Sidebar

Bendros naujienos

P2089357.jpg

 

2024 m. sausio 23–25 d. Vilniaus universitete vyksta baigiamoji „MotherNet“ tinklo konferencija, skirta motinystės tyrimams, „Apmąstant motinystę: vaizdiniai, patirtys ir naratyvai laiko tėkmėje“ („Thinking Through Motherhood: Images, Experiences and Narratives Across Time“).

„Ši konferencija yra puikus tarptautinio akademinio bendradarbiavimo pavyzdys. „MotherNet“ projektas padėjo pagrindą jau ne vienam svariam socialinių iššūkių ir motinystės vaidmens šiuolaikiniame pasaulyje tyrimui“, – atidarydamas konferencija teigė Vilniaus universiteto rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas.

„Pagrindinis „MotherNet“ projekto tikslas yra vystyti motinystės studijas, atkreipti į jas platesnį visuomenės dėmesį ir suburti skirtingų sričių mokslininkus. Nepaprastai džiaugiamės, kad konferencijos plenarinius pranešimus skaitys įtakingiausios šiuo metu tyrėjos motinystės studijų srityje. Esu be galo laiminga tuo, ką jau pavyko pasiekti su visais šio motinystės tyrimų tinklo nariais“, – pasakoja „MotherNet“ iniciatorė doc. dr. Eglė Kačkutė-Hagan.

„Motinystės studijos mums suteikia vilties. Šiais neramiais laikais tokie mokslinių tyrimų tinklai kaip „MotherNet“ yra tarsi socialinis, kultūrinis ir akademinis priešnuodis“, – konferencijos atidaryme sakė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas.

 

P2089945.jpg

 

Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje dalyvauja per šimtą mokslininkų/-ių iš 20 pasaulio valstybių Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje. Daug dėmesio bus skiriama socialiniams motinystės aspektams šiuolaikinėse visuomenėse ir kultūrose. Plenarinius pranešimus konferencijoje skaitys profesorė Pragya Agarwal (Loughborough universitetas Jungtinėje Karalystėje), profesorė Valerie Heffernan (Meinuto universitetas Airijoje), žurnalistė ir rašytoja Lucy Jones bei projekto iniciatorė ir vadovė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto mokslininkė doc. dr. Eglė Kačkutė-Hagan.

„MotherNet“ yra tarptautinis tarpdisciplininis projektas, įgyvendinamas bendradarbiaujant su Meinuto universitetu Airijoje ir Upsalos universitetu Švedijoje. Projekte dalyvauja tarpdisciplininė tyrėjų komanda iš Vilniaus universiteto Filologijos, Filosofijos ir Medicinos fakultetų.

Projektas „Developing a New Network of Researchers on Contemporary European Motherhood (MotherNet)” finansuojamas iš Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ Twinning priemonės lėšų (projekto Nr. 952366).

 

P2089706.jpg

Vaizdas_2.png

2024 m. sausio 31 d. 14 val. kviečiame bendruomenės narius į skaitmeninės humanitarikos seminarą. Šį kartą bus pristatytas tekstinių duomenų analizės įrankis „Lexos“. Juo dažniausiai analizuojamas ne vienas konkretus tekstas, bet tekstų rinkiniai, kolekcijos. Įrankio pavadinimas sufleruoja, kad juo tiriama tik leksika, bet iš tiesų jame yra daug daugiau funkcijų, visas jas išbandysime per seminarą.

Naudojantis „Lexos“ itin lengvai galima parengti tekstus analizei, pritaikyti savo atmetinių sąrašą, išgauti žodžių sąrašą, debesį ar tirti žodžius bei jų junginius kontekste. Taip pat atlikti sudėtingesnę analizę – nustatyti žodyno tankį, tekstų ar fragmentų panašumą ir t. t. Įrankis yra parankus norintiems tirti ryšius tarp atskirų tekstų, arba to paties teksto fragmentų. Didelis įrankio privalumas – galimybė pasirinkti iš daugiau kaip 10 panašumo matų (Euklido, Čebyšovo, Manheteno ir kt.).

Planuojama seminaro eiga: ~40 min. darbo kartu, atliekant paruoštas užduotis, likusi dalis bus skirta jūsų tekstų analizei. Todėl jei turite savo tekstų rinkinį txt formatu, galite pasiruošti jį paanalizuoti.


  • Laikas: 2024 m. sausio 31 d. (trečiadienis) 14.00–15.00 val.
  • Vieta: A4 (Kalbų laboratorija 1)
  • Turėti savo kompiuterį nebūtina.
  • Registracija >> 
  • Visa medžiaga seminaro dieną bus pasiekiama čia >>

Seminarą ves Skaitmeninės humanitarikos įvado dėstytoja dr. Ernesta Kazakėnaitė.

Negalintys dalyvauti seminare, tačiau norintys išbandyti įrankį, daugiau informacijos ras čia >> 

Vaizdas.png

SELSI_team.jpg

SELSI komanda

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tyrėjos dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė, dr. Justina Bružaitė-Liseckienė ir Inga Daraškienė kartu su partneriais iš Italijos, Latvijos, Lietuvos, Slovėnijos ir Švedijos rengia „Sakytinės lengvai suprantamos kalbos gaires“. Šios gairės yra viena iš Erasmus+ projekto SELSI (Sakytinė lengvai suprantama kalba socialinei įtraukčiai) etapų, už kurio įgyvendinimą yra atsakinga Vilniaus universiteto komanda. 

Sakytinės lengvai suprantamos kalbos gairės padės žmonėms, savo aplinkoje vartojantiems lengvai suprantamą kalbą, efektyviau ją vartoti. Dažnai specialistai, vartojantys lengvai suprantamą kalbą, remiasi savo intuicija ir patirtimi, nes iki šiol parengti lengvai suprantamos kalbos patarimai yra skirti rašytinei lengvai supratamos kalbos formai. Naujosiose gairėse pateikiamos rekomendacijos apima įvairias sakytinės komunikacijos situacijas: tiek vienos krypties, tiek ir dviejų krypčių komunikaciją. Tai reiškia, kad gairėse aptariama, ir kaip lengvai suprantamą kalbą vartoti pokalbyje, ir kaip sakytinės lengvai suprantamos kalbos ypatumus pritaikyti audio knygose, radijuje ir panašiai.

„Šiuo metu vis daugiau kalbama apie įtrauktį ir įtraukią komunikaciją. Smagu, kad daugėja lengvai suprantama kalba parengtų tekstų, randasi naujų iniciatyvų, legvai suprantama kalba rengiami kuo įvairiausi dokumentai nuo LR Konstitucijos iki muziejų komunikacijos ar praktinės kasdienės informacijos. Su kolegėmis džiaugiamės galėdamos mokytis iš užsienio partnerių, kurie jau turi ilgametės patirties su lengvai suprantama kalba, o kartu turėdamos progą pačios prisidėti, kuriant naujas gaires sakytinei kalbai. Tokios gairių trūksta ne tik Lietuvoje – tai pirmas toks dokumentas Europos mastu,“ – teigia Vilniaus universiteto komandos vadovė Laura Vilkaitė-Lozdienė.

SELSI yra antrasis projektas, skirtas lengvai suprantamai kalbai, kuriame dalyvauja Vilniaus universitetas. Šiame projekte dėmesys skiriamas sakytinei lengvai suprantamos kalbos formai. Projektas vykdomas 2022 –2024 m. 

Pirmasis projektas, kuriame taip pat dirbo Vilniaus universiteto dėstytojos, buvo skirtas rašytinei lengvai suprantamai kalbai. Jo metu Vilniaus universiteto komanda parengė „Lengvai suprantamos kalbos gaires“, skirtas rašytinei kalbai. 

Lietuvos mokslų akademija (LMA), siekdama skatinti studentų kūrybinį aktyvumą, kasmet organizuoja Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursą. Vadovaujantis premijų skyrimo nuostatais, reglamentuojančiais mokslinių darbų teikimo bendruosius reikalavimus, jų ekspertizės tvarką, konkurso vertinimo komisijos sudarymo tvarką, komisijos darbo organizavimą, darbų vertinimo kriterijus, konkurso nugalėtojų nustatymo tvarką, skiriama 15 premijų, o išskirtiniams darbams, kuriems nepakako premijuojamų vietų, – pagyrimo raštai. Nauja tai, kad nuo 2023 m. LMA prezidiumo sprendimu konkursą vykdyti pavesta LMA Jaunajai akademijai (LMAJA). Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams suteikiamas premijos laureato vardas ir įteikiamas LMA premijos laureato diplomas bei piniginė premija.

Iš viso konkursui pateikti 42 moksliniai darbai, atrinkti ir rekomenduoti Lietuvos aukštųjų mokyklų. Ypač aktyvūs buvo Humanitarinių ir socialinių mokslų srities studentai, konkursui pateikę daugiausia darbų.

LMA prezidiumo patvirtinti ekspertai – LMAJA nariai – atlikę vertinimą, pateikė laimėtojų sąrašą, kurį LMA prezidiumas patvirtino 2024 m. sausio 9 d. posėdyje.


Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje premijas pelnė net du VU Filologijos fakulteto atstovai:


  • Doktorantė Dovilė Gervytė už mokslo darbą „Literatūrinio teksto genezės konceptualizavimas“ (darbo vadovas prof. dr. Paulius V. Subačius).
  • Doktorantas Simonas Baliukonis už mokslo darbą „Monada ir Diada Ksenokrato filosofijoje“ (darbo vadovas doc. dr. Vilius Bartninkas).

Nuoširdžiai sveikiname!

 

52307973145_2476515150_o.jpg

Parengta pagal Lietuvos Mokslų Akademijos informaciją

damaged-tank-russian-s-war-ukraine-642x410.jpg

 

Praėjusią savaitę su vizitu į Vilnių buvo atvykęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Prezidentūroje buvo diskutuojama ir viena aktualių temų – kaip išsaugoti dėmesį Ukrainai, kad Vakarai nenusigręžtų, neatsiribotų ir padėtų Ukrainai toliau keliauti pergalės link.

Naujausiame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode VU Filologijos fakulteto ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkė doc. dr. Liudmila Arcimavičienė pasakos apie tai, kaip karo naujienų pateikimas, citatos ta tema viešojoje erdvėje gali paveikti kiekvieno iš mūsų mąstymą, o galbūt ir elgesį, kaip ir kodėl karo tema tampa rutina.

 

Kare negali išlikti neutralus

 

Iš tiesų viešojoje erdvėje girdime labai daug kalbų apie tai, kad karas pabodo, karas tapo rutina ir kiek gi galima apie jį kalbėti ir rašyti. Jaučiamos tam tikros atstūmimo reakcijos. Todėl VU lingvistai pabandė pažiūrėti, kaip naujienų apie karą pateikimas galėtų paveikti žmogaus požiūrį į šį reiškinį ar net elgesį. Daroma prielaida, kad pasikartojantis neigiamas kontekstas gali rutinizuoti smurto naratyvo konstruktus, sumažindamas agresyvumo pojūtį ir suteikdamas neigiamam kontekstui legitimumą.

„Mes manytume, kad tai, kaip yra aprašomas karas, iš tiesų sukelia tam tikras neigiamas emocijas, bet ne dėl to, kad žurnalistai tai galėtų daryti sąmoningai, bet dėl to, kad pats karo naratyvas, karo diskursas iš esmės savyje turi tam tikrų neigiamų elementų (pvz., ideologinė priešprieša), kurie lemia žmonių ypač neigiamų emocijų rutinizavimą“, – sako mokslininkė.

Nuo pat plataus masto karo Ukrainoje pradžios buvo svarbu ir akivaizdu, kad žmonėms ir valstybėms reikia pasirinkti pusę, kurią jie palaikytų. Mokslininkės teigimu, žmonės pasidalino į dvi labai aiškiai apibrėžtas stovyklas: mes ir jie. „Mes – tai tie, kurie ginasi kare, ir jie, kurie mus puola, nuo kurių turime gintis. Daugybė mokslininkų yra pastebėję, kad ši ideologinė priešprieša laikui bėgant gali būti gana žalinga kalbant apie žmogaus emocijas, jo kasdienį gyvenimą. Iš tiesų mes suprantame, kad kiekviena konfliktinė situacija visuomet yra labai kompleksinė ir kartais negali vienareikšmiškai pasirinkti. Tačiau karo naratyvas lyg ir lemia būtiną pasirinkimą tarp šių dviejų pusių ir negali būti kitos nuomonės – negali išlikti neutralus“, – sako lingvistė.

Anot jos, jeigu bandytum išlikti neutralus, lyg atsisakytum tokių žmogiškų, universalių, besąlygiškai svarbių vertybių kaip laisvė, nepriklausomybė, kas žmogui būtų labai skausminga.

 

Kaip veikia karo naujienų pateikimas?

 

Pasisakymus apie karą Lietuvos žiniasklaidoje tyrusi mokslininkė pastebi, kad naujienose jie, be abejo, yra labai kritikuojami, nes karas turi būti legitimizuojamas, t. y. ta pusė, kurią palaikome, turi būti aiškiai pristatoma. Pirmiausia tai matyti iš citavimo, kuris yra pateikiamas naujienose. „Pagal citatų skaičių karo naujienose pirmauja Ukrainos atstovų pasisakymai (12 proc.), antroje vietoje yra Amerikos atstovai, paskutinėje vietoje – Rusijos atstovai (0,19 proc.). Kalbant apie citatas, Rusijos atstovai nėra cituojami iki galo, pateikiamos tik tam tikros ištraukos iš jų citatų.“

Apskritai žiniasklaidoje aprašinėjant karą jų pusė yra Rusija, Kremlius, Putinas, nėra kito referento, tik „žmonės“, tuo tarpu kalbant apie Ukrainą visuomet minimi Ukrainos žmonės, šalies prezidentas ir jie yra atskiriami. Net Rusijos valstybė pradėta rašyti mažąja raide.

Mokslininkė pastebi, kad dėl to gali kilti priešiškumas kitiems mūsų valstybės visuomenės nariams, nes Lietuvoje gyvena žmonės, kurie yra rusų kilmės arba atvykę iš Rusijos. Jie pradeda kelti baimę, gali atsirasti nesąmoningas priešiškumas jiems, rusų kalbai, kas buvo pastebima netrukus po to, kai prasidėjo karas. „Pati pamenu, karui prasidėjus, buvo labai daug pasisakymų, kad taksistai vis dar kovoja muzika, rusų kalba ar klauso radiją rusų kalba – ir kodėl taip yra? Juk čia mūsų priešas. Taip karo diskursas iš tikrųjų gali daryti įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui, pakantumui kitam asmeniui ar reiškiniui, suvokimui apie agresyvumą ir pačiam agresyvumui.“

 

Apie ką karo naujienose kalbama daugiausia?

 

Doc. L. Arcimavičienė su komanda išskyrė, apie ką daugiausia yra kalbama karo naujienose. Visų pirma pateikiami karo technikos aprašymai, kurie yra labai įvairūs, labai detalūs, su daugybe skaičių ir pavadinimų. Kita dažna informacija karo aktualijų pranešimuose yra apskritai skaičių pateikimas (pvz., aukų skaičiai).

 

Portretas-1.jpg

Doc. L. Arcimavičienė. VU nuotr.

„Šie aprašymai prisideda prie tokio kognityvinio disonanso paaiškinimo arba kūrimo individualiame gyvenime, kai agresyvumas gal ir nėra pateisinamas, bet yra racionalizuojamas. Tai, kas gali būti apskaičiuota, numatyta, suplanuota. Viena vertus, tas agresyvumo racionalizavimas sukuria tam tikrą saugumo jausmą, kad karas kontroliuojamas, veiksmas vyksta, judame pergalės link. Ir tuomet tikimasi rezultato. Bet, kita vertus, po to pateikiami žuvusių žmonių skaičiai. Žmonės, kaip ir technika, tampa tam tikrais statistiniais vienetais.“ Tokiu atveju daroma prielaida, kad žmogus, kaip vertybė, lyg darosi mažesnis, empatijos pradeda mažėti, žmonės darosi pakantesni mirčiai.

Pasak tyrėjos, pradžioje karo naujienose vyraujanti emocija buvo baimė ir siaubas. Na, kaip taip gali atsitikti? XXI amžiuje prasidėjo karas, kaip tai yra įmanoma? Iš esmės siaubą kėlė kiekvienas pateiktas aukų skaičius. Dabar apie didelius aukų skaičius jau lyg perskaitome ramiau, prie kavos. Kasdieniame gyvenime žmogaus gyvybė tampa statistiniu vienetu, tai tampa rutinos dalimi.

„Toks yra kalbos poveikis – kai skaitome tam tikrus pranešimus ilgesnį laiko tarpą, iš tiesų atsiranda tam tikros asociacijos ir žmogus nesąmoningai pradeda vertinti situaciją būtent taip, o ne kitaip, net negali tokio vertinimo suvaldyti. Karo naratyvas visada turi savo pasekmes. Kokios tos pasekmės – mes norime ištirti. Kaip žmonės Lietuvoje jaučiasi?“

Pašnekovė atkreipia dėmesį į tai, kad naujienose randama ir labai daug santykių aiškinimosi tarp šalių. Tarpusavio santykių naratyvas pritaikomas valstybėms. Toks naratyvas yra naudojamas kalbant apie karą ir apie politinius santykius – kas Ukrainą iš tiesų palaiko, kas išduoda dėl pinigų, ekonominės naudos?

 

Žmonėms reikia dramatiško turinio

 

Žmonės savo kasdieniame gyvenime yra pratę prie dramatiško turinio (žiūri tam tikrus filmus, skaito knygas), todėl iš kovos su blogiu irgi tikimasi dramos, pergalės. Žmonės nesąmoningai reaguoja ir laukia tik tokio norimo rezultato, negali netgi pripažinti jokio kito. Bet karas vyksta jau beveik trejus metus, laukta pergalė neateina, todėl gali įvykti tokių naujienų rutinizavimas ir atstūmimas.

Žiniasklaidoje karo tema cituojami asmenys taip pat brėžia tam tikrą dramatizmo kryptį. Volodymyras Zelenskis pasirinko labai aiškią komunikacijos strategiją – nuosekliai pranešti apie žuvusiųjų skaičius ir tokiu dramatišku būdu nepamesti dėmesio nuo karo Ukrainoje.

Pasak lingvistės, karo laikotarpiu politiniai lyderiai ir jų kalbėjimas, kreipimasis į žmones yra be galo svarbu. Savo kalba jie bando suvienyti tautą, mobilizuoti, sužadinti norą laimėti. „Volodymyras Zelenskis ištisai kalba apie „taikos formulę“. Tai lyg suponuoja, kad mes turime formulę ir jeigu ją pritaikytume, tai taika atsirastų, bet taip nepavyksta. Be to, jis visuomet į savo kalbas įtraukia Ukrainos tautą, žmones, vartodamas įvardį „mes“: mes dirbame, mes stiprūs, – taip mobilizuodamas ir ramindamas tautą. Pagrindiniai teminiai konceptai, kuriuos vartoja Zelenskis, yra laisvė, stiprybė, pergalė prieš blogį“, – sako pašnekovė.

 

Kaip išlaikyti dėmesį ir empatiją?

 

Paklausta, kaip būtų galima išlaikyti dėmesį informaciniam turiniui apie karą, bet kartu ir kad žmonės nebūtų apimti nuolatinės nerimo būsenos, doc. L. Arcimavičienė sako, kad geriausias būdas yra kalbėti ir rašyti apie žmones, pateikti jų tikras asmenines istorijas, pasakoti, kaip jie gyvena, kaip jaučiasi, kodėl jiems asmeniškai pergalė yra svarbi. „Skaitydami tokius tekstus tampame empatiškesni kitiems žmonėms, jų gyvybių praradimui, nes karo naratyvas, naujienose naudojama statistika tik mažina žmonių empatijos jausmą ir didina agresyvumo pateisinimą ar net sustiprėjimą.“

Mokslininkė pataria kasdieniame gyvenime atkreipti dėmesį į paprastą dalyką – kaip mes vartojame žodžius, kaip kalbame. „Kiekvienas žodis yra be galo svarbus (nes jis daro įtaką ir mūsų elgesiui), ypač tokiu sudėtingu laikotarpiu, kai vyksta karas, kai rašoma apie karą. Didesnė atsakomybė čia tenka žurnalistams, nes jie turi pateikti ir faktus, ir dar pasakyti tokius žodžius, kurie mažintų poveikį agresyvumui.“

Nuo 2024 m. pavasario semestro Kalbų mokykla kviečia mokytis kalbų ne tik studentus, bet ir visus norinčius patobulinti įgūdžius ar išmokti naują kalbą nuo pagrindų. 


Kalbų mokykla pavasario semestrą siūlo:



Registracija prasideda jau šiandien, sausio 10 d., ir tęsis iki vasario 1 d. 

 

FLF_Mokyklos_Kalbos_kursai_Post_1080x1080-100_copy.jpg

VU Filologijos fakultetas - Prasidėjo trečioji projekto „MotherNet“ vasaros  stovykla2024 m. sausio 23-25 d. vyks projekto „MotherNet“ baigiamoji konferencija „Apmąstant motinystę: vaizdiniai, patirtys ir naratyvai laiko tėkmėje“ (“Thinking Through Motherhood: Images, Experiences and Narratives Across Time”). Projektas tarpdisciplininis, įgyvendinamas bendradarbiaujant su Meinuto universitetu Airijoje ir Upsalos universitetu Švedijoje, vykdomas Vilniaus Universiteto Filologijos, Filosofijos ir Medicinos fakultetų. Pagrindinis projekto tikslas - vystyti motinystės studijas, suburiant skirtingų sričių mokslininkus.

Konferencija tarptautinė, tarpdisciplininė, subursianti daugiau nei šimtą dalyvių iš 20 šalių, tarp jų mokslininkės atvyks iš Europos, Šiaurės Amerikos ir Indijos.

Plenarinius pranešimus skaitys profesorė Pragya Agarwal (Loughborough universitetas, Jungtinė Karalystė), profesorė Valerie Heffernan  (Maynooth Universitetas, Airija); Lucy Jones (žurnalistė ir autorė, Dž. Britanija) bei docentė Eglė Kačkutė  (Vilniaus universitetas, Lietuva).

Konferencija vyks gyvai. Konferencijos kalba – anglų. Pagrindinė konferencijos vieta – Filologijos fakultetas, atidarymas vyks Mažojoje Auloje.

Jaunieji mokslininkai ir doktorantai kviečiami į „MotherNet“ projekto doktorantų simpoziumo praktinį seminarą, kuris vyks pirmąją konferencijos dieną, sausio 23 d., 10-13 val., Filologijos fakulteto 92 aud.:

  • 10.00-11.00 – doc. Atėnė Mendelytė, VU, Filologijos fakultetas – Akademinis rašymas (Academic Writting)
  • 11.00-12.00 – prof. Margaretha Fahlgren, doc. Sara Sylven, prof. Anna Williams, Upsalos Universitetas, Švedija – Tarpdisciplininio bendradarbiavimo ir publikavimo(si) aspektai (Interdisciplinary Publishing and Collaboration)
  • 12.00-12.15 – Kavos pertrauka
  • 12.15-13.00 – Ana Raišienė, VU, Mokslo projektų skyrius - MSCA podoktorantūros studijų stipendijų galimybės VU (MSCA Postdoctoral Fellowships funding scheme and application process with VU)

! Svarbu - praktiniame seminare laukiami ir nesiregistravę į konferenciją jaunieji tyrėjai ! Dalyvavimas seminare nemokamas. Praktinis seminaras, kaip ir konferencija, vyks anglų kalba. Kviečiame registruotis šioje nuorodoje >

Konferencijos programa prieinama projekto svetainėje čia >

Dalyvavimas konferencijoje mokamas, iki sausio 19 d. galima registracija klausytojams čia >

Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ priemonės „Twinning“  lėšų (Nr. 952366)

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos