Vokiečių filologijos katedra kviečia į paskaitas vokiečių kalba, kurias pagal Erasmus+ programą 2026 m. spalio 13–17 d. skaitys dr. Klausas Geyeris iš Pietų Danijos universiteto Odensėje.

2025-10-13, pirmadienį

15:00-16:30 val., Germanistikos studijų kabinete (A9)

Kalbotyros koliokviumo „Kolloquium Deutsche Sprachwissenschaft“ pranešimas „Linguizismus – ein Thema für den akademischen Unterricht?“

2025-10-14, antradienį

13:00-14:30 val., Germanistikos studijų kabinete (A9)

„Gesprochener Standard (Deutsch) aus der Perspektive der Konstruktionsgrammatik“

2025-10-15, trečiadienį

17:00-18:30 val., 129 aud.

„Interkomprehension im Fachsprachenunterricht“

Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra jau 10-tą kartą dalyvauja
nuo 2016 metų Lietuvoje rengiamose Vokiečių kalbos dienose.

Kviečiame studentes ir studentus germanistus (BA ir MA) teikti prašymus vieno semestro (5 mėn., 2026 m. balandis – 2026 m. rugpjūtis) studijoms Hamburgo universitete. Išvykus vienam semestrui, mainai vyksta ir studijų rezultatai įskaitomi panašiai kaip pagal ERASMUS+ programą.

Šios studijos finansuojamos pagal Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) germanistų partnerystės programą (GIP – Germanistische Institutspartnerschaft).

Stipendijos dydis: 992 EUR/mėn. + 400 EUR kelionei.

Studijų laikotarpis: 2026 m. balandis – 2026 m. rugpjūtis.

Motyvacinius laiškus vokiečių kalba ir išrašą apie paskutinio semestro pažymių vidurkį prašome siųsti iki 2025 m. spalio 15 d. adresu:

Jei turite klausimų, kreipkitės į doc. dr. Skaistę Volungevičienę (el. paštu, per MS Teams arba užėję į Vokiečių filologijos katedrą).

Kviečiame į kūrybines dirbtuves „Tekstynai ir jų sudarymas: skaitmeninės humanitarikos perspektyvos ir didaktika“ („Korpora und Editionen: Ansätze der Digital Humanities und didaktische Perspektiven“).

Vilniaus universitete 2026 m. vasario 2–4 d. vyks bendros Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistų kūrybinės dirbtuvės vokiečių kalba „Tekstynai ir jų sudarymas: skaitmeninės humanitarikos perspektyvos ir didaktika“. Kviečiame dalyvauti ir prisijungti prie diskusijos apie skaitmeninę humanitariką, tekstynus, tekstynų lingvistiką, germanistiką ir vokiečių kaip užsienio kalbos dėstymą. Konferencija vyks vokiečių kalba.

Konferencijos plenariniai pranešimai:

• prof. dr. Jörg Meier (Insbruko universitetas / P. J. Šafariko universitetas) „Deutsch- und mehrsprachige Presse in Mittel- und Osteuropa im Kontext der Korpora digitaler Quellensammlungen. Aufgaben und Perspektiven für Lehre und Forschung“
• prof. dr. Cordula Meißner (Insbruko universitetas) „Möglichkeiten der Korpuspragmatik – am Beispiel der Untersuchung von Indexikalität“

Iki 2025 m. spalio 30 d. adresu laukiame pranešimų tezių vokiečių kalba apie tekstynais grįstus kalbos ir literatūros tyrimus, tekstynų (pavyzdžiui, literatūrinių ar istorinių), skirtų analizei skaitmeniniais įrankiais, sudarymą, tekstynais grįstus kalbų mokymo(si) modelius, skaitmeninės humanitarikos metodus, tekstynų didaktiką.

Visą informaciją apie konferenciją rasite adresu: https://www.korpuslab.uni-hamburg.de/kodi-fs/aktivitaeten/workshop-2026.html 

Konferencija rengiama pagal Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistikos katedrų bendradarbiavimo projektą „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti stabiliųjų junginių tyrimai“ (projekto svetainė: https://www.korpuslab.uni-hamburg.de/kodi-fs.html). Projektą finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos lėšų.

Organizatorių vardu: Skaistė Volungevičienė (Vilnius), Vaiva Žeimantienė (Vilnius), Heike Zinsmeister (Hamburg).

Pagal Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistikos katedrų partnerystės programą Hamburgo universiteto studentė Rike Ranzenbacher nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki spalio 10 d. VU Vokiečių filologijos katedroje atlieka šešių savaičių mokymo(si) praktiką ir intensyviai įsitraukia į universiteto veiklą.

