Sidebar

Bendros naujienos

Vilniaus universiteto (VU) Senatas, patvirtinęs atnaujintą Vilniaus universiteto Tarybos narių rinkimų ir įgaliojimų nutraukimo tvarkos aprašą, paskelbė kandidatų į Tarybos narius kėlimo pradžią.

Tarybos nariais penkerių metų kadencijai bus renkama vienuolika asmenų, kuriuos sudarys penki Tarybos nariai, renkami iš iškeltų kandidatų – VU dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų, keturi Tarybos nariai, renkami iš iškeltų kandidatų – ne VU darbuotojų ar studentų, ir du Tarybos nariai, renkami VU Studentų atstovybės nustatyta tvarka.

Kandidatus kelti pagal šią atnaujintą tvarką galima iki 2019 m. rugsėjo 30 d.

Teisę kelti kandidatus ir juos rinkti, taip pat teisę iškelti savo kandidatūrą turi kiekvienas VU akademinės bendruomenės narys, kuris yra VU dėstytojas ir mokslo (meno) darbuotojas:

  • dirbantis universitete pagal neterminuotą darbo sutartį;
  • arba ne trumpiau kaip trejus metus nepertraukiamai dirbantis universitete (įskaitant atvejus, kai pertrauka darbe už pastaruosius trejus metus neviršija vieno mėnesio tarp šių sutarčių) pagal terminuotą darbo sutartį;
  • ne mažiau kaip pusės universiteto teisės aktuose nustatytos darbo laiko normos (ne mažiau kaip pusę etato) sumuojant bendrą su universitetu sudarytose darbo sutartyse sulygtą darbo laiką.

Visą informaciją apie rinkimų eigą, tvarką, reikalingus dokumentus galima rasti čia.

Brangūs Bakalaurai!

Skaitau jums trumpą paskutinę paskaitą ir, kaip ir kiekvienoje paskaitoje, norėčiau kai ką parodyti ir įrodyti. Šiandien paskaita bus apie tris Jonus ir apie tris veiksmažodžius. Pirmiausia ginsiu tezę, kad šventovė, kurioje esame, liudija ne apie du, o apie tris Jonus, iš kurių mums yra ko pasimokyti. Tada bandysiu parodyti, kad gyvenime jums bus labai svarbu remtis trimis veiksmažodžiais: versti, leisti ir duoti.

Pradėsiu nuo pirmojo Jono – Krikštytojo. Žinoma, mes jį labiausiai pažįstame kaip krikštytoją, o žymiausias jo pakrikštytasis buvo Jėzus Kristus. Ten net įvyko nedidelis ginčas, kai Jėzus atėjo pas Joną krikštytis, o tas ėmė atsisakinėti: „Žmogau, tu juk ypatingas, aš visiems sakiau, kad nesu vertas tau nei kurpių atrišti, tai kaip aš tave krikštysiu, čia tu turėtum mane krikštyti!“ Bet Jėzus sako: „Atsipalaiduok, išlaikysi tu tuos egzaminus, darbą gausi, meilėj seksis, viskas bus gerai, tik tu mane pakrikštyk“. Ir Jonas pakrikštija Jėzų.

Bet kalbėdami apie Joną kaip Krikštytoją, kartais pamirštame jo mirtį. Jis buvo tiesus ir drąsus kalbėtojas, todėl buvo galiausiai suimtas ir vėliau nukirsdintas. To priežastis – Jonas aštriai kritikavo Erodą Antipą dėl įvairių dalykų ir vienas iš geriausiai žinomų – tai jo vedybos: Erodas Antipas buvo palikęs žmoną ir vedęs savo netikro brolio žmoną. 

Todėl norėčiau, kad ir jūs gyvenime būtumėte drąsūs ir tiesūs kaip Šventasis Jonas Krikštytojas ir visada sakytumėte tiesą, net jei tai būtų pavojinga.

Antrasis Jonas yra mums labai artimas, nes jis, be kita ko, yra rašytojas – tai Šventasis Jonas apaštalas ir evangelistas. Kalbėsiu apie Evangeliją pagal Joną. Kas yra jos autorius, pasakyti ne taip jau lengva. Čia ne bakalauro darbas, kurį Jonas būtų baigęs paryčiais ir gegužės 27 dieną atnešęs, kad vadovas ir įkvėpėjas pasirašytų, o mes turėtume Viešpaties patvirtinimą, kad ginti leidžiama. Jei žiūrėtume plagiato patikros, sistema rodytų, kad darbas originalus, daugiau bendrybių turi ir įtarimų kelia kitų trijų evangelistų darbai, bet apie patį Evangelijos pagal Joną autorių žinome vis tiek mažai. Vis dėlto labai įdomu, kad šiame tekste penkis kartus kalbama apie „mokinį, kurį Jėzus mylėjo“ ir būtent jis galėtų būti Evangelijos autorius, nes taip nurodoma pačioje teksto pabaigoje.

Todėl noriu palinkėti, kad būtumėte originalūs, paslaptingi ir labai mylimi autoriai, kad ir ką jūs gyvenime beveiktumėte.

Trečiasis mūsų šventovės Jonas yra Jonas Kristupas Glaubicas (Johann Christoph Glaubitz). XVIII amžiaus antrajame ketvirtyje Vilnių nusiaubė keli gaisrai, mūsų šventovės net varpai išsilydė. Tada Šventųjų Jonų bažnyčios rekonstrukcijos projektą parengė Glaubicas ir jo dėka mus pakylėja būtent toks fasadas ir būtent toks altorius mus dabar apkabina.

Puikiai žinote, kad vienokia ugnis įkvepia, o kitokia – sunaikina. Todėl bus ir jūsų gyvenime gaisrų ir kartais atrodys, kad gal paprasčiau ką nors iš naujo pastatyti. Bet tikiu, kad sugebėsite nepabėgti ir atgaivinti nepavykusį darbą, prikelti suklupusį draugą arba patys prisikelti ir atsigauti. Būkite kantrūs, velniop pelenus, paaukštinkit varpinę ir vieną dieną jums nušvis barokas ir iškils šventovė.

Kai paliksite universitetą, prisiminkite mūsų trijų Jonų bažnyčią, vaikščiodami Vilniuje pamatykite jos varpinę ir būkite kaip tie trys Jonai.

Dabar pereikime prie trijų veiksmažodžių: versti, leisti ir duoti. Apie juos kalbėsiu todėl, kad nemažai jais domėjausi – lietuvių, latvių ir prūsų kalboje. Šių veiksmažodžių pagrindu sudaromos priežastinės konstrukcijos, o pasaulyje juk viskas turi priežastis ir mums reikia tuos priežastinius mechanizmus pažinti – tam ir reikia akademinio ir gyvenimiškojo universiteto. Todėl ginu tezę, kad jums ateityje bus labai svarbu versti, leisti ir duoti.

Pradėkime nuo versti. Pagrindinė jo reikšmė yra ‘griauti, guldyti’, o iš griovimo, stūmimo išaugo reikšmė ‘daryti taip, kad įvyktų veikėjo siekiamas veiksmas’, pavyzdžiui, sakinys Tu pri-vertei mane sugrįžti istoriškai reiškia, kad tu mane tarytum stūmei, griovei, kad aš sugrįžčiau. Todėl linkiu, kad tokiose situacijose, kai jūsų gyvenimo kelias judės ne ten, kur norite, būtumėte drąsūs ir pri-verstumėte patį kelią pakeisti kryptį, nutiestumėte naują kelią ten, kur jums, o ne kitiems reikia. Taip pat bus situacijų, kai jokių kliūčių nebus, išskyrus jus pačius. Tada reikės pažiūrėti į veidrodį ir pasitelkti sangrąžinį variantą – pri-si-versti, kad judėtumėte ten, kur ir svajojote.

Eikime prie leisti. Kiekvieną kartą, kai jūs tiesiog leidžiate vandenį į vonią, susiduriate su senoviška šio veiksmažodžio reikšme – ‘duoti valią judėti’, todėl ir mūsų pavyzdyje jūs suteikiate galimybę vandeniui judėti, persikelti į vonią. Kai prie leisti pridedame bendratį, gauname priežastinę konstrukciją, kur veikėjas tiesiog suteikia sankciją, sudaro sąlygas veiksmui įvykti, pavyzdžiui: Tu leidai man sugrįžti. Todėl noriu, kad ir Jūs gyvenime nepamirštumėte leidžiamojo kauzatyvumo, o kai reikia, ir patys pa-si-leistumėte ir at-si-leistumėte.

Pabaigai – apie duoti. Dažniausia šio veiksmažodžio reikšmė – ‘padaryti, kad kas nors ką nors gautų’. Pavyzdžiui, jei kalbėtojas sako Duok man alaus!, tai klausytojas suvokia, kad čia turėtų įvykti nurodytojo geismo objekto gavimas. Na bet ką reiškia, jei žmogus tau sako Duok man pamiegoti? To norimo objekto pats duoti negalì, bet iš tiesų čia pakanka netrukdyti, kad žmogus gautų tai, ko nori. Todėl nepamirškite, kad galima daug pasiekti tiesiog kitam netrukdant, ir linkiu, kad jūs gyvenime daug duotumėte ir kad jums daug duotų.

Kai baigiu paskaitas, manęs dažnai klausia, kas bus egzamine. Tad priminsiu. Mielieji bakalaurai, gyvenimo egzamine būkite drąsūs ir visada sakykite tiesą, būkite kuklūs, bet labai mylimi autoriai, o kai praūžia ugnis, nubaltinkite šventovę. Kai reikės, priverskite savo kelią judėti ten, kur jūs norite, kai reikės, tiesiog patys prisiverskite, kai reikės, leiskite ir pasileiskite, kai reikės, duokite ir jums bus duodama.

Būkite laimingi, pirmyn protą, aukštyn širdis, tegyvuoja mūsų Akademija, tegyvuoja mūsų laisva Respublika!

 

VU FLF Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros profesorius dr. Jurgis Pakerys

IMG 0245 pakerys 2019

LKVTI A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro asistentė dr. Jurgita Katkuvienė Filologijos fakultete dirba jau kiek daugiau nei 5 metus. Fakultete ji apgynė tiek magistro, tiek daktaro laipsnius, o šiuo metu yra ir Semiotikos magistrantūros studijų programos komiteto pirmininkė. Uždavėme Jurgitai keletą klausimų

Jurgita, ką tiriate savo mokslinėje veikloje? 

– Dabar darbuojuosi keliomis su semiotika susijusiomis, bet skirtingomis kryptimis, kurios mane domina. Daugiau nei dešimtmetį vykdytus disertacijos ir podoktorantūros studijų tyrimus pernai metais papildžiau apibendrinamuoju straipsniu „Kūniškumo plotmė A. J. Greimo semiotikoje“. Pavadinimas parodo, kad mane (jau daug metų) domina kūniškumo aspektai semiotinėje teorijoje; pastarajame tyrime, peržvelgdama visą Greimo semiotinių darbų trajektoriją, suabejoju šiuolaikinėje pogreiminėje semiotikoje įsivyravusia nuostata apie darnų semiotikos ir fenomenologijos ryšį. Drąsiai tvirtinu, kad semiotinis Greimo ir greimiškosios mokyklos palikimas – dar neišsemtas aruodas.

Kita, neseniai pradėta gilinti sritis, susijusi su prieš pora metų perimtu dėstyti „Kultūros semiotikos“ kursu. Kultūros semiotika susijusi su kita – Tartu semiotine mokykla. Stažavausi Tartu ir labai susižavėjau vėlyvosiomis Jurijaus Lotmano idėjomis apie nenuspėjamus kultūros mechanizmus. Manau, tai pas mus mažai eksploatuota, bet vaisinga įvairiems kultūros, istorijos, visuomeniniams reiškiniams aprašyti ir interpretuoti tinkama prieiga.

O trečioji – praktinės analizės – kryptis susijusi su šiuolaikine, naujausia lietuvių poezija, ypač vizualine ir eksperimentine jos atšaka, kurios nedėsto mokyklose, bet, kuri, mano galva, yra vienas įdomiausių diskursų šiuolaikiniam žmogui. Taikydama semiotinį analizės metodą ieškau šiuolaikinės lietuvių poezijos reikšmių, jos interpretavimo galimybių. Su šia tyrimų medžiaga važinėju po gimnazijas, vedu mokytojams kursus.

Nors konkrečia poetinių tekstų analize užsiimu grynai iš malonumo, įsivaizduodama savo mokslinę karjerą, sutikčiau dirbti kokioje teorinėje reikšmių laboratorijoje, kur diskutuotume ir dirbtume visiškoje teorinėje erdvėje: gvildendami prielaidų, teorinių simuliakrų ir galimų aprašymo modelių pinkles. Toks tam tikra (moksline) kalba susikalbančių ir nerimą ar iššūkius pasauliui keliančių tyrinėtojų cechas man būtų visai priimtinas (juokiasi). Tokio cecho miniprovaizdžiu laikau kiekvieną užsiėmimą su studentais.

 

Ką dėstote Semiotikos studentams?

– Magistrantūros semiotikos programoje dėstau svarbų „Semiotikos teorijos“ kursą – pradžių pradžią. Taip pat – mano minėtą „Kultūros semiotiką“ ir mokslinio darbo rašymo kursą. Turiu vieną pasirenkamą kursą „Reikšmių teorijos“.

 

O kodėl rekomenduotumėt būtent Semiotikos studijas? 

– Semiotiką, kaip mūsų studijų programą, rekomenduočiau todėl, kad ji suteikia platų humanitarinį išsilavinimą, ugdo kritišką, analitinį mąstymą ir suteikia įrankius tą mąstymą įforminti. Šiuolaikiniame pasaulyje visų jų reikia, o Lietuvoje visų šių komponentų ir labai trūksta.

 

Kokį Fakultetą matote po 5 metų?

– Dėstyti ir dirbti į VU atėjau prieš 5 metus ir dar penkmečiui nepraėjus esu visų lygių virsmo procese ne tik kaip pasyvi stebėtoja, bet ir dalyvė. Nebūčiau čia, jeigu netikėčiau, kad vykstantis reformos procesas pakylės Filologijos fakultetą į kokybiškesnį lygmenį.

IMG 5105 katkuviene

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2019 m. birželio 28 d. posėdžio darbotvarkė (projektas). Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas.
  2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas.
  3. Informacija dėl Fakulteto strategijos (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė).
  4. Informacija dėl krūvių optimizavimo (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė).
  5. Dėl Irenos Smetonienės, Mariaus Smetonos, Kristinos Rutkovskos monografijos Tauta. Valstybė (Vilnius, 2019) teikimo leidybai.
  6. Dėl Irenos Smetonienės mokomosios knygos Kalbos normos praktika (Vilnius, 2019) teikimo 
  7. Bakalauro studijų programos „Lenkų filologija“ vykdymas užsienio studentams lenkų kalba (bendru srautu su pažengusiųjų grupe) (pristato doc. dr. Linara Bartkuvienė).
  8. Naujos bakalauro studijų programos „Lietuvių kalba, visuomenė, kultūra“, skirtos užsienio studentams, koncepcijos svarstymas (pristato doc. dr. Loreta Vilkienė).
  9. Naujo BUS modulio „Lietuvos literatūra ir sąmoningumo istorija“ (parengė doc. dr. Darius Kuolys) aprašo svarstymas.
  10. Patvirtinto ir vykdomo BUS modulio „Vaikų literatūros klasika“ (dr. Jurgita Raškevičiūtė-Andriukonienė) atnaujinimas ir koordinuojančio dėstytojo keitimas. 
  11. Anglų kalbos mokomojo dalyko (perkvalifikavimo) modulio SPK atnaujinimas (socialinio partnerio keitimas).
  12. Kiti klausimai.

Vilniaus universitetas (VU) pristato specialiai alumnams skirtą interaktyvią platformą. Šios platformos tikslas – išlaikyti ir stiprinti tarpusavio ryšius su universiteto alumnais, kurių Lietuvoje ir pasaulyje yra beveik 200 000. Interaktyvi erdvė  suteikia galimybę atnaujinti senus ir užmegzti naujus profesinius ryšius, skelbti su karjera susijusias ir asmenines naujienas, rasti savo kurso ar universiteto draugus, dėstytojus ir su jais bendrauti, taip pat sekti svarbiausias universiteto bei alumnų naujienas.

„Universiteto sėkmė didele dalimi priklauso ir nuo alumnų sukuriamos vertės. Turėdami tokią didelę bendruomenę, matome milžinišką prasmę sekti geriausių užsienio universitetų patirtimi ir burti alumnus naujoms iniciatyvoms, skatinti dalijimąsi savo žiniomis ir motyvuoti bent retkarčiais sugrįžti į savo Alma Mater, kuri kiekvieno mūsų gyvenime vaidino išskirtinį vaidmenį“, – teigia Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas.

Užsiregistravusieji VU alumnų platformoje įgis galimybę naudotis virtualia alumnų privilegijų kortele. Ji suteikia prieigą prie gausių VU išteklių: alumnai galės nemokamai lankytis universiteto kiemeliuose ir muziejuje, išskirtinėmis sąlygomis naudotis VU bibliotekos, Botanikos sodo, leidyklos, Sveikatos ir sporto centro paslaugomis, nuomotis VU erdves, lankytis kultūros renginiuose.

„Alumnai – tai turtas, kuriuo labiausiai didžiuojasi universitetas. Todėl labai džiugu, kad dabar, švęsdami simbolinę 440 m. sukaktį, galime pasiūlyti šiuolaikišką įrankį ir grąžinti tas privilegijas, kuriomis jie mėgavosi būdami studentais“, – sako VU ryšių su alumnais koordinatorė Giedrė Biržytė. 

Kasmet įvairių pakopų studijas universitete baigia daugiau nei 4 500 absolventų. Siekdama sukurti tokią platformą, universiteto bendruomenė skaitmenizavo beveik 80 000 alumnų, baigusių universitetą nuo 1975 m. iki 2001 m., duomenų, kurie saugomi universiteto archyve. Iš viso kasmet VU studijuoja daugiau nei 20 000 studentų.

2019-aisiais kasmetinė profesorės Vandos Zaborskaitės premija už geriausią magistro darbą, skirtą lietuvių literatūrai, įteikta Intermedialiųjų literatūros studijų programos magistrei Monikai Andrulytei už magistro darbą „Gotiškumas Jolitos Skablauskaitės prozoje“ (vad. doc. Audinga Peluritytė-Tikuišienė).
Sveikiname!

2019 m. birželio 9 d. VU FLF TKI Lituanistinių studijų katedroje prasidės Lituanistinės studijos užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams. Studijos vyks dvi savaites – birželio 9–23 d. Studijose dalyvaus lituanistinių mokyklų ir mokyklėlių mokytojai iš Airijos, Australijos, Jungtinės Karalystės ir Latvijos.

Studijos organizuojamos laimėjus Švietimo mainų paramos fondo Užsienio lietuvių intensyvių neformalių lituanistinių studijų mokytojams organizavimo konkursą.

Per studijas dalyviai pagilins savo žinias apie lietuvių kalbos kaip paveldėtosios mokymo metodiką, praplės savo žinias apie Lietuvos ir lietuvių kalbos istoriją, socialinį gyvenimą ir šiandienos politikos aktualijas, naujausią vaikų ir paauglių literatūrą. Taip pristatys savo lituanistines mokyklas, rūpesčius, džiaugsmus ir iššūkius, diskutuos apie savo darbo ir emigracijos patirtį, kalbos ir tapatybės išlaikymą, dvikalbystę. Kad paskaitos neprailgtų, taip pat mokysis pinti šiaudinius sodus ir dainuoti tradicines lietuvių liaudies dainas, šokti ratelius ir žaisti žaidimus. Taip pat studijų dalyviais lankysis Valstybės pažinimo centre, Signatarų namuose ir MO muziejuje, eis į ekskursiją po Vilniaus senamiestį ir Užupį. 

Studijose paskaitas skaitys gausus būrys Taikomosios kalbotyros instituto dėstytojų ir kviestinių savo srities specialistų.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos