Sidebar

Bendros naujienos

2019 m. spalio 4 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Konferencijų centre (92 aud.), Universiteto g. 5, Vilnius, vyks Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto organizuojama konferencija „Vertimas šiuolaikinėje visuomenėje: kintantis vertėjo vaidmuo, etika ir lūkesčiai“ (Translation in a modern society: the changing profile of a translator, ethics, expectations). Konferencija vaizdo ryšiu taip pat sujungs Vilnių ir Briuselį.

9.30–10.00 Registracija
10.00–10.30 Sveikinimo žodis:
  • Prof. dr. Valdas Jaskūnas, Vilniaus universiteto studijų prorektorius
  • Prof. dr. Inesa Šeškauskienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė
  • Rita Dedonienė, Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamento 1 skyriaus vadovė
10.30–11.15 Professionalism and ethics for translators and translation scholars
(Profesionalumas ir etika: vertėjai ir vertimo srities tyrėjai)
Christina Schaeffner, Astono universitetas, JK
11.15–12.00 The changing profile of specialised translation: humans versus machines
(Kintantis specializuotojo vertimo pobūdis: žmogus vs. vertimo programos)
Lucja Biel, Varšuvos universitetas ir Europos vertimo studijų asociacija
12.00–12.15 Klausimai pranešėjoms
12.15–13.30 Pietūs (Vilniaus universiteto kavinė)
13.30–14.15 „Ieškote vertėjų? Ne, ieškome išmanių vertėjų!“ 
Renata Špukienė, UAB „Tilde“ direktorė
14.15–14.45 Darbuotojo asmenybės atitikimas profesijai ir organizacijai
Mirolanda Trakumaitė, UAB „OVC Consulting“ konsultantė
14.45–15.00 Klausimai pranešėjoms
15.00–15.30 Kavos pertrauka
15.30–16.45 Darbas grupėse:
  1. Vertimas Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamente: kaip keičiasi profesija (Rita Dedonienė ir Sigita Stankevičienė (Europos Komisija)
  2. Training translators of specialised texts (Lucja Biel)
  3. MA research papers: what is new in Translation Studies (Christina Schaeffner)
16.50–17.30 Diskusijų pristatymas. Konferencijos uždarymas (Prof. Nijolė Maskaliūnienė ir Rita Dedonienė)
Pastaba Rytinės sesijos pranešimai anglų kalba bus verčiami sinchroniškai į lietuvių kalbą.

Rugsėjo 26 d. patvirtinti pirmojo Baltijos mokslo programos (Baltic Research Programme) kvietimo rezultatai. Paraiškas vertinę ekspertai iš 130 pateiktų projektų atrinko 7, kurių vykdymui per kelerius metus bus skirta 6 mln. EUR.

Tarp laimėtojų ir du Tartu universiteto koordinuojami projektai, kurių vykdyme dalyvaus Vilniaus universiteto mokslininkai. Vienas iš dviejų laimėjusių projektų – ARKSI Anglų filologijos katedros docentės dr. Jolantos Šinkūnienės vadovaujamas projektas „Academic writing in the Baltic States: rhetorical structures through culture(s) and languages“.

Baltijos mokslo programa (angl. Baltic Research Programme) yra jungtinė trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – mokslo programa, finansuojama iš Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių (Islandijos ir Lichtenšteino) bei Norvegijos 2014–2021 m. finansinių mechanizmų lėšų. Programos tikslas – remti mokslinius tyrimus taip stiprinant regioninį bendradarbiavimą. Iš viso numatyta surengti tris paraiškų konkursus pamečiui: 2018 m. kvietimą teikti paraiškas skelbė Estija, 2019 m. konkursas vyks Latvijoje, o 2020 m. – Lietuvoje.

Daugiau informacijos apie Baltijos mokslo programą ir I kvietimo rezultatus.

naujienos.vu.lt informacija

Rugsėjo 17–19 d. Filologijos fakultete viešėjo svečiai iš keturių pasaulio šalių.

Rugsėjo 17 d. Filologijos fakultete apsilankė Kazachstano Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Viktor Temirbayev. Su dekane prof. Inesa Šeškauskiene ambasadorius aptarė fakulteto ir ambasados ryšių plėtojimo galimybes.

Rugsėjo 18 d. dekanė susitiko su Gruzijos (Sakartvelo) nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Levan Gvachliani. Ambasadorius dalyvavo gruzinų (kartvelų) kalbos kursų atidaryme. Bendradarbiaujant su Sakartvelo ambasada, kursai organizuojami jau šeštus metus. Šiais metais kartvelų kalbos mokysis 25 studentai. 

Rugsėjo 19 d. Filologijos fakultete viešėjo Kroatijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Krešimir Kedmenec ir su dekane kalbėjo apie bendradarbiavimo galimybes.

Taip pat rugsėjo 19 d. dekanė susitiko su ISEP (JAV koordinuojamas tarptautinių akademinių mainų tinklas) prezidentu dr. John S. Lucas ir Kalifornijos universiteto (JAV) prorektore Vivian-Lee Nyitray aptarti, kaip skatinti tarptautinius mainus.

Kviečiame į susitikimą su ilgamečiu VU Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros dėstytoju ir mokslininku, vaikų literatūros tyrėju, vertėju ir skleidėju doc. Kęstučiu Urba rugsėjo 20 d. (penktadienį), 16 val. VU Filologijos fakulteto V. Krėvės (118) auditorijoje

Pokalbį veda prof. Džiuljeta Maskuliūnienė (ŠU), dalyvauja Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus pirmininkė Inga Mitunevičiūtė, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento vyriausioji tyrėja Eglė Baliutavičiūtė; vaikų literatūros tyrėja dr. Jurgita Žana Raškevičiūtė (VU, LLTI).

kvietimas LT

Išleista BKKI Baltistikos katedros tyrėjos dr. Ginos Kavaliūnaitės-Holvoet parengta knyga „Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblija, Vol. 2: Naujasis Testamentas Viešpaties mūsų Jėzaus Kristaus, lietuvių kalba duotas Samuelio Boguslavo Chylinskio. Lietuviško vertimo rankraščio faksimilė = Biblia Lithuanica Samueli Boguslai Chylinski. Tomus 2: Novum Testamentum Domini Nostri Jesu Christi Lithvanicâ Linguâdonatum a Samuelo Boguslao Chylinski. Manuscripti Lithuanici imagines digitales“, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019. 

Taip pat startavo lietuviškai Biblijai skirta interneto svetainė www.chylinskibible.flf.vu.lt. Svetainė ateityje bus pildoma ir tobulinama.

Leidinys yra parengtas įgyvendinus Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „Samuelio Boguslavo Chylinskio Naujasis Testamentas. Rankraščio tyrimas, faksimilinis ir interaktyvus skaitmeninis leidimas“ (sutarties Nr. LIP-022/2016). Projekte dirbo tarptautinis tyrėjų kolektyvas – dr. Rūta Čapaitė (Vilnius), mgr. Bartłomiej Kowal (Varšuva), mgr. Valentinas Kulinič (Vilnius), dr. Wolf-Dieter Syring (Bukstehudė), dr. Felix Thies (Frankfurtas prie Maino), projekto vadovė dr. Gina Kavaliūnaitė (Vilnius).  

IMG 5595

Paskutines savaites prieš naujus akademinius metus Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto (VU FLF UKI) dėstytojai praleido kurdami ir atnaujindami dalykinės anglų kalbos aprašus skirtingų mūsų Universiteto studijų programų studentams. 

Mokymus vedė Getingeno universiteto Kalbų ir perkeliamųjų gebėjimų plėtotės centro direktorius dr. Johann Fischer, šioje srityje dirbantis jau daugiau nei 25 m. Mokymų metu dalykinę anglų kalbą dėstantys VU FLF UKI dėstytojai, visą dėmesį skyrė užduotimis grindžiamai kalbų mokymo/si metodologijai (ang. TBA – Task-based approach).

Pakalbinome dr. J. Fischer apie šią naują kalbų mokymo metodologiją, jos pranašumus ir privalumus studentams.

– Gal galite šiek tiek plačiau paaiškinti, kas tiksliai yra užduotimis grindžiamas mokymas/is?

Norime, kad studentai anglų kalbos pratybų metu „išgyventų“ tikras, gyvenimiškas situacijas, su kuriomis jie vėliau susidurs studijų metu, atlikdami tyrimus ar dirbdami mokslinį darbą. Galvojame, kokios situacijos yra realios ir kasdienės įvairių sričių studentams bei tyrėjams ir mėginame pritaikyti prie tokių situacijų kalbos mokymąsi. Svarbiausias tokio mokymo/si metodo tikslas yra tai, kad studentai galėtų  jaustis laisvai ir užtikrintai  bendraudami užsienio kalba apie savo studijas ar jų srities tyrimus. Taip pat atsižvelgiame ir į tai, kokius kalbos aspektus dar būtų galima sustiprinti, ką dar būtų galima pasimokyti tokio pobūdžio anglų kalbos paskaitose.

Getingene šį mokymo/si metodą pradėjome taikyti prieš dešimtmetį ir nuolat jį peržiūrime, koreguojame pagal studentų poreikius. Visi mano kolegos,  kurie ilgą laiką buvo taikę tradicinius kalbos mokymo/si metodus, labai greitai ir noriai pradėjo taikyti būtent šį užduotimis grindžiamą  metodą. Tokį patį norą matau ir Vilniaus universitete.

Taikant tokį metodą ir pats dėstytojas nuolatos mokosi iš savo studentų, sužino daug įvairios informacijos. Paskaitose nebelieka sauso gramatikos mokymo/si ir iš paskaitų dingsta nuobodumas. Siekiame, kad studentai kūrybiškai pažiūrėtų į kalbos mokymąsi. Studentai yra daug labiau motyvuoti ieškoti kūrybinių sprendimų ir užsienio kalba perteikti tai, kas jiems patiems įdomu ar svarbu jų studijose, ar būsimoje profesijoje, pristatyti savo pačių pasiekimus, tyrimus ar atradimus.

– Kuo skiriasi užduotimis grindžiamas kalbų mokymas/is nuo įprasto, pasiėmus vadovėlį ir imituojant situacijas?

2018 m. išleistas Bendrųjų Europos kalbų mokėjimo metmenų papildomas tomas (ang. Companion volume to the Common European Framework of Reference) pabrėžia, kad kalbinė kompetencija yra labai svarbi kuriant bendrą Europos švietimo erdvę. Šiame dokumente pagrindinis dėmesys skiriamas į individą orientuotam kalbų mokymui/si, padedančiam išreikšti savas mintis ir asmeninį mąstymą. Tokiu mokymo/si būdu nesistengiama simuliuoti klišinių situacijų. Besimokantieji skatinami pristatyti savo mintis ir savo interesus, kalbėti apie tai, kas patiems studentams patinka ar yra artima.

– Ar skiriasi tik mokymo/si principas ar ir egzaminai, kiti atsiskaitymai?

Vasaros pradžioje jau viešėjau Vilniaus universitete ir VU FLF UKI dėstytojams vedžiau profesinio tobulinimo kursus. Jų metu mokėmės taikyti užduotimis grindžiamą mokymo/si metodiką. Dabar tęsiame kursą ir ruošiame atsiskaitymus, kurie atspindėtų ir papildytų šią mokymo/si metodiką. Rengiame naują egzamino struktūrą, kuri skirtųsi nuo įprastų kalbų egzaminų. 

Vengiame sausų gramatikos testų ir siekiame, kad studentai pirmiausia mokėtų užsienio kalba perteikti specifinei auditorijai savo studijų ar tyrimų dalykus bei savas mintis. Taip pat norime pakeisti kursus, kad studentai viso semestro metu galėtų dirbti grupėmis, o galutinis atsiskaitymas taip pat būtų susijęs su darbu grupėse ir mokslinių tyrimų lauku. Egzamino metu pagrindinį dėmesį skiriame produkciniams gebėjimams, t. y. rašymui ir kalbėjimui, nors jų raiškos forma bus glaudžiai susijusi su klausymu ir skaitymu, kuomet studentai, naudodamiesi autentiškais šaltiniais (pvz. vaizdo ir teksto formatu), turės parengti kalbėjimo bei rašymo pateiktis grupėse.

IMG 5564 copy

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2019 m. rugsėjo 13 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas.
  2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas.
  3. 2019‒2020 m.m. Tarybos darbo plano tvirtinimas.
  4. Siūlymas dėl Fakulteto biudžeto suvaldymo optimizuojant dėstytojų krūvį (pristato dekanė prof. Inesa Šeškauskienė).
  5. Informacija apie lėšų mokslo sklaidos renginiams panaudojimą (pristato dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, projektų administratorė Aida Jungaitytė).
  6. Emeritūros klausimai (prof. R. Rudaitytė, prof. B. Stundžia, prof. A. Sverdiolas).
  7. Kūrybinių atostogų ataskaitos (asist. Justina Daunorienė, prof. Genovaitė Dručkutė, doc. Audronė Kučinskienė, doc. Pavel Lavrinec, prof. Irena Smetonienė,  doc. Jolanta Šinkūnienė).
  8. Lietuvių filologijos / Lietuvių filologijos ir užsienio kalbos SPK naujos narės teikimas.
  9. Leidinių tvirtinimas spaudai:
    1. Dianos Šileikaitės-Kaishauri ir Virginijos Masiulionytės parengta monografija: "Germanistikstudium an der Universität Vilnius und Berufsbilder litauischer Germanist(inn)en. Untersuchung zum beruflichen Verbleib der Absolvent(inn)en 2002–2018" (Germanistikos studijos Vilniaus universitete ir Lietuvos germanisčių (-tų) portretai. 2002–2018 m. absolvenčių (-tų) karjeros stebėsenos tyrimas);
    2. Meilutės Ramonienės, Loretos Vilkienės, Eglės Gudavičienės, Ingos Hilbig, Kristinos Jakaitės-Bulbukienės ir Eglės Vaisėtaitės monografija „Emigrantai: Kalba ir Tapatybė II“.
  10. Dėl studijų kainos, taikomos užsienio piliečiams, studijuojantiems pagal FilF studijų programas vienu srautu su LR piliečiais.
  11. Dėl studijų įmokos mažinimo.
  12. Kiti klausimai.
    1. dėl Ginčų komisijos atnaujinimo.
    2. dėl atrankos reikalavimų dėstytojams, išvykstantiems į mokymo vizitą (Tarptautinių studijų koordinatorė Giedrė Matkėnienė)
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos