Sidebar

Naujienos

VU Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra ir LKI Bendrinės kalbos tyrimų centras kviečia dalyvauti 31-ojoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kalba kaip sistema ir procesas“. Konferencija vyks 2026 m. spalio 1–2 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, Universiteto g. 5, Lietuva.

PROGRAMA

KONFERENCIJOS TEMATIKA:

  • Struktūriniai kalbos tyrimai
  • Kalbos (ar kalbų) vartojimo ypatumai
  • Kalbos sistemos pokyčiai
  • Kalbos raidos ypatumai
  • Sociolingvistika
  • Kongityvistika
  • Tarpdalykiškumas
  • Kiti klausimai

TEMINĖS SEKCIJOS:


PRANEŠIMŲ TRUKMĖ:

Žodinių pranešimų trukmė 20 min. (15 min. + 5 min. klausimams)

ft.jpeg

Į Vokiečių filologijos katedrą pagal Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistinių katedrų partnerystės (Germanistische Institustspartnerschaft, GIP DAAD) programą 2026 m. rugsėjo 28 d. – spalio 2 d. atvyksta dr. Patrick'as Grommes'as (Hamburgo universitetas) ir vokiečių kalba skaitys šias paskaitas:

  • 2026-09-29, antradienį, 13:00–14:30 val., A9 aud.: „Linguistische Analyse literarischer Übersetzungen I“;
  • 2026-09-30, trečiadienį, 9:00–10:30 val., A9 aud.: „Linguistische Analyse literarischer Übersetzungen II“;
  • 2026-10-02, penktadienį, 13:00–14:30 val., 111 aud.: „Satzstrukturen in literarischen Texten“;

Kviečiame dalyvauti!

Rugsėjo 24 d. kuklia juostelės perkirpimo ceremonija buvo simboliškai atidarytas dar vasarą įrengtas Bendrosios kalbotyros centro kabinetas. Centro vadovą prof. Axelį Holvoetą ir jo bendradarbius šia proga pasveikino Fakulteto dekanas Mindaugas Kvietkauskas, BKKI direktorė Erika Sausverde ir daug kitų kolegų.
1000010447.jpg
Medija_4.jpeg

 1_copy_copy_copy_copy.png

2026 m. spalio 6 d. 15 val. kviečiame dėstytojus į seminarą Generatyvinis dirbtinis intelektas universitete: praktinis „Microsoft 365 Copilot“.

Šio seminaro tikslas – susipažinti su generatyvinio dirbtinio intelekto (GDI) pagrindais ir jo taikymo galimybėmis kasdienėje dėstytojų veikloje. Aptarsime, kaip efektyviai formuluoti užklausas (angl. prompts), kad GDI teiktų naudingus ir kokybiškus atsakymus. Taip pat praktiškai apžvelgsime svarbiausias „Microsoft 365 Copilot“ funkcijas (pvz., Teach), bei išmoksime kurti asmeninius „Copilot“ asistentus konkrečioms dėstymo užduotims.

Prieš seminarą rekomenduojama pasiruošti:

• atsinešti vieno iš savo dalykų medžiagą (Word, PDF, PowerPoint ar kitu panašiu tekstiniu formatu), kurią būtų galima panaudoti kuriant užduotis, testus ar atsiskaitymus su „Copilot“;
• pagalvoti apie pasikartojančią ar rutininę darbo užduotį, kuriai norėtumėte susikurti asmeninį „Copilot“ asistentą.


Planuojama trukmė: 1 valanda. Po jos iki pusvalandžio klausimams ir individualioms konsultacijoms, jeigu bus poreikis.

Glaustai:

• Laikas: 2026 m. spalio 6 d. 15.00–16.00 val. 
• Vieta: VU FLF A4 kompiuterių klasė.
• Seminarą ves Virginija Masiulionytė.

Šį semestrą dar planuojame šiuos seminarus:

- spalio 20 d. – Skaitmeninių tekstų rinkinio analizė įrankiu „Lexos“ (ves Ernesta Kazakėnaitė)
- lapkričio 17 d. – Ne tik rasti, bet ir suprasti: darbas su informacija naudojant Gemini Notebook (ves Justina Mandravickaitė)
- gruodžio 1 d. – Mokslinių tyrimų etika – ką reikėtų žinoti mokslininkui? (ves Laura Vilkaitė-Lozdienė)

Turite klausimų, pastabų, o gal norite pasiūlyti seminaro temą? Rašykite .

 DSC_0346-1.jpg
 

Rugsėjo 22 d. vykusiame VU Senato posėdyje Filologijos fakulteto kolegų monografija „Vertimas ir cenzūra sovietinės ideologijos sąlygomis. Lietuva, 1940–1990“ paskelbta skaitomiausia 2025 m. VU leidyklos knyga!  

Nuoširdžiai sveikiname monografijos sudarytojas Nijolę Maskaliūnienę ir Ingridą Tatolytę bei visus autorius: Liuciją Černiuvienę, Nijolę Keršytę, Dalią Mankauskienę, Paulių V. Subačių, Dainą Valentinavičienę, Deimantę Veličkienę ir Agnę Zolubienę. 

Tai puikus viso autorių kolektyvo darbo įvertinimas!

DSC_0363-1.jpg

Spalio 1 d. 13 val. 92 (Z. Zinkevičiaus) auditorijoje Richard Udes gins filologijos mokslo krypties disertaciją „Užduotimis grindžiamo kalbos mokymo veiksmingumas mokant sudėtingos morfologijos kalbų: lietuvių K2 linksnio kategorijos įsisavinimas“ mokslo daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2021–2025 metais Vilniaus universitete.

Mokslinė vadovė – dr. Rita Juknevičienė (Vilniaus universitetas).

Mokslinė konsultantė – dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė (Vilniaus universitetas).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

prof. dr. Inesa Šeškauskienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas)

doc. dr. Joan Castellví (Barselonos universitetas)

prof. dr. Roger Gilabert Guerrero (Barselonos universitetas)

doc. dr. Inga Hilbig (Vilniaus universitetas)

doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė (Vytauto Didžiojo universitetas)

ANOTACIJA: 

Užduotimis grindžiamas kalbų mokymas (UGKM) yra svetimosios kalbos (K2) mokymo metodika, kurioje akcentuojamas autentiškų, komunikacinių užduočių atlikimas. UGKM daugiausia dėmesio skiriama bendravimui užduočių vykdymo metu, o gramatikos mokymas įterpiamas atlikus užduotį, taip siekiant ugdyti implicitines (t. y. intuityvias, pasąmoningas), o ne eksplicitines (t. y. paaiškinamas, sąmoningas) K2 žinias. Tačiau UGKM gali būti mažiau tinkamas sudėtingos morfologijos K2, pavyzdžiui, lietuvių kalbai. Manoma, kad integruojant gramatiką į visą užduočių ciklą taikant užduotimis paremtą kalbų mokymą (UPKM) galima pasiekti geresnių rezultatų. Disertacijoje vertintas UGKM ir UPKM veiksmingumas ugdant A1–A2 lygio besimokančiųjų lietuvių K2 linksnio kategorijos žinias (UGKM grupė: n = 23; UPKM grupė: n = 22; kontrolinė grupė: n = 15) taikant išankstinio testo–intervencijos–baigiamojo testo–atidėtojo baigiamojo testo modelį. Abi eksperimentinės grupės atliko penkias užduotis; UGKM grupėje gramatikos mokymas buvo taikomas tik po užduoties, o UPKM grupėje gramatikos mokymas buvo integruotas į visą užduočių ciklą. Abi grupės parodė ir trumpalaikę, ir ilgalaikę eksplicitinių linksnių sistemos žinių pažangą, tačiau tik UGKM grupėje nustatytas implicitinių žinių pagerėjimas. Rezultatai leidžia manyti, kad intensyvus gramatikos mokymas viso užduočių ciklo metu nėra būtinas lietuvių K2 linksnių sistemai įsisavinti ir kad UGKM gali būti veiksmingesnis už UPKM ugdant implicitines gramatikos žinias.

[EN]  

October 1st 2026 at 13:00 in Z. Zinkevičius Room (92) of the Vilnius University Faculty of Philology Richard Udes will defend his PhD thesis “Exploring the Effectiveness of Task-Based Language Teaching for Morphologically Complex Languages: The Acquisition of Case in L2 Lithuanian”

Academic Supervisor – dr. Rita Juknevičienė (Vilnius university).

Scientific Consultant – dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė (Vilnius university).

Board members: 

prof. dr. Inesa Šeškauskienė – chairwoman  (Vilnius university)

doc. dr. Joan Castellví (University of Barcelona)

prof. dr. Roger Gilabert Guerrero (University of Barcelona)

doc. dr. Inga Hilbig (Vilnius university)

doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė (Vytautas Magnus University)

ABSTRACT:  

Task-Based Language Teaching (TBLT) is a second language (L2) teaching methodology centered on completing authentic, communicative tasks. It prioritizes communication during task performance while reserving grammar instruction primarily for the stage following task completion, thereby aiming to foster implicit (i.e., intuitive, subconscious) rather than explicit (i.e., explainable, conscious) L2 knowledge. However, this approach may be less suitable for morphologically complex L2s such as Lithuanian, for which Task-Supported Language Teaching (TSLT) may be more appropriate, as it integrates grammar instruction throughout the entire task cycle. This dissertation explored the effectiveness of TBLT and TSLT in facilitating the acquisition of case in L2 Lithuanian by A1-A2-level learners (TBLT group: n = 23; TSLT group: n = 22; control: n = 15) in a pretest–treatment–posttest–delayed posttest design. The TBLT group completed five tasks with grammar instruction restricted to the post-task stage, while the TSLT group completed the same tasks with grammar instruction integrated throughout the task cycle. Both treatment groups exhibited immediate and long-term gains in explicit case knowledge, whereas only the TBLT group showed evidence of gains in implicit knowledge. The findings suggest that extensive grammar instruction throughout the task cycle is not obligatory for acquiring L2 Lithuanian case and that TBLT may be more effective than TSLT in fostering implicit grammar knowledge.

Spalio 1 d. 13 val. 92 (Z. Zinkevičiaus) auditorijoje Richard Udes gins filologijos mokslo krypties disertaciją „Užduotimis grindžiamo kalbos mokymo veiksmingumas mokant sudėtingos morfologijos kalbų: lietuvių K2 linksnio kategorijos įsisavinimas“ mokslo daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2021–2025 metais Vilniaus universitete.

Mokslinė vadovė – dr. Rita Juknevičienė (Vilniaus universitetas).

Mokslinė konsultantė – dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė (Vilniaus universitetas).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

prof. dr. Inesa Šeškauskienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas)

doc. dr. Joan Castellví (Barselonos universitetas)

prof. dr. Roger Gilabert Guerrero (Barselonos universitetas)

doc. dr. Inga Hilbig (Vilniaus universitetas)

doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė (Vytauto Didžiojo universitetas)

ANOTACIJA: 

Užduotimis grindžiamas kalbų mokymas (UGKM) yra svetimosios kalbos (K2) mokymo metodika, kurioje akcentuojamas autentiškų, komunikacinių užduočių atlikimas. UGKM daugiausia dėmesio skiriama bendravimui užduočių vykdymo metu, o gramatikos mokymas įterpiamas atlikus užduotį, taip siekiant ugdyti implicitines (t. y. intuityvias, pasąmoningas), o ne eksplicitines (t. y. paaiškinamas, sąmoningas) K2 žinias. Tačiau UGKM gali būti mažiau tinkamas sudėtingos morfologijos K2, pavyzdžiui, lietuvių kalbai. Manoma, kad integruojant gramatiką į visą užduočių ciklą taikant užduotimis paremtą kalbų mokymą (UPKM) galima pasiekti geresnių rezultatų. Disertacijoje vertintas UGKM ir UPKM veiksmingumas ugdant A1–A2 lygio besimokančiųjų lietuvių K2 linksnio kategorijos žinias (UGKM grupė: n = 23; UPKM grupė: n = 22; kontrolinė grupė: n = 15) taikant išankstinio testo–intervencijos–baigiamojo testo–atidėtojo baigiamojo testo modelį. Abi eksperimentinės grupės atliko penkias užduotis; UGKM grupėje gramatikos mokymas buvo taikomas tik po užduoties, o UPKM grupėje gramatikos mokymas buvo integruotas į visą užduočių ciklą. Abi grupės parodė ir trumpalaikę, ir ilgalaikę eksplicitinių linksnių sistemos žinių pažangą, tačiau tik UGKM grupėje nustatytas implicitinių žinių pagerėjimas. Rezultatai leidžia manyti, kad intensyvus gramatikos mokymas viso užduočių ciklo metu nėra būtinas lietuvių K2 linksnių sistemai įsisavinti ir kad UGKM gali būti veiksmingesnis už UPKM ugdant implicitines gramatikos žinias.

[EN]  

October 1st 2026 at 13:00 in Z. Zinkevičius Room (92) of the Vilnius University Faculty of Philology Richard Udes will defend his PhD thesis “Exploring the Effectiveness of Task-Based Language Teaching for Morphologically Complex Languages: The Acquisition of Case in L2 Lithuanian”

Academic Supervisor – dr. Rita Juknevičienė (Vilnius university).

Scientific Consultant – dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė (Vilnius university).

Board members: 

prof. dr. Inesa Šeškauskienė – chairwoman  (Vilnius university)

doc. dr. Joan Castellví (University of Barcelona)

prof. dr. Roger Gilabert Guerrero (University of Barcelona)

doc. dr. Inga Hilbig (Vilnius university)

doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė (Vytautas Magnus University)

ABSTRACT:  

Task-Based Language Teaching (TBLT) is a second language (L2) teaching methodology centered on completing authentic, communicative tasks. It prioritizes communication during task performance while reserving grammar instruction primarily for the stage following task completion, thereby aiming to foster implicit (i.e., intuitive, subconscious) rather than explicit (i.e., explainable, conscious) L2 knowledge. However, this approach may be less suitable for morphologically complex L2s such as Lithuanian, for which Task-Supported Language Teaching (TSLT) may be more appropriate, as it integrates grammar instruction throughout the entire task cycle. This dissertation explored the effectiveness of TBLT and TSLT in facilitating the acquisition of case in L2 Lithuanian by A1-A2-level learners (TBLT group: n = 23; TSLT group: n = 22; control: n = 15) in a pretest–treatment–posttest–delayed posttest design. The TBLT group completed five tasks with grammar instruction restricted to the post-task stage, while the TSLT group completed the same tasks with grammar instruction integrated throughout the task cycle. Both treatment groups exhibited immediate and long-term gains in explicit case knowledge, whereas only the TBLT group showed evidence of gains in implicit knowledge. The findings suggest that extensive grammar instruction throughout the task cycle is not obligatory for acquiring L2 Lithuanian case and that TBLT may be more effective than TSLT in fostering implicit grammar knowledge.

813521045 1726761556123305 1274786694583217521 n
Biblijos dėstymo tradicija Vilniaus akademijoje XVII A. pradžioje. Pirmas tomas. Giesmių giesmės komentarai
 
Šis tomas pradeda tyrimų seriją, skirtą Šventojo Rašto mokymo Vilniaus akademijoje istorijai XVII amžiaus pirmojoje pusėje. Leidinyje daugiausia dėmesio skiriama didaktinės praktikos rekonstrukcijai ir biblinės interpretacijos metodams, taikytiems Lietuvos jėzuitų akademinėje aplinkoje. Pagrindinį tomo šaltinį sudaro unikalus 1620 metų rankraštis – Adomo Pęskio, Konstantino Sirvydo mokinio, parengtas biblinių paskaitų konspektas. Leidinyje pateikiamas kritinis rankraščio leidimas kartu su moksliniais tyrimais, skirtais jo struktūrai, interpretacijos metodui, istoriniam kontekstui ir stilistinėms savybėms aptarti.
 
„Gana sudėtingo teksto perskaitymas, vertimas, išsamus komentavimas buvo įmanomas tik susibūrus tikriems entuziastams, kurie sutiko skirti daug laiko gana rizikingam sumanymui ir dirbti sunkų darbą visus trejus projekto vykdymo metus. Šiandien galiu tik labai nuoširdžiai pa dėkoti visiems projekto dalyviams, kurių kantrybė, profesionalumas ir pasiaukojimas tapo esmine šio darbo sėkmės sąlyga. Kiekvieno jų indėlis – nuo kruopštaus teksto perrašo ir lingvistinių sprendimų paieškų iki istorinio ir kultūrinio konteksto rekonstrukcijos – buvo neatsiejama bendro rezultato dalis“, – sako viena iš knygos rengėjų prof. dr. Kristina Rutkovska.
 
Parengė: Kristina Rutkovska, Mindaugas Strockis, Irena Katilienė.

XXI amžiaus poezija gyvuoja įvairių estetinių, kultūrinių ir socialinių pokyčių sankirtoje. Kinta poetinės kalbos formos, žanrų ribos, santykis su tradicija ir naujosiomis medijomis, o poezija vis dažniau tampa erdve, kurioje reflektuojami asmeniniai, istoriniai ir geopolitiniai išgyvenimai. Vidurio Europos regionas, pasižymintis kultūrų, kalbų ir istorinių patirčių įvairove, suteikia išskirtinę terpę šiems procesams stebėti ir analizuoti.

Konferencijoje svarstysime, kokia yra XXI amžiaus poezija, kokiomis estetinėmis ir idėjinėmis trajektorijomis ji juda ir kaip ją veikia Vidurio Europos kultūrinis kontekstas.

 Pradžia 9 val. Donelaičio auditorijoje.

Daugiau informacijos programoje.

PXL 20260911 112751137

Rugsėjo 10–11 d. Vilniaus universitete susitiko keturių „Arqus“ aljanso universitetų ekspertai, tęsiantys pasirengimą naujajai jungtinei magistrantūros studijų programai „Translation, Technologies and Artificial Intelligence“. Granados, Graco, Minjo ir Vilniaus universitetų kartu rengiama programa jau pasiekė baigiamąjį etapą, todėl susitikime daugiausia dėmesio skirta jos įgyvendinimui, partnerių bendradarbiavimui ir po Austrijos akreditavimo institucijos vertinimo pateiktoms pastaboms.

Naujoji programa kuriama atsižvelgiant į tai, kaip sparčiai keičiasi vertėjo profesija ir visa kalbos paslaugų rinka. Dirbtinis intelektas, mašininis vertimas ir įvairios kalbų technologijos tampa neatsiejama kasdienio darbo dalimi, todėl šiandien vertimo specialistui nebeužtenka vien puikiai mokėti kalbas. Vis svarbesnis tampa gebėjimas suprasti technologijas, kritiškai vertinti jų galimybes ir ribas bei sumaniai jas taikyti profesinėje veikloje.

Būtent tam skirta jungtinė magistrantūros studijų programa – rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius veikti vertimo, skaitmeninių technologijų ir dirbtinio intelekto sankirtoje ir prisidėti prie daugiakalbės komunikacijos plėtros DI amžiuje.

Vienas svarbiausių programos išskirtinumų – jos tarptautiškumas. Studentai studijuos bent dviejuose iš keturių partnerių universitetų, todėl galės ne tik pasinaudoti skirtingų universitetų akademine patirtimi ir specializacijomis, bet ir studijuoti tarptautinėje bei daugiakalbėje aplinkoje.

PXL 20260911 112946087

PXL 20260911 113209020

797828600_1483523273829339_8848384641144143843_n.jpg

Jei keliaudamas į darbą ar paskaitas, eidamas į parduotuvę ar vedžiodamas šunį ieškai, kaip prasmingai praleisti laiką, kviečiame prisiminti, o gal dar tik atrasti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidę Kalba kalba.
 
Nuo 2021 m. tinklalaidės kūrėjai kviečia klausytis pokalbių aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis.
 
Pirmosios šeštojo sezono laidos jau galite klausytis jums prieinamose platformose – YouTube, Spotify ir Apple Podcasts.
 
▪️ Šeštasis sezonas prasideda pasvarstymais:
 
Kodėl švedai 1978-aisiais nusprendė sukurti filmą apie Pablą Pikasą – ir dar tokį, kuriame biografija virsta „tūkstančiu meilingų melų“, o veikėjai prabyla dešimčia kalbų? Ar tikrai žiūrovui apskritai reikia suprasti, kas sakoma filme? 
 
Tage Danielssono „Pikaso nuotykiai“ (Picassos äventyr) – absurdiška komedija, kurioje išgirsite ispanų, prancūzų, švedų, vokiečių, suomių, italų ir kitas kalbas. O jų žodžiai kartais reiškia visai ne tai, ko lauktume iš konteksto. Štai ir suomiška meilės daina gali pasirodyti esanti... maisto receptas, o pasauliniam karui paaiškinti užtenka plakato su užrašu „BOOM KRASCH BANG!“. 
 
Šiame tinklalaidės epizode Ernesta Kazakėnaitė kalbasi su VU Filologijos fakulteto docentu dr. Giedriumi Tamaševičiumi apie kalbą, kuri ne tik perduoda reikšmę, bet ir pati tampa personažo „kostiumu“, garso efektu ir komizmo priemone. Taip pat apie tai, kodėl skirtingas kalbas mokantys žiūrovai gali pamatyti skirtingą filmą, ar kalbos jame tampa kultūriniais stereotipais ir ar tokį daugiakalbį absurdą apskritai įmanoma išversti.
 

Konkursas_Mantvydo_Juozapavičiaus_vardo_stipendijai_laimėti_2026_2.jpg

 

Vilniaus universiteto fondas, bendradarbiaudamas su Licėjaus Alumni Fondu, skelbia konkursą Mantvydo Juozapavičiaus (1976–2023) vardinei stipendijai laimėti. Konkursas skirtas VU magistrantūros, doktorantūros studentams, podoktorantūros ir ankstyvosios karjeros mokslininkams, kurie taip pat yra ir Vilniaus Licėjaus alumnai.

Stipendijos tikslas – skatinti tobulėjimą moksle, akademinės karjeros siekį ir mokslinio kelio pasirinkimą. Bendras konkurso biudžetas siekia 7,5 tūkst. eurų, iš kurio gali būti paskirtos kelios vienkartinės stipendijos studijų ar mokslinių tyrimų išlaidoms: stažuotėms, vizitams, tyrimų medžiagoms, literatūrai, duomenų bazėms, prototipų kūrimui ir kt.

Daugiau informacijos apie konkurso reikalvimus.

Paraiškų priėmimo pabaiga 2026 m. spalio 14 d.

 

Sympozjum-Margier-VU_2026_vidutinis_copy.png

 

Kviečiame į simpoziumą, skirtą aptarti Vladislovo Sirokomlės poemą „Margiris“ ir jos literatūrinius, kultūrinius kontekstus (Władysław Syrokomla, Margier, Wilno, 1855).
 
Prof. Reginai Koženiauskienei atlikus naują poemos vertimą į lietuvių kalbą ir ieškant leidybos galimybių, kilo mintis kartu su kolegomis polonistais sutelkti dėmesį į poemą, kuri pradėjo Pilėnų gynimo siužeto literatūrinio vaizdavimo tradiciją. „Margirį“ autorius laikė vienu geriausių savo kūrinių, jo pėdsakų galima aptikti Maironio poezijoje, o dar Jonas Basanavičius sakėsi jaunystėje beveik visą mokėjęs atmintinai, tačiau ilgainiui poema pasitraukė į lenkų-lietuvių romantizmo nuošalę.
 
Vis dėlto tyrėjų dėmesys simpoziumo idėjai, pasiūlytų temų įvairovė rodo, kad Margirio literatūriniai ir kultūriniai resursai gali atverti erdvę plačiai akademinei diskusijai.
 
Simpoziumas vyks rugsėjo 18–19 d. (penktadienį–šeštadienį) VU Filologijos fakultete ir V. Sirokomlės muziejuje Bareikiškėse. Simpoziumo kalba – lenkų.
 

Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra ir Austrijos Respublikos akademinių mainų tarnyba (OEAD: Austrian Agency for International Cooperation in Education and Research) kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją „(Un)vergänglichkeit. Einblicke in die österreichische Literatur / Tarp laikinumo ir amžinybės: įžvalgos į Austrijos literatūrą“.
 
Konferencija vyks 2026 m. rugsėjo 25-26 d., Germanistikos studijų kabinete (A9)
 
Su konferencijos programa galima susipažinti čia:
 
Daugiau informacijos apie konferenciją vokiečių kalba:
 
Zeit ist neben Raum eine der grundlegenden Kategorien der Orientierung des Menschen in der vorhandenen Wirklichkeit. Spätestens seit Boethius und Augustinus erfolgt ihre Wahrnehmung – zumindest innerhalb des europäischen Kulturraumes – im Rahmen des linear-sukzessiven Modells, das auf die jüdisch-christlichen religiösen Vorstellungen über die Endlichkeit der materiellen Welt zurückgeht. Gemäß diesen Vorstellungen stellt Zeit im Hinblick auf ihren Lauf einen homogenen und irreversiblen Prozess des Übergangs des Zukünftigen in das Vergangene dar. Die Vergänglichkeit sei demnach kein okkasionales Merkmal der Zeit (tempus), sondern ihre Quintessenz. Im Gegensatz dazu ist die Unvergänglichkeit ein Attribut des Transzendenten (aevum). Die naturwissenschaftlichen Erkenntnisse der Neuzeit (I. Kant, I. Newton, J. Locke u.a.) verdeutlichten ihrerseits den numerischen Wert der Zeit, ohne das Prinzip der Vergänglichkeit in Frage zu stellen. Während beide existierenden Konzepte – das philosophische und das physikalische – eventuelle Abweichungen vom sukzessiv-irreversiblen Verlauf der Zeit ausschließen (Ausnahme: Relativtheorie von A. Einstein), werden in der Kunst auch alternative Modelle der Zeit thematisiert. Die geplante Tagung setzt sich zum Ziel, dem Problemkreis der (Un)vergänglichkeit in der österreichischen Literatur nachzugehen. Zur Debatte werden folgende Phänomene gestellt:
 
  • Pansynchronie, Dyschronie und Anachronismus
  • Komprimierung und Akzeleration der Zeit
  • Vergegenwärtigung des Vergangenen
  • Formen der Vorwegnahme im utopischen bzw. dystopischen Denken
  • Formen der Verdinglichung der Zeit (Uhren, Kalender etc.) 
 
Konferencijos organizacinis komitetas: doc. dr. Aleksej Burov (" data-outlook-id="df9ada97-ff89-466c-b95d-a816e657acdf">); Tomas Vytautas Kotovičius (" data-outlook-id="4e78cf61-c814-408a-ab41-b939a61f5080">); Julius Barzdaitis ()

VU Vokiečių filologijos katedra kviečia į paskaitas ir seminarus vokiečių kalba, kurias 2026 m. rugsėjo 21-24 dienomis skaitys prof. dr. Heike Roll iš Duisburgo-Eseno universiteto (Vokietija).

2026-09-21, pirmadienį, 15.00-16.30 val., buvusiame knygyne „Littera“:

Vokiečių kalbotyros koliokviumo ir GfdS pranešimų ciklo pranešimas

Heraus mit der Sprache! – Sprachlich-ästhetisches Lernen im musealen Raum am Beispiel des Kunsthistorischen Museums Wien

Die Auseinandersetzung mit Werken der bildenden Kunst regt eine ganzheitliche, multimodale Form der sprachlichen Bildung an, die auf dem Wechselspiel von sinnlicher Wahrnehmung, sprachlichem Ausdruck und kooperativem Lernen beruht. Die Verbindung von Bildern und kreativen Lernformen bietet Ansätze, um die Vielschichtigkeit und Mehrdeutigkeit von Sprache(n) zu erschließen. Der Vortrag stellt exemplarisch Konzepte, Szenarien und Lehr-Lernmaterialien vor, die im Rahmen eines kollaborativen Entwicklungsdesigns (museale Kunstvermittlung im Kunsthistorischen Museum, Wien, universitäre Sprachdidaktik und schulische Lehrkräfte) entwickelt wurden und sprachlich-künstlerische Lernprozesse im Museum anregen.

2026-09-22, antradienį, 9.00-10.30 val., 111 auditorijoje:

Seminaras „Mutterland Wort“ – zu poetischen Verfahren in den Gedichten von Rose Ausländer

2026-09-24, ketvirtadienį, 9.00-12.30 val., A8 auditorijoje:

Seminaras Heraus mit der Sprache! – Kreatives Schreiben zu Werken der Bildenden Kunst

Maloniai kviečiame!

 

Alumnu_festivalis_LN_1200X628_1.jpg

 

Kaip ir kasmet, VU alumnų festivalio metu, visus, kada nors studijavusius Filologijos fakultete, kviečiame bent trumpam sugrįžti į mielas erdves, pasimatyti su bendramoksliais, pabendrauti su dėstytojais, išgirsti apie fakulteto aktualijas ir apie smagias filologų alumnų veiklas.  

Rugsėjo 19 d. 11:30 val. pasitiksime jus M. K. Sarbievijaus kieme, šalia įėjimo į Lituanistikos centrą. 

Nuo 12:00 val. jūsų lauks susitikimai katedrose ir centruose, pasivaikščiojimas po atsinaujinantį fakultetą.

Registracija

Susitikimai fakultetuose – pirmoji VU alumnų festivalio dalis. Nuo 14 val. kviečiame susitikti VU Didžiajame kieme. Čia lauks Filologijos fakulteto kolegos ir pagrindinė festivalio programa – veiklos visai šeimai bei vakaro koncertas. 

Daugiau  informacijos. 

 

 

DSC_9836-1.jpg

 

Vasaros viduryje Vokietijos prestižinės leidyklos „Peter Lang“ serijoje „Linguistik International“ pasirodė straipsnių rinktinė „Sprachenvielfalt in der Welt und für die Welt / Linguistic Diversity in the World and for the World / La diversité linguistique dans le monde et pour le monde“ (2026, 446 p.). Leidinio sudarytojos – VU Filologijos fakulteto mokslininkės Skaistė Volungevičienė (Vokiečių filologijos katedra), Jolanta Šinkūnienė (Anglų filologijos katedra) ir Vita Valiukienė (Prancūzų kalbos, literatūros ir kultūros katedra).

Knygoje kalbų įvairovė nagrinėjama įvairiais aspektais: kaip tipologinis ir kontrastyvinis reiškinys, kaip kultūrinių bei kognityvinių skirtumų atspindys ir kaip su kasdiene daugiakalbystės praktika susijęs procesas. Ypatingas dėmesys skiriamas mažosioms kalbinėms bendruomenėms, kuriose daugiakalbystė dažnai yra neatsiejama kasdienybės dalis ir pragmatiško santykio su kalbine įvairove išraiška. Autoriai taip pat svarsto, kokių iššūkių kelia didžiųjų kalbų dominavimas – tiek mažųjų kalbų išlikimui, tiek skirtingomis pasaulio kalbomis kalbančių žmonių tarpusavio supratimui. Šiame kontekste lingvistika atsiskleidžia ne tik kaip kalbinius reiškinius stebinti, bet ir kaip jų raidą bei visuomenės požiūrį galinti veikti mokslo kryptis.

Ypač džiugu, kad VU Filologijos fakulteto indėlis į šį leidinį itin svarus: net 9 iš 22 rinktinėje publikuojamų straipsnių parengė Fakulteto mokslininkai. Prie leidinio mokslinės kokybės reikšmingai prisidėjo ir straipsnius recenzavę fakulteto kolegos – jų ekspertinės įžvalgos padėjo autoriams tobulinti tekstus ir užtikrinti aukštą rinktinės mokslinį lygį.

Pasirodžiusioje rinktinėje 13 straipsnių paskelbta vokiečių, 5 – anglų, 4 – prancūzų kalba. Trikalbis leidinys yra ne tik puikus tarptautinio akademinio bendradarbiavimo ir daugiakalbystės pavyzdys, bet ir sėkmingo bendro darbo tarp skirtingų VU Filologijos fakulteto padalinių rezultatas. Rengiant knygą bendradarbiavo Baltijos kalbų ir kultūrų institutui atstovaujanti Skaistė Volungevičienė bei Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto mokslininkės Jolanta Šinkūnienė ir Vita Valiukienė.

Netrukus knyga turėtų būti prieinama ir VU bibliotekoje – su ja susipažinti bei ją skaityti galės visi kalbų įvairove ir šiuolaikiniais lingvistikos tyrimais besidomintys skaitytojai.

 

DSC_9863-1.jpg

55090950407 95b26839fc k

Ar domitės kalbomis, kultūromis ir pasauliu, kuriame gyvename? O gal svarstote ateityje rinktis kalbų studijas? Tuomet ši Akademija – kaip tik Jums!

Rugsėjo 25 d. kviečiame vyresniųjų klasių moksleivius susitikti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorijoje.

Šių metų Akademija bus ypatinga – kartu minėsime ir Europos kalbų dieną!

Jūsų laukia įdomi, įvairi ir patraukli programa, skirta tiems, kurie nori daugiau sužinoti apie kalbas ir kultūras, geriau pažinti daugiakalbį ir daugiakultūrį pasaulį bei iš arčiau susipažinti su dviejų kalbų studijomis Vilniaus universitete.

Ypatingą dėmesį skirsime „Anglų ir kitos užsienio kalbos“ studijų programai – galėsite daugiau sužinoti apie anglų ir ispanų, prancūzų arba vokiečių kalbų studijas, jų galimybes ir tai, kuo įdomu ir kodėl naudinga studijuoti dvi užsienio kalbas universitete.

Jūsų laukia įdomios paskaitos, kūrybinės dirbtuvės, praktiniai patarimai, kaip efektyviau mokytis kalbų, ir, žinoma, smagi kalbų degustacija!

Kalbų kavinėse galėsite susipažinti su įvairiomis kalbomis, išbandyti savo kalbinius gebėjimus ir išmokti pirmuosius žodžius bei frazes.

Tai puiki galimybė ne tik pasisemti žinių, bet ir patirti, kuo įdomios kalbų ir kultūrų studijos, daugiau sužinoti apie dviejų užsienio kalbų studijas ir pajusti, ką reiškia būti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto bendruomenės dalimi.

Programą jau galite peržiūrėti!

Registracija jau vyksta, tad paskubėkite – vietų skaičius ribotas!

K. Donelaičio auditorija, Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas
Rugsėjo 25 d.

Laukiame vyresniųjų klasių moksleivių, besidominčių kalbomis, kultūromis ir savo ateities studijomis!

Programą ir registraciją rasite čia.

buy_now_Facebook_Post-3.jpg

Sociokultūrinių tyrimų seminaras ir vėl kviečia susipažinti su naujausiais tarpdalykiniaistyrimais tiesiai iš autorių lūpų. Junkitės į mąstymą atveriančias akademines dirbtuves Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (antradieniais, 17 val. 92 aud.) arba nuotoliu MS Teamsplatformoje. Tikslią informaciją su pranešimų anotacijomis išplatinsime artėjant kiekvienam iš seminarų, o kol kas kviečiame susipažinti su 2026–2027 m. m. rudens semestro Sociokultūrinių tyrimų seminaro tvarkaraščiu.

Spalio 6 d. sociologės Gražinos Bielousovos (VU TSPMI, VDU) pranešimas „Ortodoksų Bažnyčių Lietuvoje diskursyvinės praktikos po Ekumeninio patriarchato atkūrimo Lietuvoje“

Lapkričio 10 d. istoriko Tomo Vaisetos (VU IF) pranešimas „Literatūra svarbiau nei teisė? Kultūros istoriko žvilgsnis į 1962 m. nacių talkininkų teismus“

Gruodžio 1 d. literatūrologės Aistės Kučinskienės (VU FilF) pranešimas „Egodokumentųskaitymo strategijos: savasis ‚aš‘ ir kitas ‚aš‘“

Pagarbiai

Seminaro rengėjai

Vuk Vukotić (VU FilF)

Viktorija Šeina (LLTI)

buy_now_Facebook_Post.png

Kviečiame mokytis kalbų Vilniaus universiteto Filologijos fakultete! Šį semestrą VU FLF Kalbų mokykla siūlo anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų ir rusų kalbų kursus.

O gal suprantate angliškai, bet nedrįstate kalbėti? Ar teorijoje išmoktas žinias sunku pritaikyti praktikoje? Tuomet specializuoti šnekamosios anglų kalbos kursai kaip tik jums – daugiau praktikos ir pasitikėjimo savimi. 

▪️Kodėl verta rinktis? 

  • Kursus veda profesionalūs ir patyrę specialistai
  • Užsiėmimai pritaikyti dirbantiems – prasideda nuo 18 val.
  • Galima rinktis skirtingų kalbos lygių kursus.

▪️ Kursų klausytojų atsiliepimai

„Viskas aukščiausiame lygyje. Kaip visada, lieka geri prisiminimai ir naujų susitikimų laukimas... Norėsiu tęsti toliau.

„Kompleksuoju angliškai kalbėti viešai. Kursai padeda labiau pasitikėti savo lavinamais įgūdžiais. Jaučiuosi laisva užsiėmimo metu, tai, kad galiu diskutuoti, nesu suvaržyta.“

„Nuostabi, atsidavusi dėstytoja, prie kurios klysti nėra gėda. Patiko tai, kad kiekvieno užsiėmimo metu atlikome praktines užduotis. Ir tai, kad grupė buvo nedidelė, tad visuomet jautiesi aktyviai įsitraukęs į pamokas.“

▪️Daugiau informacijos ir registracija: https://www.flf.vu.lt/kalbumokykla/siulomi-kursai/specializuoti-kursai