Praktikos metu Rike Ranzenbacher domisi, kaip vokiečių kalba kaip užsienio kalba dėstoma universitete, taip pat ir pati aktyviai dalyvauja mokymo procese. Ji rengia užduotis ir medžiagą seminarams, taip plečia savo profesines žinias, tobulina didaktinius įgūdžius ir įgyja naujų žinių apie germanistiką užsienyje bei vokiečių kalbą kaip užsienio kalbą. Kaip sako Rike, jai ypač svarbūs įvairiapusiai ryšiai su dėstytojais ir studentais, kurie skatina profesinį bendradarbiavimą ir tarpkultūrinį supratimą.

Rike Ranzenbacher Hamburgo universitete studijuoja vokiečių kalbos literatūros magistrantūroje, specializuojasi teatro ir žiniasklaidos srityje. Vizitas vyksta pagal Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistikos katedrų partnerystės (Germanistische Institutspartnerschaft, GIP) projektą „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti stabiliųjų junginių tyrimai“, kurį finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD).

2025 m. rugsėjo 20 d. – spalio 1 d. Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedroje vieši ir vokiečių kalbos besimokantiems studentams paskaitas skaito profesorė emeritė Christa Dürscheid (Ciuricho universitetas, Šveicarija).

Profesorė Dürscheid – tarptautiniu mastu pripažinta germanistė, 2002–2025 m. Ciuricho universiteto (Šveicarija) Filosofijos fakulteto profesorė. Jos moksliniai interesai apima vokiečių kalbos gramatiką, variacinę lingvistiką, grafolingvistiką ir kompiuterinę komunikaciją. Už nuopelnus vokiečių kalbos tyrimams 2020 m. prof. em. dr. Christa Dürscheid apdovanota prestižine Konrado Dudeno premija (žr. Duden | Preisträgerinnen und Preisträger), o 2022 m. tapo Vokiečių kalbos ir literatūros akademijos (žr. Deutsche Akademie für Sprache und Dichtung) nare.

Kviečiame fakulteto studentus ir dėstytojus pasinaudoti šia išskirtine proga susitikti su profesore em. dr. Christa Dürscheid bei dalyvauti jos paskaitose ir diskusijose (paskaitos ir užsiėmimai vyksta vokiečių kalba):

• rugsėjo 23 d., 9:00–10:30 val., A9 aud.
  „Variation im Deutschen – Variation als Thema im DaF-Unterricht?“
• rugsėjo 23 d., 11:00–12:30 val., 108 aud.
  „Deutsche Syntax; Deutsche Satzstruktur und Satzglieder. Teil I“
• rugsėjo 23 d., 13:00–14:30 val., J. Balkevičiaus aud.
  „Deutsche Syntax; Deutsche Satzstruktur und Satzglieder. Teil I“
• rugsėjo 24 d., 9:00–10:30 val., A9 aud.
  „Deutsche Syntax; Deutsche Satzstruktur und Satzglieder. Teil II“
• rugsėjo 25 d., 11:00–12:30 val., 121 aud.
  „Deutsche Syntax; Deutsche Satzstruktur und Satzglieder. Teil II“
• rugsėjo 26 d., 11:00–12:30 val., A9 aud.
  „Emojis, Memes und ChatGPT. Das neue Schreiben“
• rugsėjo 30 d., 11:00–12:30 val., 108 aud.
  „Deutsche Syntax; Deutsche Satzstruktur und Satzglieder. Teil III“
• rugsėjo 30 d., 13:00–14:30 val., J. Balkevičiaus aud.
  „Deutsche Syntax; Deutsche Satzstruktur und Satzglieder. Teil III“

Vizitas finansuojamas VU Studijų tarptautinimo iniciatyvų fondo lėšomis.

Nuotraukos autorius: Lorenz Brandtner

Rugsėjo 25 d. nuo 13.00 iki 14.30 maloniai kviečiame į susitikimą su rašytoja Christine Koschmieder.

Prozininkė, literatūros agentė, vertėja Christine Koschmieder (Heidelbergas, g. 1972 m.) šį rugsėjį lankosi Lietuvos rašytojų sąjungoje Vilniuje.

Renginys vokiečių kalba vyks Vilniaus universitete (Universiteto g. 5), Filologijos fakultete, Germanistikos studijų kabinete (A9).

Organizatoriai:

Vilniaus Universiteto Filologijos fakulteto
Vokiečių filologijos katedra
Lietuvos rašytojų sąjunga

Rašytojos viešnagę Vilniuje remia 

Heseno literatūros taryba ir Lietuvos kultūros taryba

Renginio plakatas >>>

Foto: Grit Hartung

VU Vokiečių filologijos katedros docentas dr. Daumantas Katinas konferencijoje „Užsienio kalbų svarba ugdymo procese“ Lietuvos Respublikos Seimo Spaudos konferencijų salėje skaitė pranešimą apie daugiakalbystę, jos naudas, užsienio kalbų situaciją Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, išryškino kelių kultūrų patirties turėjimo, užsienio kalbų mokėjimo svarbą.

„Daugiakalbystė kuria patrauklų valstybės įvaizdį“, sakė Daumantas Katinas, jis atkreipė dėmesį į vokiečių kalbos mokymo ir mokymosi aktualius klausimus, taip pat pristatė iniciatyvą mokykloms „Vokiečių kalba sujungia“, kurios tikslas – išryškinti, kodėl verta mokytis vokiečių kalbos. Ir ne tik mokykloje – taip pat ir universitete galima studijuoti užsienio kalbas, pradedant jas mokytis nuo nulio – ar tai būtų vokiečių, prancūzų, ispanų, ar kita užsienio kalba.

Konferenciją, kuri vyko 2025 m. rugsėjo 17 d., iniciavo LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė, ją moderavo Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijos prezidentas Edvinas Šimulynas. Konferencijos idėja – atkreipti dėmesį į užsienio kalbas ir kurti palankias sąlygas jų mokymuisi. Pasak Edvino Šimulyno, nėra sudėtingos kalbos, jei yra motyvacija mokytis užsienio kalbų.

Nuoroda į konferencijos „Užsienio kalbų svarba ugdymo procese“ transliaciją:

2025 m. liepos 14–18 d. Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra, bendradarbiaudama su Vaikų ir jaunimo klubu „Šatrija“ bei su Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo Lietuvos biuru, organizavo 14-18 metų jaunimui skirtą vokiečių kalbos stovyklą.

Stovyklos tikslas buvo paskatinti Lietuvos jaunimą labiau domėtis Vokietija, vokiečių kalba ir kultūra, taip pat aktyviais dvišaliais Lietuvos ir Vokietijos ryšiais – ypač ekonomikos, saugumo, gynybos ir inovacijų srityse. Kiekvieną rytą dalyviai lankėsi trumpose paskaitose Vilniaus universitete, o po pietų jų laukė teminės išvykos.

Pirmąją dieną stovyklos dalyvius „Šatrijos“ klube pasveikino šio klubo vadovė Nadežda Doronina Koltan, o Vilniaus universitete iškilmingai priėmė Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas. Jis pabrėžė vokiečių kalbos bei kultūros svarbą Lietuvai ir priminė istorinius abiejų šalių ryšius. Vėliau dalyviai susipažino su seniausio Lietuvos universiteto istoriniu pastatų kompleksu. Antroje dienos pusėje jie lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, kur susitiko su buvusiu ambasadoriumi Vokietijoje Ramūnu Misiuliu. Diskusijoje jaunuoliai sužinojo apie aktyvius dvišalius ryšius, planuojamus kultūros metus Vokietijoje ir kitas aktualijas.

Antrąją dieną dr. Justina Daunorienė ir dr. Daumantas Katinas supažindino dalyvius su istoriniais ir dabartiniais Lietuvos–Vokietijos santykiais, vokiečių pėdsakais Vilniaus senamiestyje ir lietuvių kasdienybėje. Po pietų stovyklautojai lankėsi Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmuose, kur klausėsi įdomios Neringos Sedelskės paskaitos apie dvišalius ekonominius ryšius.
Trečiąją dieną vyko kūrybinės veiklos: dr. Skaistė Volungevičienė pristatė vaizdo įrašų subtitravimo galimybes, o doktorantė Violeta Birbilaitė kvietė pasinerti į literatūrinį monstrų pasaulį. Vėliau jaunuoliai lankėsi MO muziejuje, kur kartu su Goethe’s instituto Lietuvoje vadove Anna-Maria Strauß dalyvavo interaktyvioje parodoje apie vaizdo žaidimus. Dalyviai ne tik daugiau sužinojo apie instituto veiklą, bet ir patys išbandė žaidimus žmogaus teisių, demokratijos, socialinių temų bei saugumo klausimais.

Ketvirtoji diena prasidėjo dr. Virginijos Masiulionytės vedamu seminaru „Dirbtinis intelektas ir kūrybiškumas“. Po to dr. Virginija-Jūratė Pukevičiūtė ir dr. Dalius Jarmalavičius pristatė vokiečių kalbos mokymosi galimybes su dainomis. Per pietus jaunuolių laukė maloni staigmena – diskusija su Vokietijos brigados atstovais, tarnaujančiais Lietuvoje. Vėliau stovyklautojai lankėsi Friedricho Naumanno fonde, kur susitiko su Baltijos regiono vadovu Juliumi Freytag von Loringhovenu bei projektų koordinatore Laura Tatarėlyte. Susitikimo metu dalyviai susipažino su fondo veikla Baltijos šalyse ir aplankė dronų parodą.

Paskutinę dieną dalyviai pristatė savo subtitruotus vaizdo įrašus ir lankėsi bendrovėje LITIT, kur daugiau sužinojo apie Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą IT srityje, vokiečių kalbos svarbą technologijų sektoriuje bei tarpkultūrinius mainus.

Stovyklos uždarymas vyko „Šatrijos“ jaunimo klube – čia dalyviai aptarė stovyklą, gavo dalyvavimo pažymėjimus, ragavo vokiškų patiekalų, dainavo vokiškas dainas ir dalijosi kontaktais.
VU Vokiečių filologijos katedra džiaugiasi pirmąja vokiečių kalbos stovykla ir ketina tęsti bendradarbiavimą su jaunimo klubu „Šatrija“, Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondu ir inicijuoti naujas jaunimui skirtas veiklas.

Hamburgo universitete 2025 m. liepą visą savaitę vokiečių kalbos žinias tobulino 10 mokytojų iš įvairių Lietuvos mokyklų, kurios šiais metais Vilniaus universitete baigė NŠA projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ finansuojamas vokiečių kalbos modulio studijas.

NŠA studijos skirtos pedagoginiams darbuotojams, turintiems pedagogo kvalifikaciją ir norintiems įgyti papildomų kompetencijų – pavyzdžiui, vokiečių kalbos. Vokiečių kalbos dalykus šioje programoje dėsto Vokiečių filologijos katedros dėstytojos ir dėstytojai.

Vasaros stažuotės Hamburge programoje – seminarai vokiečių kalba apie DI ir skaitmeninių įrankių taikymą mokantis vokiečių kalbos, mokyklos kalbinės aplinkos tyrimus, kalbos mokėjimo lygmens nustatymo metodus, taip pat – ekskursijos po Hamburgą, jo uostą ir apylinkes, koncertas Hamburgo Elbės filharmonijoje ir daug galimybių bendrauti vokiečių kalba.

Išvyka surengta pagal Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistinių katedrų partnerystės programą (Germanistische Institutspartnerschaft, GIP) „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti stabiliųjų junginių tyrimai“, kurią finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD).

2025 m. gegužės 30 d. – birželio 1 d. Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra, kartu su Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo Lietuvos biuru (DBJW) ir Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) jau antrą kartą organizavo pažintinę kelionę į Vakarų Lietuvą. Germanistikos studentai ir studentės, kartu su savo dėstytojais vykdė Vilniaus universiteto tarpkultūriškumo iniciatyvą ir leidosi ieškoti vokiškų pėdsakų Vakarų Lietuvoje ir kartu susipažino su šiandieniniu šio regiono gyvenimu.

Pirmąją dieną ekspedicijos dalyviai lankėsi Šilutėje (vok. Heydekrug), kur XIX–XX a. gyveno vokiečių dvarininkas ir mecenatas Hugo Šojus. Jo vardu pavadintame muziejuje dalyviai susipažino su jo biografija ir regiono kultūros istorija. Vėliau studentai tyrinėjo vokiškus pėdsakus mieste – apsilankė evangelikų liuteronų bažnyčioje ir susipažino su projektu „Šilutės sekretai“. Šis projektas naujoviškai pristato miesto istoriją: į šaligatvį įmontuoti stiklu dengti miniatiūriniai kambariai vaizduoja XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios miesto gyvenimo scenas, leidžiančias žaismingai patirti istoriją.

Kitą dieną ekspedicijos dalyviai lankėsi Thomo Manno muziejuje Nidoje, kuriame garsusis rašytojas praleido ne vieną vasarą. Ekskursijos dalyviai sužinojo daugiau apie Thomo Manno gyvenimą ir kūrybą, pasigrožėjo vadinamuoju „itališku vaizdu“ nuo kalvos į Kuršių marias ir aplankė buvusią menininkų koloniją. Pastaroji kadaise buvo Rytų Prūsijos meno centras ir traukė Karaliaučiaus meno akademijos mokytojus ir mokinius, remiamus meno mecenato Hermanno Blodės. Vėliau svečiai aplankė senąsias Nidos kapines, tradicinį žvejo sodybos kiemą bei susipažino su vietos papročiais ir gyvenimo būdu.

Ypatingu akcentu tapo susitikimas su Neringos miesto meru Dariumi Jasaičiu. Atvirame ir įdomiame pokalbyje jis papasakojo apie miesto istoriją, dabartinius Vokietijos ir Lietuvos ryšius bei regiono iššūkius ir galimybes.

Vėliau dalyviai patyrė įspūdingą kelionę laivu po Kuršių marias, kurios metu grožėjosi didingomis kopomis ir sužinojo daugiau apie žvejybą bei šio regiono ekosistemą.

Popietinėje programoje studentai organizavo susipažinimo žaidimus, pristatė Nidos evangelikų liuteronų bažnyčią, kūrė interaktyvias užduotis vieni kitiems, aplankė vokiečių statytą švyturį ir dieną užbaigė ant jūros kranto.

Paskutinę dieną kelionė vedė į buvusį Rytų Prūsijos kurortą Juodkrantę (vok. Schwarzort), kur dalyviai dalyvavo ekskursijoje „Prabangių vilų paslaptys“ ir sužinojo daugiau apie šios ypatingos vietovės turtingą istoriją.

VU Vokiečių filologijos katedra nuoširdžiai dėkoja studentams, dalyvavusiems šioje tarptautiškumo skatinimo iniciatyvoje, ir savo partneriams, be kurių ši kelionė taip pat nebūtų įvykusi: Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo Lietuvos biurui (DBJW) ir Vokietijos akademinei mainų tarnybai (DAAD).

Žemiau kviečiame susipažinti su studentų ir dėstytojų sukurta svetaine, skirta kursui „Vokiečiai ir Lietuva: kalbiniai ir kultūriniai saitai“, Nidos ekspedicijai parengtomis užduotimis bei pasigrožėti kelionės įspūdžiais nuotraukų galerijoje.

Interneto svetainė "Zusammes"

Nidos ekspedicijai sukurtos užduotys

Vaikų ir jaunimo klubas "Šatrija" kartu su Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra 2025 m. liepos 14-18 dienomis organizuoja vokiečių kalbos stovyklą jaunimui. Vokiečių kalbos stovykla skirta 14-18 metų žmonėms, norintiems vasaros atostogų metu patobulinti vokiečių kalbos žinias ir įgūdžius, planuojantiems sieti savo karjerą su vokiečių kalbos studijomis ir/arba darbu vokiško kapitalo įmonėse, o taip pat tiems, kurie norėtų giliau susipažinti su Vokietijos istorija, žemėmis, kalba, tradicijomis, papročiais ir žmonėmis.

2025 m. gegužės 26 d. VU Vokiečių filologijos katedra ir Vokietijos ir Baltijos šalių ateities fondas (DBJW) tęsė savo iniciatyvą „Deutsch verbindet“ („Vokiečių kalba jungia“) ir apsilankė Klaipėdos „Saulėtekio“ gimnazijoje.

Per dviejų dalių seminarą svečiai supažindino vokiečių kalbos besimokančius mokinius su Vilniaus universiteto bei DBJW tikslais ir veikla, jaunimo projektais, studijų galimybėmis vokiečių kalba bei dabartiniais Vokietijos ir Lietuvos santykiais politikoje, diplomatijoje ir ekonomikoje.

Pirmojoje renginio dalyje dalyviai žaidė domino žaidimą apie svarbiausius vokiečių išradimus ir žymiausius prekės ženklus iš Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos. Po žaidimo mokiniai buvo pavaišinti HARIBO guminukais.

Antrojoje dalyje mokiniai giliau susipažino su šiuolaikiniu Vokietijos ir Lietuvos bendradarbiavimu: nuo vokiečių investicijų Lietuvoje ir veikiančių įmonių iki pavyzdžių, kaip vokiečiai mokosi iš lietuvių inovacijų – tokiose srityse kaip lazerių technologijos, duomenų apsauga ar transporto sprendimai.

Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyviams ir nekantriai laukiame susitikimų kituose Lietuvos mokyklose rudenį.

Lauritos Markevičiūtės-Zakarevičės nuotraukos

2025 m. birželio 4 dieną Vilniaus universitete lankėsi Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos moksleiviai, besimokantys vokiečių kaip pirmosios užsienio kalbos.

Susitikimo metu moksleiviai sužinojo, ką galima studijuoti ir ko išmokti VU Filologijos fakultete, susipažino su ateities perspektyvomis mokant vokiečių kalbą ir gavo informacijos apie Vokietijos organizacijų vykdomus projektus. Vėliau svečiai dalyvavo interaktyvioje viktorinoje apie Vokietiją bei Vokietijos ir Lietuvos santykius. Antroje susitikimo dalyje moksleiviai, žaisdami domino, susipažino su svarbiausiais vokiškai kalbančių šalių išradimais bei pelningiausiais prekiniais ženklais.

Dėkojame vokiečių kalbos mokytojai Ramintai Čečetienei už iniciatyvą, o jauniesiems svečiams - už nuotaiką, įdomius klausimus ir aktyvų dalyvavimą.

Su liūdesiu pranešame, kad netekome Alfonso Tekoriaus, ilgus metus dirbusio Vilniaus universiteto Filologijos fakultete ir visiems gerai žinomo vokiečių-lietuvių kalbos filosofinės, mokslinės ir grožinės literatūros vertėjo.

Alfonsas Tekorius gimė 1934 m. balandžio 3 d., Medingėnuose (Plungės raj.), 1954 m. baigė Varnių vidurinę mokyklą ir įstojo tuomet į Vilniaus valstybinio universiteto vokiečių kalbos ir literatūros specialybę. Po universiteto baigimo dirbo Užsienio kalbų katedroje, 1971 m. įgijo filologijos mokslų daktaro laipsnį ir buvo pirmasis 1968 m. įkurtos Vokiečių filologijos katedros mokslų kandidatas. Vėliau A. Tekorius dėstė praktinę ir teorinę vokiečių kalbos fonetiką, 1971–1981 m. vadovavo Vokiečių filologijos katedrai, buvo Filologijos fakulteto studijų prodekanas.

Daugelis buvusių studentų ir studenčių iki šiol mena A. Tekoriaus dalykiškus ir originalius fonetikos seminarus, ilgai atmintyje išliekančius tvarkingai sukirčiuotus ir ištartus tekstus bei eiles. Įsimintina Alfonso Tekoriaus asmenybė, jo humoras, pasaulio perpratimas, žemaitiškas būdas. Buvo disciplinos, tvarkos, preciziškumo pavyzdžiu. Pagarbos ir susižavėjimo yra verta A. Tekoriaus, Metų vertėjo krėslo laureato, vertimo veikla. Už talentingus, profesionalius, aukšto meninio lygio vertimus į lietuvių kalbą, už suteiktą galimybę lietuviškai skaityti reikšmingiausius literatūros ir filosofijos klasikų tekstus Alfonsui Tekoriui 2024 m. įteiktas nacionalinio ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.

„Nei vienos dienos be vertimo“ – toks buvo A. Tekoriaus pastarųjų metų šūkis. Kvietimas, kiekvieną dieną užsiimti širdžiai miela veikla. Ir prisiminti praėjusias gyvenimo akimirkas. 

Atsisveikinti su Alfonsu Tekoriumi galima birželio 3 d., antradienį, nuo 13:00 iki 16:00 val. – urna bus pašarvota Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. Laidojama Mažeikiuose.

2025 m. gegužės 14 d. VU Vokiečių filologijos katedros seminare "Vokiečiai ir Lietuva: kalbiniai ir kultūriniai saitai" kartu su savo mokytoju Adomu Taraskevičiumi lankėsi Vilniaus Radvilų gimnazijos moksleiviai. Seminaro metu svečiai susipažino su studijomis ir studijų galimybėmis VU Filologijos fakultete, su VU Vokiečių filologijos studijų programos siūlomais dalykais, Vokietijos ir Lietuvos santykiais.

Antroje susitikimo dalyje studentai ir moksleiviai mišriose grupėse dalyvavo viktorinoje apie Lietuvos ir Vokietijos santykius, vokiškus prekės ženklus bei vokiečių kalbą.

Džiaugiamės svečių apsilankymu ir tikimės, kad tokių susitikimų bus dar daugiau.

Lina Plaušinaitytė, Vaiva Žeimantienė

Vilniaus universitetas, 2025 m. balandžio 10-11 d.

Balandžio 10-11 d. Vilniaus universitete vyko jau ketvirtosios Hamburgo universiteto germanistikos instituto ir Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros rengiamos bendros kūrybinės dirbtuvės. Šis susitikimas buvo skirtas ne vien skaitmeninės humanitarikos klausimams, bet ir svarbiems tarpuniversitetinio bendradarbiavimo aspektams aptarti: BA „Germanistikos“ studijų programai planuojama Vilniaus ir Hamburgo universitetų BA dvigubo laipsnio diplomo galimybė.

Čia >>> rasite smulkesnę dirbtuvių programą.

Pirmosios dienos ryte buvo aptartos planuojamų vykdyti germanistikos dvigubo diplomo studijų tarp Hamburgo ir Vilniaus universitetų (vad. „double degree“) turinys bei kai kurie formalūs aspektai. Doc. dr. Virginija Masiulionytė išsamiai supažindino su VU BA studijų programos „Germanistika“ struktūra ir kreditų sistema, Hamburgo universiteto studijų specialistė dr. Sabine Forschner pristatė bakalauro pakopos vokiečių kalbos ir literatūros studijas Hamburgo universitete. Po to vykusioje konstruktyvioje diskusijoje, kurioje dalyvavo ir VU Filologijos fakulteto studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė bei Hamburgo universiteto studijų programų koordinatorė dr. Sabine Forschner, buvo išsiaiškintos pozicijos dėl kreditų pripažinimo ir padėtas pagrindas būsimiems oficialiems tarpusavio susitarimams. Dviejų diplomų studijų programa būtų galima pasinaudoti jau nuo 2025–2026 mokslo metų įstojus į VU BA „Germanistikos“ studijų programą.

Popietinė pirmosios dirbtuvių dienos sesija buvo skirta VU ir Hamburgo universitetų dėstytojų, dalyvaujančių germanistinių kadedrų bendradarbiavimo „Germanistische Institutspartnerschaft, GIP“ programoje, tyrimų ir mokymo projektų pristatymui.

Prof. dr. Lars Sörries-Vorberger (Hamburgo universitetas) pristatė savo tyrimus ir studijų veiklą lyčių ir kvyro (queer) lingvistikos srityje (nuoroda  į pranešimą). Prof. dr. Nadja Kerschhofer-Puhalo (Hamburgo universitetas) savo pristatyme nagrinėjo literacy (raštingumo) sąvoką, kuri pastaruoju metu vis dažniau sutinkama žodžių junginiuose digital literacy bei data literacy (skaitmeninis raštingumas, duomenų raštingumas).

Kiti ketvirtadienio popietę ir penktadienį vykę pristatymai ir diskusijos buvo susiję su skaitmeninės humanitarikos galimybėmis, įvairių metodikų ir technologijų taikymu. Carla Sökefeld (Hamburgo universitetas) pristatė savo disertacijos rezultatus ir aptarė galimybę naudoti vadinamuosius word embeddings žodžių reikšmės pokyčiams tirti (nuoroda į prezentaciją čia). Dr. Ernesta Kazakėnaitė (Vilniaus universitetas) pristatė neseniai VU pradėjusios veikti skaitmeninės humanitarikos laboratorijos (Digital Humanities Lab) darbą ir pristatė įsigytus įrankius, technologijas ir licencijas bei jų atveriamas tyrimų galimybes (pvz., OCR skenerių naudojimas, akių judesių tyrimo (Eye-Tracking) įranga). Seminaro dalyviai turėjo galimybę apsilankyti laboratorijoje ir apžiūrėti įgytus įrankius.

Penktadienio ryto seminare buvo nagrinėjamos galimybės plėtoti bendrą tyrimų projektą, skirtą vokiškai tarpukario Lietuvos spaudai skaitmeninti ir tirti. Doc. dr. Lina Plaušinaitytė (Vilniaus universitetas) trumpai pristatė vokišką tarpukario Lietuvos spaudą, šioje srityje ligi šiol jau nuveiktus skaitmeninimo darbus ir tyrimų rezultatus (žr. prezentaciją čia). Lietuvoje esančių tarpukario vokiškų laikraščių skaitmenines kopijas pdf formatu galima pasižiūrėti puslapyje https://www.dpl.flf.vu.lt/. Puslapį prieš keletą metų LMT finansuojamos studentų praktikos metu parengė VU BA studijų pakopos studentė Vidmantė Nareckaitė. Prof. dr. Heikė Zinsmeister (Hamburgo universitetas) savo pranešime pristatė spaudos skaitmeninimo tolesnes galimybes ir problemas (pvz., informacijos pateikimas skiltimis, automatinis skirtingų šriftų (ne-)atpažinimas ir kt.) bei pasiūlė bendradarbiavimo tarp Vilniaus ir Hamburgo universiteto studentų galimybę, siekiant padaryti Lietuvos vokiečių tarpukario spaudą geriau ir patogiau prieinamą tolesniems tyrimams. Šiuos pasisakymus svariai papildė ir praplėtė Marie Flüh (Hamburgo universitetas) pranešimas apie istorinės literatūrinės spaudos tyrimą, pasitelkiant skaitmenines priemones (nuoroda į prezentaciją čia). Toliau vykusioje diskusijoje buvo nagrinėjami konkretūs tolesni projekto žingsniai.

Kūrybinės dirbtuvės ne tik padėjo pasiekti konkrečių rezultatų dvigubo diplomo studijų įgyvendinimo procese, bet kartu buvo ir labai sėkminga įžanga į antrąjį Hamburgo universiteto germanistikos instituto ir Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros bendradarbiavimo programos (Germanistische Institutspartnerschaft, GIP) etapą. Programą finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD). Projekto vadovė prof. dr. Heike Zinsmeister (Hamburgo universitetas), projekto koordinatorės Carla Sökefeld iš Hamburgo universiteto ir VU Vokiečių filologijos docentės dr. Skaistė Volungevičienė ir dr. Vaiva Žeimantienė. Nuoroda į projekto puslapį čia >>>.

Seminaro dalyvės. Dovilės Baliukevičienės nuotrauka

2025 m. balandžio 3 d. VU Vokiečių filologijos katedra kartu su Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo Lietuvos biuru tęsė iniciatyvą „Deutsch verbindet: Von der Schule in die Welt“ ir apsilankė Vilniaus Valdorfo mokykloje.

Vyresniųjų klasių mokiniai susipažino su germanistikos studijų galimybėmis bei karjeros perspektyvomis su vokiečių kalba, taip pat - su Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo veikla ir jaunimo projektais.

Antroje renginio dalyje diplomatijos ir ekonominių santykių su Vokietija ekspertė Laurita Markevičiūtė-Zakarevičė papasakojo apie Vokietijos ir Lietuvos diplomatinių santykių užuomazgas ir glaudų ekonominį bendradarbiavimą tarp šalių. Dalyviai sužinojo apie daugybę vokiečių įmonių Lietuvoje, Lietuvos eksportą į Vokietiją ir importą iš jos, taip pat apie tai, kad Vokietija yra didžiausia Lietuvos investuotoja.

Renginio pabaigoje referentė pristatė Lietuvoje populiarias įmones, kurios veikia Vokietijoje. Po pristatymo moksleiviai turėjo galimybę užduoti klausimus svečiams ir padiskutuoti su jais aktualiomis temomis.

Nuoširdžiai dėkojame Valdorfo mokyklos vokiečių kalbos mokytojai Julijai Baltrūnaitei už šiltą kvietimą ir laukiame vizitų į kitas Lietuvos mokyklas.

2025 m. balandžio 4 d. jau XXI kartą vyko Vokiečių filologijos katedros organizuojama tarptautinė studentų mokslinė konferencija „Sprache und Literatur 2025“, subūrusi studentus ir dėstytojus turiningai akademinei diskusijai.

Šiemet konferencijoje dalyvavo daugiau nei 30 pranešėjų iš 11 šalių. Pirmą kartą sulaukėme dalyvių iš Estijos, Rumunijos ir Ukrainos.

Po dviejų įkvepiančių plenarinių pranešimų vyko darbas septyniose sekcijose. Studentai ir studentės pristatė tyrimus kalbotyros, literatūrologijos, kalbų mokymo(si) ir vertimo srityse.
Dėkojame visiems pranešėjams už įdomius pranešimus, įžvalgas bei diskusijas, už profesionalumą ir puikų pasirengimą. Taip pat esame dėkingi Filologijos fakulteto administracijai ir DAAD (Vokietijos akademinių mainų tarnybai) už paramą ir bendradarbiavimą rengiant konferenciją.

2025 m. kovo 21 d. Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra (VU) kartu su Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo (DBJW) Lietuvos biuru tęsė iniciatyvą Lietuvos mokykloms "Deutsch verbindet: Von der Schule in die Welt" ir lankėsi "Saulės gojaus" mokykloje Vilniuje.

Susitikimo metu 5–11 klasių moksleiviai dalyvavo interaktyvioje viktorinoje, atsakinėjo į klausimus apie Lietuvą ir Vokietiją. VU ir DBJW atstovai susirinkusiems papasakojo apie Vokietijos reikšmę Lietuvos gyvenime, moksleivius supažindino su dvišaliais šių šalių santykiais, germanistikos studijų galimybėmis, karjeros perspektyvomis, kurias atveria vokiečių kalbos mokėjimas, bei su DBJW jaunimui skirtomis iniciatyvomis.

Renginio svečias, Lietuvos kariuomenės majoras Alminas Sinevičius, susirinkusiems papasakojo apie Lietuvos ir Vokietijos karinį bendradarbiavimą, NATO projektus ir misijas. Moksleiviai aktyviai dalyvavo diskusijoje, domėjosi Lietuvos kariuomenės veikla, karių kasdienybe bei karjeros galimybėmis gynybos sektoriuje.

Dėkojame "Saulės gojaus" mokyklos projektų koordinatorei, vokiečių kalbos mokytojai ir Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros absolventei Laurai Frolovaitei už kvietimą, šiltą priėmimą ir aktyvius moksleivius!

Jeigu norėtumėte, kad VU ir DBJW atstovai apsilankytų Jūsų mokykloje, susisiekite: