacinis laiškas

VU Studentų atstovybės nustatyta tvarka kandidatu įregistruotas
Raimundas Balčiūnaitis

Anketa
Deklaracija
Motyvacinis laiškas

 

Rugsėjo 16–21 d. ARKSI Italų kalbotyros ir literatūros katedra surengė jau tradicine tapusią dialektologinę mokomąją ekspediciją, kurioje dalyvavo Italų filologijos programos studentės ir dėstytojai. Viena iš ekspedicijos dalyvių, Karilė Mozerytė, mielai sutiko pristatyti vykusios ekspedicijos tikslus, nuveiktus darbus ir pasiektus rezultatus.

Dialektai – vienas unikaliausių ir labiausiai žavinčių Italijos kultūros aspektų. Deja, ilgą laiką kalbėjimas dialektu laikytas neišsilavinimo požymiu, tad žmonės sąmoningai stengėsi tarmę keisti standartine pripažinta Toskanos regiono (o tiksliau – Florencijos) kalba. Šis reiškinys privedė prie šnektų asimiliacijos ar net nykimo ribos. Jaunoji italų karta dažniau renkasi vartoti standartinę italų kalbą, tad dialektai lieka tik senosios kartos atmintyje. Džiugu, kad atsiranda vis daugiau žmonių ir organizacijų, suprantančių dialektų išsaugojimo svarbą. Viena tokių yra Ligūrijos regione veiklą nuo 1957 m. vykdanti Associazione San Matteo (prezidentas – Claudio Elena). Tai – savanorių organizacija, įkurta San Bartolomeo al Mare miestelio teritorijai priklausiančių Molino del Fico, Freschi, Bossai ir Richieri vietovių gyventojų iniciatyva, siekiant surinkti lėšų šalia paminėtų vietovių esančios ir tuo metu apleistos kaimo koplyčios restauracijai. Ilgainiui Associazione San Matteo tapo krašto kultūros, papročių ir tradicijų puoselėjimo centru. Asociacija organizuoja paskaitas, ekskursijas, koncertus ir kitus renginius, padedančius gaivinanti Ligūrijos paveldą. Prie vienos iš draugijos veiklos sričių – vietos dialektų tyrimų – jau trečius metus prisideda Vilniaus universiteto dėstytojai ir studentai.

Į dialektologinę ekspediciją Ligūrijoje šiemet vykome aštuoniese: Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytojai doc. dr. Diego Ardoino, Alessandra Calì ir prof. dr. Vytautas Kardelis, Pizos ir Vilniaus universitetų doktorantė Julija Šabasevičiūtė ir mes, Italų filologijos trečio kurso studentės Ramunė Blankaitė, Karolina Grigaitė, Karilė Mozerytė ir Gabija Radžiūtė.

Ekspedicijos tikslų buvo ne vienas: tyrėme Ligūrijos dialekto variantus, gilinome žinias apie regiono ir visos šalies istoriją, prisilietėme prie krašto kultūros. Ekspedicijos metu teko garbė susipažinti su profesoriumi Franco Gallea, kuris atskleidė, kad klaidinga yra manyti, jog egzistuoja tik vienas bendras Ligūrijos regiono dialektas: iš tiesų jų yra daugiau ir vos kelių kilometrų atstumu išsidėsčiusių miestelių šnektos pastebimai skiriasi.

Pagrindinis ekspedicijos uždavinys – pažinti Ligūrijos regiono dialekto variantus ir pamėginti išskirti kiekvieno jų charakteristikas ir ypatumus. Paprašėme informantų – vietinių gyventojų, dar tebekalbančių tarmiškai, – pagalbos. Prieš pradedant darbą reikėjo surasti kokį nors atspirties tašką. Kadangi dialektologijos mokslas tiria tarmes istoriniame ir socialiniame kontekste, nusprendėme sujungti šiuos aspektus ir kalbėti su informantais apie jau istorija virtusius daiktus. Daiktus, kuriuos naudodavo mūsų pašnekovai, jų tėvai ar seneliai. Apsilankėme Červo miestelio etnografiniame muziejuje (Museo Etnografico del Ponente Ligure), kuriame eksponuojami XIX–XX a. daiktai, susiję su namais, ūkiu, laisvalaikiu ir pan. Nufotografavome didžiąją dalį eksponatų, vėliau atrinkome pačias informatyviausias nuotraukas, jas sutvarkėme ir sukatalogizavome pagal objektų charakteristikas. Taip pokalbiai su informantais įgavo bendrą formą ir turinį – turėjome ne tik galimybę klausytis šnektos, bet ir išgirsti dalelę istorijos iš pirmų lūpų. Visus pokalbius įrašinėjome, tad turimus failus galime tirti pasitelkdami kompiuterines programas – transkribuoti tekstą, jį padalyti į smulkesnes dalis, atidžiai išnagrinėti atskirus garsus, o sukauptus duomenis panaudoti tolesniuose tyrimuose.

Gilinome žinias ir teoriniame lygmenyje. Čerialės miestelyje turėjome galimybę pasikalbėti su jau minėtu profesoriumi Franco Gallea, kuris mums paaiškino Ligūrijos dialektų skirtybes, jų atsiradimo priežastis bei pasiūlė gausų literatūros sąrašą ateities studijoms. Lankantis Genujoje profesorius Franco Bampi pristatė dialekto gaivinimu, krašto kultūros ir tradicijų puoselėjimu užsiimančios asociacijos A Cumpagna, kuriai jis pats vadovauja, veiklą. Tai – svarbiausia ir didžiausia tokio pobūdžio organizacija regione, turinti virš 800 narių. San Bartolomeo al Mare miestelyje pasikalbėjome su istoriku, Vakarų Ligūrijos studijų centro (Centro Studi Ponentini) prezidentu Giorgio Fedozzi. Ventimilijoje aplankėme pirmąją Ligūrijos regiono biblioteką (Biblioteca Civica Aprosiana), veikiančią nuo XVII a. vidurio, o Bordigeroje – pirmąjį Vakarų Ligūrijos muziejų (Museo-biblioteca „Clarence Bicknell“). Be to, buvome maloniai sutikti Ligūrijos studijų institute (Istituto Internazionale di Studi Liguri), kuriame šią vasarą, vadovaujami archeologų dr. Danielos Gandolfi ir dr. Lorenzo Ansaldo, Erasmus praktiką atliko VU Filologijos fakulteto studentai Gabija Radžiūtė ir Andrej Tacjak.

Keliaudami sėmėmės ir istorinių žinių. Pradėjome nuo paleolito ir pirmųjų šių žemių gyventojų, apie kuriuos išgirdome priešistoriniame muziejuje Museo preistorico dei Balzi Rossi. Tęsėme apžiūrėdami mūsų eros pradžios archeologinius radinius, eksponuojamus Museo archeologico di Ventimiglia. Baigėme naujuosius ir naujausiuosius laikus liudijančiais rakandais Červo miestelyje (Museo Etnografico del Ponente Ligure).

Galų gale pažinome regiono kultūrą iš visai arti – sudalyvavome šv. Mato garbei rengiamoje šventėje San Bartolomeo al Mare miestelyje. Šventės, rengiamos jau 62-ą kartą, šūkis – „...kur tradicija susitinka su gera virtuve“. Prie pokalbių apie petankės varžybas ragavome tradicinių Ligūrijos patiekalų: quaglie alla brace (ant grotelių kepta putpelė), stoccafisso alla ligure („ligūriškai“ paruošta džiovinta menkė), polenta. Šios šventės metu miestelio bendruomenei pristatėme savo darbo rezultatus ir ateities idėjas.

Pagrindiniai ekspedicijos tikslai pasiekti. Girdėdami pašnekovus kalbant ne standartine italų kalba, o dialektu – tuo, kurio klausydami jie užaugo, – pažinome juos iš arčiau, kartu parodėme, kad dialektas – unikalus ir svarbus kultūros bruožas, kurį būtina saugoti. Klausydamiesi profesorių ir lankydami muziejus sukaupėme teorinių bei istorinių žinių. Kalbindami vietinius Ligūrijos gyventojus ir drauge dalyvaudami veiklose patys prisilietėme prie regiono kultūros. Visa tai turi didelę išliekamąją vertę – mes ne tik sukaupėme žinių tolesniems tyrimams ir studijoms, bet ir parodėme žmonėms, kad mums rūpi jie, jų tradicijos ir istorija. Džiaugiamės, kad ši dialektologinės ekspedicijos idėja jau tapo tradicija ir neatsiejama šv. Mato šventės dalimi.

Susitikimas su Associazione San Matteo draugais San Bartolomeo al Mare © V. Kardelio nuotrauka

Susitikimas su Associazione San Matteo draugais San Bartolomeo al Mare V. Kardelis

 

2019 m. spalio 17–18 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute įvyks svarbiausias mokslinis renginys, skirtas Jėzuitų misijos Lietuvoje 450 metų jubiliejui, senajai Jėzaus Draugijos istorijai ir jos refleksijai šiais laikais – konferencija „Jėzuitai Lietuvoje: tarp kasdienybės ir amžinybės“. Pranešimuose bus aptarti įdomūs ir dažnai negirdėti jėzuitų istorijos puslapiai, įvairūs šaltiniai, švietimo veikla ir iškalbos mokymas, kasdienis gyvenimas, jėzuitų misijos Lietuvoje refleksija šiais laikais.

Konferencijos organizacinis komitetas: Ona Dilytė-Čiurinskienė (LLTI), Mintautas Čiurinskas (LLTI), Živilė Nedzinskaitė (LLTI), Liudas Jovaiša (VU).

Detalią konferencijos programą rasite >

Jezuitai1

2019 m. spalio 4 dieną Anglų ir kitos užsienio kalbos programos studentai dalyvavo JAV ambasados organizuotame susitikime su žymia JAV žurnaliste, visuomenės veikėja Ann Cooper. 

Niujorko Kolumbijos žurnalistikos  mokyklos  (Columbia Journalism School) profesorė, turinti daugiau kaip 25 metų patirtį radijo ir spaudos srityje, buvo pirmoji JAV „National Public Radio“ biuro vadovė Maskvoje, rengusi laidas paskutiniais Sovietų Sąjungos žlugimo metais. Ann Cooper radijo reportažai buvo susiję ir su svarbiausiais Lietuvos nepriklausomybės Sąjūdžio įvykiais 1987–1991 metais, įskaitant kruvinus Sausio 13-osios įvykius Vilniuje.

Vizito Lietuvoje metu Ann Cooper davė ne vieną interviu radijui ir spaudai, susitiko su eile žurnalistų ir pilietinės visuomenės lyderių, skaitė paskaitas žiniasklaidos dezinformacijos temomis, susitiko ir su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentais.

Anglų ir kitos užsienio kalbos programos antrakursiai turėjo retą progą pabendrauti su tiesiogiai Lietuvos įvykius stebėjusia ir reportažus JAV radijo klausytojams rengusia žurnaliste. Bendrų diskusijų metu studentai pasidalijo savo įžvalgomis apie įvykius, kurių liudininkais buvo jų artimieji, sužinojo apie tuometinių techninių galimybių ribotumą, iššūkius užsienio žurnalistų darbe, ruošiant reportažus iš Sovietų Sąjungos. Neliko neaptarta ir dezinformacijos sklaida, „trolių fabrikų” veikla, žurnalistinės anglų kalbos ypatumai, būtinybė skirti melą nuo tiesos.

71814955 10162375992240582 4879282010184482816 n

Nuo šio rugsėjo Vilniaus universitete už aukščiausio lygio mokslo ir studijų pasiekimus išskirtinio profesoriaus statusas suteiktas dar trims akademinės bendruomenės nariams: Vladislav Fomin (VU Kauno fakultetas), Gediminui Juzeliūnui (VU Fizikos fakultetas) ir Česlovui Venclovui (VU Gyvybės mokslų centras).

Didžiuojamės mokslininkais ir jų pasiekimais, o taip pat džiaugiamės, galėdami vėl pakviesti į šių profesorių viešas inauguracines paskaitas:  

  • spalio 21 d. 16.00 val. – prof. Vladislav Fomin paskaita „Nepagaunama paradigma: 22 metai vejantis technologijų pokyčius (VU Kauno fakultetas, prof. V. Gronsko aud., Muitinės g. 12, Kaunas).
  • spalio 24 d. 17.00 val. – prof. Gedimino Juzeliūno paskaita „Žemų temperatūrų pasaulis“ (VU Fizikos fakultetas, Didžioji fizikos auditorija, Saulėtekio al. 9, III r., Vilnius);
  • spalio 29 d. 17.00 val. – vyriaus. m. d. Česlovo Venclovo paskaita „Baltymai, evoliucija ir kompiuteriai“ (VU Gyvybės mokslų centras, R101 aud., Saulėtekio al. 7, Vilnius).

Daugiau informacijos Vilniaus universiteto Facebook paskyroje.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos