Sidebar

Bendros naujienos

Kviečiame mokytojus ar dėstytojus, dirbančius lituanistinio švietimo įstaigose užsienyje, teikti paraiškas intensyviems neformaliems dviejų savaičių kursams.

Kursai vyks gyvai 2024 m. birželio 16–30 d., dalyviams bus mokama 412,50 Eur stipendija. Kursus organizuoja Lituanistinių studijų katedra, laimėjusi Švietimo mainų paramos fondo projektą.

Kursuose dalyviai ne tik praplės žinias, kaip mokyti lietuvių kalbos kaip paveldėtosios, susipažins su naujai išleistomis mokymo priemonėmis, bet ir dalinsis savo patirtimi ir lankys parodas, edukacijas.

Paraiškos teikiamos iki 2024 m. kovo 6 d.

Daugiau informacijos rasite čia >

Vasario 9 d., penktadienį, Italijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Emanuele de Maigret susitiko su Filologijos fakulteto dekanu prof. dr. Mindaugu Kvietkausku. Susitikime taip pat dalyvavo ambasadoriaus pavaduotoja Alice Barberis, ambasadoriaus padėjėja Lina Limantaitė, Filologijos fakulteto studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė, Italų kalbotyros ir literatūros katedros nariai, prie italistikos sklaidos Filologijos fakultete prisidedantys kolegos.

0cf6a8b2-84d8-4a7c-893b-a1e5af888fce.jpg

Susitikimo metu Dekanas džiaugėsi galėdamas pradėti naują bendradarbiavimo etapą su ką tik į Lietuvą atvykusiu Ambasadoriumi ir taip toliau tęsti pradėtas Fakulteto italistų veiklas. Italų kalbotyros ir literatūros katedros vedėjas doc. dr. Diego Ardoino kartu su kolegomis pristatė džiugią italistikos studijų padėtį, įgyvendintus ir būsimus projektus, toliau besivystančius studentų bei dėstytojų mainus su Italijos universitetais, organizacijomis ir įmonėmis. Ambasadorius pasidalino ateities planais ir nuoširdžiai kvietė bendradarbiauti su Italijos Respubliko ambasada ir Italų kultūros institutu Vilniuje.

Po susitikimo Italų kalbotyros ir literatūros katedros nariai aprodė Ambasados atstovams Simono Stanevičiaus kiemą ir jame įsikūrusią italistų katedrą.

5c3f9ac6-3e3d-4de7-9931-f7b155f592c1.jpg
Ambasadorius Emanuele de Maigret, dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas ir
ambasadoriaus pavaduotoja Alice Barberis

The Vilnius University Stylistics Reading Group was founded in October 2023. Its members, both VU academic staff and students, meet monthly in hybrid mode to discuss published papers in stylistics and related disciplines (for example, discourse analysis, rhetoric, narratology, media linguistics) and to apply their frameworks and methods to poems, short stories, and other pieces of creative writing. The group is run on a Teams page where files are uploaded, and internal communication managed.

The overall aim of the group is to promote language- and text-based (intrinsic) approaches to literature and discourse, as well as to enhance critical thinking by evaluating published research. A related but more specific aim is that of putting to test the replicability and retrievability of stylistics, that is, to see if its methods are rigorous enough as it is usually claimed to enable different researchers to reach similar analytical and interpretive conclusions. It is hoped that new collaborations will ensue from the reading group, including the co-authoring of papers and the organisation of conferences and symposia.

If you are interested in joining the group, or in getting additional information, please contact Davide Castiglione at . Do not worry if you are a newcomer in the field of stylistics: some working knowledge in linguistics/grammar and a passion for literary works is all is required!

In Memoriam prof. Per Thomas Andersen (1954.02.08 - 2023.12.13)

629672.jpgTikriausiai neatsiras nei vieno norvegų literatūros specialisto, kuriam nebūtų pažįstamas Per Thomo Anderseno vardas, kuris nebūtų skaitęs jo tekstų ar  girdėjęs jo paskaitų. Tai buvo nepaprastai didelis eruditas, o kartu labai empatiškas, subtilus, be galo šiltas ir kuklus žmogus. Norvegų literatūrą profesorius tyrinėjo su didele aistra ir buvo savo srityje nepralenkiamas, stebinančiai produktyvus. Kiekvieną kartą užėjusi į Oslo knygynus nustebdavai, kad literatūros mokslui skirtose lentynose apie aštuoniasdešimt procentų sudaro Per Thomo Anderseno rašytos knygos. Ne veltui Oslo universiteto Rektorius, pernai jam įteikdamas karaliaus apdovanojimą už nuopelnus Norvegijai, pavadino jį savo kartos nestoriumi.

Per Thomas gimė Osle 1954 m., ir jei ne sunki liga, šiandien, vasario 8d., jam būtų sukakę 70 metų. Po studijų Oslo universitete 1988 m. jis gavo docento vietą Trømso universitete, kur 1990 m. apgynė antrąją disertaciją (tema: „Dekandansas skandinavų literatūroje 1880–1900“). 1992 m. tapo šio universiteto profesoriumi, o nuo 1993 m. profesoriavo Oslo universitete.  

Per Thomas buvo visuomeniškas, aktyvus ir produktyvus mokslininkas, bet taip pat ir puikus pedagogas, mokslo darbų vadovas, turėjęs ypatingą  talentą perteikti savo išmanymą ir įkvėpti studentus savarankiškiems tyrimams. Jis parašė daugiau nei 40 knygų įvairiomis temomis ir apie įvairius laikotarpius, per 500 mokslinių straipsnių. Taip pat sudarė dvi grožinės literatūros antologijas ir išleido du romanus – „Laikykis“ (1985; Hold) ir „Žaizda“ (1992; Arr). Vis dėlto pagrindiniu jo gyvenimo veikalu yra monumentalioji „Norvegų literatūros istorija“ (2001; antrasis papildytas leidimas 2012; Norsk litteraturhistorie). Ja nuolat remiasi literatūrologai, studentai, mokytojai, ją žino bene visi, kas domisi norvegų literatūra. Tai unikalus kūrinys, apimantis norvegų literatūros istoriją nuo vikingų epochos iki naujausių laikų.

Daugybė prof. Per Thomo Anderseno pareigų bei apdovanojimų akademinėje bendruomenėje ir už jos ribų liudija, kad jis buvo didžiai vertinamas ir gerbiamas. Jis  aktyviai dalyvavo organizacijos „Amnesty International“ veikloje,  1984–1986 m. vadovavo jos skyriui Norvegijoje. 1995 m., būdamas vos 41-erių, buvo išrinktas Norvegijos mokslo akademijos nariu, o paskutiniais gyvenimo metais apdovanotas karaliaus medaliu už akademinius nuopelnus ir grožinę kūrybą.

Ypatingas ryšys siejo Per Thomą su Vilniumi, Vilniaus universitetu ir Skandinavistikos centru. Jis buvo vienas pirmųjų užsienio mokslininkų, atvažiuodavusių čia skaityti paskaitų apie skandinavų literatūrą. Jį galime vadinti  Skandinavistikos centro ambasadoriumi Oslo universitete ir plačiau Skandinavijoje, jo dėka Skandinavistikos centras užmezgė reikšmingų akademinių ryšių.  Iš visų pasaulio vietų Per Thomas pasirinko  būtent Vilnių kaip savo rašymo, kūrybos ir įkvėpimo miestą. Atvažiavęs mėgdavo apsistoti „Radisson“ viešbutyje, ten, kur gyveno pagrindinis norvegų rašytojo Dago Solstado romano  personažas Bjornas Hansenas. 

Saitai su Vilniumi, Skandinavistikos centro dėstytojais nenutrūko ir siaučiant pandemijai, kai viešą akademinį bendravimą keitė draugiški pašnekesiai zoom’u. Kiekvieną penktadienio vakarą su Per Thomu – jis tuo metu vis studijavo Šventąjį Augustiną – ,,susitikdavo" keletas jo buvusių studentų,  kiekvienas su savo taure  balto vyno.  Visus jį pažinojusius jis įkvėpdavo bendrystei, skatino atsiverti literatūrai, menui, muzikai, ypač džiazui. Prasidėjus karui Ukrainoje, Per Thomas iš karto susisiekė su kolegomis Lietuvoje, klausė, ar negalėtų kuo padėti.

Pažinojusieji Per Thomą su šiluma ir dėkingumu prisiminsime jo paskaitas, pokalbius su juo, jo  kolegišką paramą ir ypatingą talentą bendrauti. Kaip niekas kitas jis gebėjo kurti atmosferą, kurioje kiekvienas galėjo būti pačiu savimi, be jokios įtampos. Per Thomo tekstai ir jo atminimas liks su mumis,  bet jo mums labai trūks.

Skandinavistikos centro kolegos reiškia nuoširdžią užuojautą šviesios atminties profesoriaus Per Thomo Anderseno našlei profesorei Elisabeth Oxfeld, dukrai Sarai ir kitiems artimiesiems.

Nusišypsok jam, Viešpatie...


Jūratė Kumetaitienė
Skandinavistikos centras

Vilniaus universiteto Slavistikos katedra vėl kviečia visus į neformalių paskaitų ciklą VU.ACADEMIA.RU, skirtą vyresnių klasių moksleiviams, mokytojams bei visiems, kas norėtų pasinerti į lingvistikos, literatūros mokslo bei kultūrologijos pasaulio atradimus. 

Paskaitos vyks pavasario semestre nuo vasario 17 d. iki gegužės 4 d. šeštadieniais. Išklausiusiems keturias ir daugiau Akademijos paskaitų bus įteikti dalyvavimą projekte patvirtinantys pažymėjimai.

Visi renginiai nemokami. 

Programa lietuviškai >

Programa rusiškai >

Naujienas sekite Facebook socialiniame tinkle VU Academia.ru, taip pat daugiau informacijos rasite VU Slavistikos katedros paskyroje. 

Paskaitos vyks gyvai Vilniaus universitete Filologijos fakultete K. Donelaičio auditorijoje (Universiteto g. 5) su transliacija online Microsoft Teams platformoje 11:00 val. Išankstinė registracija būtina. Registracija >

Registruotis galima iki paskutinės dienos prieš paskelbtos paskaitos dieną 21:00 valandos. Į Jūsų nurodytą paštą bus išsiųsta prisijungimo nuoroda.

Kontaktai detalesniam pasiteiravimui: 


ŠIO CIKLO TEMOS


2023.02.17 Rusų kalba Lietuvoje. Doc. dr. Jelena Konickaja, VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2023.03.03 Monstrai šiuolaikinėje rusų literatūroje. Dr. Tomas Čenys, VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2023.03.23 Ivanas Turgenevas ir gotikinė tradicija. Doc. dr. Dagnė Beržaitė ir studentė Alina Lukašova, VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2023.04.13 Vladimiras Majakovskis. „Geras požiūris į arklius“: tikras komentaras. Prof. dr. Galina Michailova, VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2023.04.24 Įvardijimo strategijos Rusijos miestuose: dinaminis aspektas. Prof. dr. Ala Lichačiova, VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2023.05.04 Naujienų vertimo ypatumai. Doc. dr. Viktorija Makarova, VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

20240207_123855.jpgVU Filologijos fakulteto Prancūzų filogijos katedra su giliu liūdesiu praneša, kad 2024 metų vasario 6 dieną mirė ilgametė mūsų katedros narė docentė Irina Mikalkevičienė (gimusi Palangoje 1946 metų lapkričio 7 dieną). Irina, 1964 metais baigusi Palangos vidurinę mokyklą, įstojo į VU Filologijos fakulteto prancūzų kalbos ir literatūros specialybę, kurią baigė 1969 metais diplomu su pagyrimu ir buvo priimta dirbti Prancūzų kalbos katedroje. Tų pačių metų rudenį įstojo į aspirantūrą, kurioje studijavo iki 1972 metų. Filologijos mokslų kandidato (daktaro) disertaciją, tema "Veiksmažodinė sintagma senojoje prancūzų kalboje (veiksmažodis ir asmeninis įvardis veiksnio funkcijoje)", apgynė 1973 metais. Prancūzų filologijos katedroje docentė Irina Mikalkevičienė dėstė prancūzų kalbos istoriją, senąją prancūzų kalbą, įvadą į romanų filologiją, Prancūzijos istoriją ir kitus kursus. Buvo katedros vedėja.

Liūdėdami dėl docentės Irinos Mikalkevičienės mirties, ją visada prisiminsime kaip puikią savo dėstomų dalykų žinovę, eruditę, aistringą literatūros skaitytoją, atidžią, nuoširdžią, visuomet maloniai bendraujančią kolegę, rūpestingą studentų globėją.

Šventosios mišios už Iriną Mikalkevičienę šiandien, vasario 7 dieną, 18 valandą, Šv. Jonų bažnyčioje. Atsisveikinimas su velione rytoj, vasario 8 dieną, 9 - 15 val., laidojimo namų Paco g. 4, 1 salėje. Urna išnešama 15 val., laidotuvės Kairėnų kapinėse.

Vasario 9 d. maloniai kviečiame paminėti Pasaulinę graikų kalbos dieną. Renginyje aptarsime graikų kalbos istoriją, skambės graikų poetų eilės ir graikiška muzika.

Pasaulinės graikų kalbos dienos paminėjimas vyks vasario 9  d., penktadienį, 17 val. 118  (Vinco Krėvės) aud.

Renginio trukmė: 1 val.

Renginio organizatorius: Klasikinės filologijos katedra ir Lietuvos graikų draugija „Patrida“.

53509671059_ec648f1242_o.jpg

Björn Meidal asm. foto copy

Vasario 12-13 dienomis Skandinavistikos centre svečiuosis ir paskaitas skaitys literatūrologas, profesorius emeritas Björn Meidal (Upsalos universitetas, Švedija). Garsaus Augusto Strindbergo kūrybos ir gyvenimo tyrinėtojo vizitas įvyks ambasadoriaus Larso Wahlundo ir Švedijos ambasados Vilniuje dėka. Profesorius skaitys dvi paskaitas anglų ir švedų kalbomis.


Vasario 12 d., pirmadienį, 11.00


August Strindberg och Carl Larsson: Bästa vänner och dödsfiender/ Augustas Strindbergas ir  Carlas Larssonas: geriausi draugai ir mirtini priešai. Apie dvi kertines 19 a. pab.- 20 a. pradžios Švedijos kultūros gyvenimo personalijas. (Skandinavistikos centro aud. 314 AB, švedų kalba).


Vasario 13 d., antradienį, 11.00 


Strindberg and 20th Century Avant-garde Drama and Theatre/ Strindbergas ir 20 a. avangardo drama ir teatras.  The focus is on August Strindberg´s importance in and for 20th Century drama and theatre (playwrights and directors), with some bearings also on prose, poetry and film. (Z. Zinkevičiaus aud. 92, anglų kalba).

Kviečiame dalyvauti.

Daugiau informacijos rasite čia >

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos