BKKI kviečia į Vilniaus universiteto garbės daktaro profesoriaus Jurij K. Kuzmenko (Berlyno Humboldtų universitetas) seminarą. Jis vyks gegužės 17 d., penktadienį, 15.00 val. 314B auditorijoje. Paskaita vyks rusų kalba, diskusija – įvairiomis kalbomis.

„Сокращение долгих корневых ударных гласных в датском и английском языках“

Taip profesorius apibudina savo tyrimą:

„Сокращение долгих корневых ударных гласных в современных германских языках, прежде всего в датском и английском и изменение типа примыкания (свободное > плотное), которые привели к увеличению количества слов с совпадением слоговых и морфологических границ, также как  усиление качественных различий между слого- и морфемоначальными и слого- и морфемоконечными согласными рассматриваются как результат действия самонастраивающейся системы языка, которая может перестроить себя для выполнения определенной задачи: обеспечение лучшей сегментации корневой морфемы в тексте, что увеличивает типологическое сходство английского и датского языков со слогоморфемными языками типа китайского.“ 

Jurij Kuzmenko yra Berlyno Humboldtų universiteto Šiaurės Europos studijų instituto (Nordeuropa-Institut) profesorius emeritas, Rusijos mokslų akademijos Kalbotyros instituto vyr. mokslo bendradarbis. Jo  tyrimų laukas – istorinė fonologija, istorinė gramatika, dialektologija, runologija, kalbų tipologija, kalbotyros istorija, kalbų kontaktai, taip pat senųjų kalbų paminklų studijos. Pastarąjį dešimtmetį jis vadovavo Kolos pusiasalio samių, kuriems gresia išnykimas, dokumentacijos projektui, kurį finansavo Volkswageno fondas. Yra skaitęs paskaitas Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Švedijos, Norvegijos universitetuose.  

Jo tyrimų rezultatai paskelbti daugiau nei 130 publikacijose, tarp kurių 4 monografijos:

• Der samische Einfluss auf die skandinavischen Sprachen. Eine Beitrag zur skandinavischen Sprachgeschichte. Berlin 2008, 462 S. (= Berliner Beiträge zur Skandinavistik; 10). 2., durchgesehene Ausg., 2011, 460 S. (= Berliner Beiträge zur Skandinavistik; 10) [elektronische Ressource]
• Rannije germancy i ich sosedi. Lingvistika, arheologija, genetika. Sankt-Petersburg 2011, 265 S.

Visus, planuojančius vasaros atostogas, kviečiame rinktis specialiai Jums parengtus intensyvius anglų kalbų kursus VU FLF UKI Kalbų mokykloje:

• Šnekamosios anglų kalbos kursas pradedantiesiems (A1.2–A2)
• Šnekamosios anglų kalbos kursas pažengusiems (B1–B2)

Besiruošiantiems keliauti į kitas šalis, siūlometrumpą (22 akademinių valandų), intensyvų (3 kartus per savaitę) kursą, kurių metu ne tik patobulinsite savo kalbinius komunikacinius gebėjimus bei įgysite pasitikėjimo bendraujant anglų kalba, bet ir išmoksite rezervuoti bilietus, viešbutį, nuomoti automobilį, užsisakyti maistą kavinėje ir t.t.

!!! Registracija į kursus vyksta iki gegužės 31 dienos užpildant anketą.

Kursų pradžia – 2019m birželio 3 d.

Kursų apimtis – 22 akademinės valandos (11 paskaitų), kursai vyks pirmadieniais, antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17.30 val. Kursų kaina – 95 Eur

Žmonių skaičius grupėje 8–10

Visus norinčius kviečiame registruotis internetau arba ateiti į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto Kalbų mokyklą (adresas - Universiteto g.5, VU Filologijos fakultetas, S. Daukanto kiemas)

Informacija teikiama darbo metu telefonu (8 5) 268 7264.

2020 m. pavasarį į Vilniaus universitetą persikels Baltijos šalių universitetų rektorių stipendijų konkursas. Konkurse gali dalyvauti visi Vilniaus universiteto, Latvijos universiteto ir Tartu universiteto studentai, kurie moka visas tris Baltijos valstybių kalbas (dvi iš jų bent A1-A2 lygiu).

Trijų universitetų rektorių stipendijų konkursas rengiamas ir laimėtojas apdovanojamas pamečiui. Praėjusiais metais konkursą globojo Tartu universitetas. Kandidatai vertinami trimis etapais: etapai raštu bei žodžiu savo universitete, vėliau – baigiamasis etapas konkursą rengiančiame universitete. 2020 m. konkursas vyks Vilniaus universitete.

Konkursas rengiamas siekiant skatinti visų trijų Baltijos valstybių bendrumą ir paraginti studijuoti estų, latvių ir lietuvių kalbas bei kultūras. Jame gali dalyvauti bet kurios studijų programos dieninio skyriaus studentai (taip pat iš užsienio), studijuojantys Vilniaus, Latvijos arba Tartu universitete ir mokantys vieną Baltijos valstybių (Lietuva, Latvija, Estija) kalbą C1 lygiu (arba ji turi būti gimtoji) ir kitas dvi kalbas bent A1-A2 lygiu. Konkurso nugalėtojas apdovanojamas 2000 eurų stipendija.

Moki tik dvi kalbas? VU Filologijos fakultetas siūlo nemokamai nuo rudens semestro nemokamai mokytis estų arba latvių kalbos. Rektorių stipendijos konkurso temos bus skelbiamos jau rugsėjį!

Polonistikos centras maloniai kviečia į XVII tarptautinę studentų polonistų mokslinę konferenciją, kuri vyks 2019 m. gegužės 16 d. (ketvirtadienį) 11.00–12.55 val. (K. Donelaičio aud.).

Konferencijos programa >

Š. m. gegužės 13-17 d. BKKI Skandinavistikos centre vėl lankysis Humboldt universiteto prof. ir VU Garbės daktaras Jurij K. Kuzmenko.

Profesorius tęs Runologijos kursą, pradėtą rudenį. Pirmojoje kurso dalyje dalyviai išmoko skaityti vyresniąsias runas, o šioje bus mokomasi jaunesniųjų (Vikingų epochos) runų skaitymo.

Kursas atviras visiems studentams. Jį sudaro dvi paskaitos ir trys seminarai. Užsiregistravę dalyviai kurso pabaigoje laiko įskaitą (2,5 kreditų).

Kursas bus vedamas rusų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.

Jurij Kuzmenko yra Berlyno Humboldtų universiteto Šiaurės Europos studijų instituto (Nordeuropa-Institut) profesorius emeritas, Rusijos mokslų akademijos Kalbotyros instituto vyr. mokslo bendradarbis. Jo tyrinėjimų laukas – istorinė fonologija, istorinė gramatika, dialektologija, runologija, kalbų tipologija, kalbotyros istorija, kalbų kontaktai, taip pat senųjų kalbų paminklų studijos. Pastarąjį dešimtmetį jis taip pat vadovavo Kolos pusiasalio samių, kuriems gresia išnykimas, dokumentacijos projektui, kurį finansavo Volkswageno fondas. Yra skaitęs paskaitas Lietuvos Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Švedijos, Norvegijos ir kitų šalių universitetuose. Jo tyrinėjimo rezultatai paskelbti daugiau nei 130 publikacijų, tarp kurių 4 monografijos.

Kurso programa >

2019 m. gegužės 10 d. VU Filologijos fakultete lankosi ekspertų grupė, vertinanti VU Filologijos fakulteto BKKI dėstytojų grupės parengtą ketinamą vykdyti magistrantūros studijų programą „Šiaurės Europos kalbos ir kultūros“.

Ekspertų vizito darbotvarkė

Vilniaus universiteto (VU) neįgaliųjų draugija kviečia visus Universiteto bendruomenės narius kartu atšvęsti draugijos dvejų metų gimtadienį. 

Gimtadienio šventė vyks gegužės 17 d. 15 val. Filologijos fakulteto 118 (V. Krėvės) auditorijoje. Joje svečius džiugins Lietuvos graikų bendruomenės vokalinis instrumentinis ansamblis „Patrida“ ir VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos 4 kurso studentė Ugnė Žilytė.

Pagrindinė draugijos vykdomų veiklų idėja – sudaryti platformą, kurioje VU bendruomenės neįgalieji galėtų pasidalyti sėkmėmis ir kylančiais iššūkiais, padėti vieni kitiems bei smagiai praleisti laiką. Draugijos tikslas – suvienyti įvairias negalias turinčius VU bendruomenės narius.

Neformali draugija savo veiklą pradėjo 2017 m. Filologijos fakultete. Pirmaisiais metais į veiklą įsitraukė 12 Filologijos fakulteto studentų. Vėliau prisijungė ir kitų fakultetų (Istorijos, Filosofijos, Fizikos) studentai. Veikloje dalyvauja regos, judėjimo, klausos ir kitas negalias turintys studentai.

Savo veikloje draugija laukia kiekvieno VU bendruomenės nario. Jei norite prisijungti, susisiekite su Ugne Žilyte.

Balandžio 29–30 d. Filologijos fakultete viešėjo Amsterdamo universiteto Medijų katedros profesorius Charles’is Forceville’is. Svečias pradėjo savo vizitą Lietuvoje dviem paskaitomis, kitas aštuonias skaitys Kauno fakultete. Pagrindinė paskaitų tema – daugiaterpis (angl. multimodal) diskursas, t. y. keliomis terpėmis – kalba, garsu, vaizdu – kuriama komunikacija. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur tiek daug vietos užima bendravimas elektroninėmis priemonėmis, vizualumas ir daugiaterpiškumas (angl. multimodality) tampa vis aktualesni.

Pirmojoje paskaitoje prof. Ch. Forceville’is pristatė pagrindines sisteminės funkcinės lingvistikos ir relevancijos teorijos prielaidas ir būdus į multimodalumą žvelgti remiantis šiomis teorijomis. Antrojoje paskaitoje profesorius aptarė Maxo Blacko interakcinę metaforos teoriją, kuria remdamasis analizavo vizualiąsias ir daugiaterpes metaforas spausdintinėje ir lauko reklamoje, kai kuriuose gerai žinomuose filmuose, tokiuose kaip „Šrekas“. Šios paskaitos – puiki proga susipažinti su tarpdisciplininiais ir itin dinamiškais vizualumo ir daugiaterpio diskurso tyrimais, kuriuose keliami klausimai tebėra netikėti, dažnai neišsprendžiami vienos disciplinos ribose, o metodika dar tik kuriama.

Prof. Ch. Forceville’is dirba Amsterdamo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Medijų katedroje. Pagrindinė tyrimų sritis – daugiaterpiškumas įvairiuose žanruose ir medijose (dokumentiniuose filmuose, animacijoje, reklamoje, komiksuose ir karikatūrose, piktogramose ir kelio ženkluose). Savo tyrimus profesorius sėkmingai integruoja į skaitomus kursus. Ch. Forceville’is yra paskelbęs straipsnių tokiuose žurnaluose kaip „Metaphor and Symbol“, „Journal of Visual Communication“, „Metaphor and the Social World“, „Public Journal of Semiotics“ ir t. t. Pagrindiniai jo didesni darbai: 1996 m. išleista knyga „Pictorial Metaphor in Advertising“ („Vaizdinė metafora reklamoje“, Routledge) ir 2009 m. su bendraautoriumi Eduardo Urios-Aparisi parengta knyga „Multimodal Metaphor“ („Daugiaterpė metafora“, Mouton de Gruyter). Šiuo metu profesorius rengia monografiją, kurioje pristatomas teorinis modelis vaizdinei ir daugiaterpei komunikacijai tirti pasitelkiant relevancijos teoriją (Oxford University Press).