Lapkričio 12–13 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyks 10-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Lingvistiniai, edukologiniai ir tarpkultūriniai tyrimai / Linguistic, Educational and Intercultural Research – LEIC Research 2026“. Jubiliejinis renginys suburs Lietuvos ir užsienio mokslininkus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, kalbų mokytojus bei švietimo specialistus diskutuoti apie šiuolaikinius kalbotyros, kalbų mokymo, daugiakalbystės ir tarpkultūrinės komunikacijos iššūkius. 

Dešimtoji konferencija žymi svarbų Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto akademinio gyvenimo etapą. Tai galimybė ne tik apžvelgti nueitą kelią, bet ir pažvelgti į ateities kalbų studijų, mokymo ir mokslinių tyrimų perspektyvas. Ypatingai svarbu, kad šių metų konferencijoje bus kartu minima Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos (LKPA) 20 metų veiklos sukaktis. Asociacija jau du dešimtmečius telkia kalbų pedagogus, skatina profesinį bendradarbiavimą ir prisideda prie kalbų mokymo bei daugiakalbystės plėtros Lietuvoje ir tarptautinėje erdvėje.

Konferencija vyks hibridiniu formatu, todėl galimybę dalyvauti ir dalytis savo tyrimais turės tiek į Vilnių atvykę, tiek nuotoliniu būdu prisijungę dalyviai iš įvairių pasaulio šalių.

Aktualiausios šiuolaikinės kalbų, švietimo ir visuomenės temos

LEIC Research 2026 siekia aprėpti platų šiuolaikinių kalbotyros, kalbų mokymo ir tarpkultūrinių tyrimų lauką. Konferencijoje bus nagrinėjamos daugiakalbystės ir kalbų politikos, kalbos ir tapatybės, tarpkultūrinės kompetencijos, kalbų mokymo inovacijų, mokytojų rengimo ir profesinio tobulėjimo temos.

Ypatingas dėmesys skiriamas šiuolaikinėms pedagoginėms prieigoms, įskaitant į veiklą orientuotą kalbų mokymą (angl. Action-Oriented Approach), moksliniais tyrimais grįstoms mokymo praktikoms, skaitmeniniam raštingumui ir generatyvinio dirbtinio intelekto poveikiui kalbų mokymui bei mokymuisi. Taip pat bus diskutuojama apie technologijų, medijų ir skaitmeninių inovacijų vaidmenį šiuolaikiniame kalbiniame ir kultūriniame ugdyme. Šios temos atspindi vieną svarbiausių šiuolaikinio aukštojo mokslo uždavinių – rengti studentus, įvairių sričių specialistus, gebančius ne tik profesionaliai veikti savo srityje, bet ir kritiškai mąstyti, bendradarbiauti, suprasti skirtingas kultūras bei atsakingai veikti daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje.

Dešimt tarptautiniu mastu pripažintų mokslininkų – dešimt skirtingų akademinių perspektyvų

Išskirtinę jubiliejinės konferencijos programos dalį sudarys dešimties tarptautiniu mastu pripažintų mokslininkų plenariniai pranešimai. Savo įžvalgomis ir mokslinėmis patirtimis dalysis MichaelByram (Durhamo universitetas, Jungtinė Karalystė), Vilma Bijeikienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva), Berrin Yanıkkaya (Yeditepe universitetas, Turkija), Robert O'Dowd (Leono universitetas, Ispanija), Adolfo Sánchez Cuadrado (Granados universitetas, Ispanija), Terry Lamb, FIPLV prezidentas (Vestminsterio universitetas, Jungtinė Karalystė), Kris Peeters (Antverpeno universitetas, Belgija), Gabriele Salčiūtė Civilienė (King's College London, Jungtinė Karalystė), Inesa Šeškauskienė (Vilniaus universitetas, Lietuva) ir Xavier Blanco Escoda (Barselonos autonominis universitetas, Ispanija).

Plenarinių pranešimų tematika aprėps įvairius šiuolaikinių kalbų ir  edukologinių tyrimų aspektus: nuo tarpkultūrinės komunikacinės kompetencijos ir daugiakalbystės iki virtualaus tarptautinio bendradarbiavimo, skaitmeninių technologijų, dirbtinio intelekto bei inovatyvių kalbų mokymo ir mokymosi praktikų. Tokia pranešėjų įvairovė suteiks galimybę pažvelgti į bendrus šiuolaikinio švietimo iššūkius iš skirtingų mokslinių, kultūrinių ir institucinių perspektyvų.

Daugiakalbystė – ne tik konferencijos tema, bet ir jos akademinės kultūros dalis

Kalbų ir kultūrų įvairovė yra neatsiejama tarptautinio bendradarbiavimo, atviro dialogo ir šiuolaikinio universitetinio ugdymo dalis. Nors pagrindinė konferencijos kalba – anglų, programoje numatytos ir italų, ispanų, lietuvių, prancūzų, rusų bei vokiečių kalbomis vyksiančios teminės sekcijos.

Dalyviams tai suteiks galimybę pristatyti tyrimus skirtingomis kalbomis, dalytis savo akademinėmis ir profesinėmis patirtimis bei plėtoti daugiakalbį mokslinį dialogą. Prie šios programos dalies rengimo aktyviai prisideda ne tik Užsienio kalbų instituto, bet ir kitų Filologijos fakulteto institutų – ARKSI, BKKI ir TKI – kolegos.

Tarptautinė partnerystė ir bendros akademinės pastangos

Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas kartu su Lietuvos kalbų pedagogų asociacija (LKPA) ir Tarptautinės šiuolaikinių kalbų mokytojų federacijos Šiaurės ir Baltijos regionu (FIPLV NBR).

Prie renginio organizavimo taip pat prisideda ilgamečiai partneriai – Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų institutas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Užsienio kalbų katedra. Svarbus ir Europos universitetų aljanso Arqus kolegų indėlis, stiprinantis tarptautinius akademinius ryšius bei bendradarbiavimą daugiakalbystės ir tarpkultūrinio ugdymo srityse.

Ypač džiugina aktyvus Filologijos fakulteto bendruomenės įsitraukimas. Konferencijos mokslinės ir organizacinės programos rengimas, teminių sekcijų koordinavimas bei praktinių klausimų sprendimas tapo bendru fakulteto institutų ir kolegų darbu. Tokia partnerystė liudija, kad tarptautinio akademinio renginio sėkmę kuria ne tik mokslinė programa ir iškilūs pranešėjai, bet ir bendruomenės gebėjimas susitelkti bendram tikslui.

Kviečiame į akademinį dialogą

Dešimtoji LEIC Research 2026 konferencija – tai galimybė ne tik pristatyti mokslinius tyrimus ir išgirsti tarptautiniu mastu pripažintų ekspertų įžvalgas, bet ir užmegzti naujus profesinius ryšius, atrasti bendrų mokslinių interesų bei inicijuoti būsimus tarptautinius projektus.

Tikimasi, kad jubiliejinis renginys taps dar vienu reikšmingu žingsniu stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą, skatinant mokslinių idėjų sklaidą ir puoselėjant daugiakalbystės bei tarpkultūrinio dialogo vertybes.

Kviečiame Vilniaus universiteto bendruomenę ir visus besidominčius šiuolaikiniais kalbų, švietimo ir tarpkultūriniais tyrimais dalyvauti LEIC Research 2026 konferencijoje lapkričio 12–13 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete arba prisijungti nuotoliniu būdu.

Konferencijos programa ir išsamesnė informacija:
https://www.leicresearch.flf.vu.lt/

Daugiau informacijos apie konferenciją ir jos pagrindinius pranešėjus – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto socialiniuose tinkluose:

https://www.facebook.com/vu.flf.uki?locale=lt_LT

https://www.facebook.com/LEICResearch2026?locale=lt_LT

Apie artėjančią konferenciją jau rašoma ir viešojoje erdvėje – kviečiame susipažinti su pasirodžiusiu straipsniu apie LEIC Research 2026:

https://www.bernardinai.lt/jubiliejineje-leic-research-2026-konferencijoje-vilniuje-kalbu-studiju-pokyciai-di-amziuje/

Lapkričio 19–20 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete dokt. Jörg Holzmann (Mozarteum / University of Salzburg & Martin Luther University Halle-Wittenberg) skaitys dvi paskaitas apie muzikos ir kino sąsajas ankstyvojo garsinio kino laikotarpiu.

Lapkričio 19 d. 17 val. Donelaičio auditorijoje

Paskaita „Music, Myth, Movie“, skaitoma seminare „Mūziškojo meno tradicija Antikos kultūroje“. Pasitelkiant Dmitrijaus Kirsanovo 1935 m. filmą Cinéphonie, kuriame interpretuojamas Karolio Szymanowskio kūrinys La Fontaine d’Aréthuse, bus nagrinėjama, kaip Antikos mitas apie Aretūsą ir Alfėją buvo transformuojamas muzikoje, atlikimo mene ir kine. Lyginant išlikusias koncertinę ir dramatizuotą versijas, bus aptariamas audiovizualinis Antikos įvaizdinimas ankstyvajame garsiniame kine, o pats filmas pristatomas kaip vienas iš šiuolaikinio muzikinio vaizdo klipo pirmtakų.

Lapkričio 20 d. 9 val. Donelaičio auditorijoje

Paskaita „Female Musicians and Urbanity in Early Music Clips“, skaitoma seminare „The Cinematic City: From Weimar to Contemporary Hollywood“. Daugiausia dėmesio bus skiriama moterų ansambliui The Ingenues ir 1928 m. su juo sukurtiems trumpametražiams garsiniams „Vitaphone“ filmams. Remiantis šiais filmais, nagrinėjama istorinė muzikos atlikimo praktika, moterų muzikančių profesinė veikla ir jų vieta tarpukario miestų pramogų kultūroje, kurioje susipynė vodevilio, džiazo, klasikinės muzikos ir kino tradicijos.

Dėl išsamesnės informacijos kreiptis el. paštu:

Holzmann_Guest_Lecture_Vilnius_Arethuse.pdf

Holzmann_Guest_Lecture_Vilnius_Ingenues.pdf

„Studijuoti dvi kalbas – pažinti dvi kultūras“

Akademijos tikslai

• Parodyti dviejų kalbų studijų prasmę ir galimybes
• Supažindinti su VU dvikalbių studijų programa „Anglų ir kita užsienio (ispanų, prancūzų, vokiečių) kalba“
• Ugdyti įvairių kultūrų suvokimą ir daugiakalbystės gebėjimus
• Pristatyti Arqus aljanso suteikiamas tarptautines galimybes
• Pateikti praktines kalbų mokymosi strategijas, padedančias greičiau išmokti kalbas

KVIEČIAME GIMNAZISTUS!

• Ar nori mokytis ne vienos, bet dviejų kalbų iš karto?
• Ar domina, kaip kalbos padeda pažinti skirtingas kultūras ir plačiau matyti pasaulį?
• Ar nori sužinoti, kokios yra VU dvikalbės lingvistikos programos studijos?
• Ar norėtum išmokti efektyviai mokytis kalbų ir kokios strategijos tau padės greičiau pasiekti tikslus?

VU Daugiakalbystės ir tarpkultūriškumo akademija – tai unikali galimybė, kurios metu tu:

• Išsiaiškinsi, ką reiškia vienu metu mokytis dviejų užsienio kalbų
• Pažinsi skirtingas kultūras per kūrybines ir interaktyvias veiklas
• Sužinosi apie Arqus Europos universitetų aljansą ir tarptautinių studijų galimybes
• Gausi praktinių kalbų mokymosi patarimų
• Gausi sertifikatą, patvirtinantį tavo dalyvavimą

Kada: 2026 m. lapkričio 20 d.

Vieta: VU Filologijos fakultetas, Universiteto g. 5,  92  auditorija

Renginio moderatorė: doc. dr. Lina Bikelienė

Registracija ir informacija:

https://forms.office.com/e/SvHdYRMMiU

📧

2026 m. rugsėjo 21 ir 23 d. Filologijos fakulteto Skandinavistikos centras sulaukė gausaus būrio svečių iš Danijos: atvyko apie 70 Grundtvigo aukštesniosios liaudies mokyklos (Grundtvigs Højskole, https://grundtvigs.dk/about-us/) studentų, kuriuos lydėjo 6 dėstytojai.

Tokio tipo rezidentinės suaugusiųjų ugdymo institucijos, kurių pradininkas yra garsus danų visuomenės veikėjas, kunigas ir poetas N. S. Grundtvigas, yra unikalus, tik Šiaurės šalims būdingas reiškinys. Tai vadinamosios „mokyklos gyvenimui“ (da. skolen for livet), kuriose nėra nei egzaminų, nei pažymių, neišduodami diplomai, kuriose besimokantieji gyvena kaip bendruomenė ir mokosi to, kas jiems įdomu: nuo politikos, filosofijos, literatūros ar muzikos iki tinklalaidžių, filmų kūrimo, kūrybinio rašymo ar net sporto.

Vis dėlto patys studijų dalykai nėra tokie svarbūs, nes mokymas(is) čia nėra orientuotas į pasiekimus. Pagrindinis „mokyklos gyvenimui“ tikslas – padėti jaunam žmogui suprasti save, visuomenę ir savo, kaip piliečio, atsakomybę. Kaip pabrėžė 2026 m. spalio 1-2 d. d. Mažvydo bibliotekoje vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos Education after Totalitarianism: Legacies and Transformations in Central and Eastern Europe (https://konferencijos.lnb.lt/education-after-totalitarianism/) garbės pranešėja, Danijos aukštesniųjų liaudies mokyklų sąjungos prezidentė Nelima Lassen, tokių mokyklų tikslas yra išlavinti jaunuolių gebėjimą kritiškai mąstyti ir gyventi demokratinėje visuomenėje.

Anot Nelimos Lassen, vien demokratinių institucijų (tokių kaip parlamentas, vyriausybė, teismai ir kt.) egzistavimas šalyje savaime demokratijos neužtikrina, reikia piliečių, gebančių dalyvauti demokratinėje visuomenėje. Todėl išsilavinimas turi susieti jauną žmogų su visuomene. Čia svarbus dialogas. Jauni žmonės turi išmokti kalbėti, išsakyti savo nuomonę ir kalbėtis, diskutuoti su kitais, skirtingų įsitikinimų ir patirčių žmonėmis, gebėti nesutarti tarpusavyje, tačiau netapti priešais. Nelima Lassen įsitikinusi, kad šiuos įgūdžius reikia lavinti taip pat, kaip treniruojame raumenis. Demokratija neatsiranda savaime, ją reikia praktikuoti. Jos išmokstama gyvenant bendruomenėje. Būtent šį poreikį atliepia aukštesniosios liaudies mokyklos.

Pasak Nelimos Lassen, šiame informacijos ir technologijų amžiuje, kai Danijoje mažėja jaunų žmonių pasitikėjimas institucijomis, didėja socialinė nelygybė ir aštrėja vienišumo problema, šiaurietiškos „mokyklos gyvenimui“ tampa ypač svarbios.

Tai rodo ir jų populiarumas: nors 4-5 mėnesių kursas Grundtvigo aukštesniojoje mokykloje kainuoja apie 8000 eurų [1] (tam tikrais atvejais yra galimybė gauti paramą, dėl kurios mokestis sumažėja, pvz., „pavargę“ nuo studijų dieninio skyriaus studentai gali praleisti semestrą mokykloje už pusę kainos), joje kas pusmetį mokosi apie 80 jaunuolių. Šalia įprastų disciplinų, mokykloje nuolat vyksta įvairūs renginiai, organizuojamos edukacinės išvykos.

Su Grundtvigo mokykla Skandinavistikos centras bendradarbiauja jau antrus metus: 2026 m. pavasarį danų kalbos studentai savaitę svečiavosi pas juos (čia jų laukė turininga edukacinė programa, leidusi iki ausų panirti į danų kalbą ir kultūrą), o šį rudenį edukacinė kelionė gausų danų būrį atvedė į Vilnių.

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto skandinavistikos studentai, pasiskirstę grupelėmis, aprodė svečiams savąjį Alma Mater, savo mėgstamas vietas Vilniuje, kalbėjosi apie karą Ukrainoje, dronų atakas ir kitas aktualijas, apie Danijos ir Lietuvos jaunimo gyvenimo būdą ir kultūros skirtumus.

Rugsėjo 23 d. Filologijos fakulteto Vinco Krėvės-Mickevičiaus auditorija vėl prigužėjo svečių iš Grundtvigo mokyklos ir Vilniaus universiteto skandinavistų, susirinkusių į seminarą Art as Action: Baltic–Nordic Perspectives on Civic Engagement. Seminare gvildenta pilietinio aktyvumo tema, keltas klausimas, ar menininkas, kultūrininkas turėtų būti pilietiškai / politiškai aktyvus.

Apie tai savo pranešime kalbėjo žymi prodiuserė, kino studijos Just a moment įkūrėja ir Kultūros Asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Dagnė Vildžiūnaitė. Dagnė papasakojo apie Kultūros Asamblėjos įsteigimo aplinkybes ir per vienus metus nueitą kelią. Danų klausytojams buvo labai įdomu iš pirmų lūpų sužinoti apie šį sąjūdį ir politinį Lietuvos kontekstą. Dagnė prisipažino prieš porą metų negalėjusi net įsivaizduoti, kad įsitrauks į tokią veiklą, kalbės susitikimuose su politikais, gilinsis į Lietuvos įstatymus. Šiandien ji yra įsitikinusi, kad ginti žodžio laisvę ir demokratiją savo šalyje yra kiekvieno piliečio pareiga.

Antrąjį pranešimą skaitė dvi viešnios iš Grundtvigo mokyklos: menininkė ir dailės dėstytoja Ann Louise Overgaard Andersen ir Bodil Chemnitz, dėstanti kino studijų ir filmų kūrimo disciplinas. Pranešėjos  supažindino su keliais kontraversiškai vertinamais šiuolaikiniais danų menininkais ir jų darbais, keldamos klausimą, kur yra riba tarp protesto akto ir vandalizmo, tarp meno ir profanacijos. Tada danai ir vietiniai studentai buvo suskirstyti į mišrias grupes ir turėjo atlikti kūrybinę užduotį. Kiekviena grupė gavo skirtingos spalvos popieriaus ir šūkį, pvz., Lygios galimybės nepriklausomai nuo lyties arba Kurkime pasaulį be narvų ir skausmo ir pan. Iš popieriaus grupė turėjo pasidaryti kaukes ir sugalvoti judesį, trumpą performansą, kuris be žodžių perteiktų šūkio esmę. Toliau veiksmas vyko Sarbievijaus kieme, kur visos grupės išsirikiavo ir, gavusios ženklą, pademonstravo, ką buvo sugalvojusios.

Stebėdama, kaip išradingai studentams pavyko per trumpą laiką pasigaminti rekvizitus ir perteikti gana abstrakčias ir sudėtingas idėjas, mąsčiau, kokie kūrybingi yra jauni žmonės, kai leidžiama pasireikšti jų kūrybiškumui.

Pirmakursiams skandinavistams veiklos su svečiais iš Danijos buvo dalyko Patyriminis projektas: Šiaurės šalių gerovės modelis dalis. Refleksijose studentai aprašė savo įspūdžius ir įžvalgas, gautas per susitikimus su danais. Jų nuomone, šis edukacinis projektas buvo įdomi ir vertinga kultūrinė patirtis, leidusi betarpiškai pažinti kitos šalies kultūrą ir nauju žvilgsniu pažvelgti į savąją. O viena studentė panoro pati pastudijuoti šiaurietiškoje „gyvenimo mokykloje“.

[1] Į kainą įeina apgyvendinimas, maitinimas švediško stalo principu ir visos ugdomosios veiklos.

Birutė Spraunienė

Nauja „VU sveikatos kolaboratorijos“ (VUSK) iniciatyva „mediCINEma“ – erdvė, kurioje filmai taps atspirties tašku tarpdisciplininiams pokalbiams apie sveikatą, ligą, rūpestį ir su tuo susijusias žmonių patirtis, o sveikatos ir medicinos klausimai aptarti pasitelkiant medicinos, humanitarinių ir socialinių mokslų perspektyvas. Iniciatyva bus tęstinė ir suburs Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto (MF) ir kitų fakultetų atstovus, klinikinės praktikos specialistus, visuomenines organizacijas ir kitas institucijas, kurioms rūpi sveikatos temos ir jų vieta visuomenėje.

Data: 2026 m. lapkričio 23 d. 18:00 val.
Vieta: Amfiteatrinė salė, VU MF Medicinos mokslo centras (Žaliųjų Ežerų g. 2, Vilnius)

Pirmajame „mediCINEma“ renginyje žiūrovai kviečiami pamatyti Danielos Meressa Rusnoková dokumentinį filmą „Pilkoji zona“ (Grey Zone, 2024 m.). Jame pasakojama apie priešlaikinį gimdymą, motinų baimę, gėdą ir viltį. Filme taip pat keliami klausimai apie moters kūno autonomiją ir privatumą, visuomenės požiūrį į prieš laiką gimusius, negalią ar specialiųjų poreikių turinčius vaikus.

Po filmo peržiūros vyks diskusija, kurioje susitiks klinikinės patirties, motinystės tyrimų ir humanitarinių mokslų perspektyvos. Pokalbį papildys asmeninės motinystės patirtys ir psichikos sveikatos bei socialinės įtraukties srityse veikiančių dalyvių įžvalgos. Diskusijoje dalyvaus:

• dr. Arūnas Liubšys – VU ligoninės Santaros klinikų Neonatologijos centro vadovas, gydytojas neonatologas
• dr. Eglė Kačkutė-Hagan – VU Filologijos fakulteto Prancūzų kalbos, literatūros ir kultūros katedros vedėja, buvusi Europos motinystės tyrėjų tinklo MotherNet koordinatorė
• Ieva Keliauskaitė-Mališauskienė – tekstilės menininkė, edukatorė, kurianti socialinės įtraukties temomis, dvynukių mama, „Žvelk giliau“ ambasadorė
• Giedrė Dambrauskaitė – mama, „Žvelk giliau“ ambasadorė Pogimdyminės depresijos centre

Diskusiją moderuos Karolina Zakarauskaitė – sveikatos humanitarinių mokslų magistrė, Psichikos sveikatos menų festivalio „Ryšiai“ įkūrėja.

VUSK „mediCINEma“ atidarymo filmas pasirinktas neatsitiktinai – Lapkričio 17-ąją minima Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena, skirta atkreipti dėmesį į anksčiau laiko gimusių kūdikių ir jų šeimų poreikius bei patiriamus iššūkius. Šį mėnesį visame pasaulyje vykstantys renginiai primena, kaip svarbu ne tik užtikrinti ankstukams reikalingą priežiūrą, bet ir išgirsti jų šeimas.

Filmo peržiūra bei diskusija organizuojama bendradarbiaujant su festivaliu „Nepatogus kinas“, Psichikos sveikatos menų festivaliu „Ryšiai“, Pogimdyminės depresijos centru ir „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva. Renginys atviras visiems. 

Filmo „Pilkoji zona“ stop kadras

„Pilkoji zona“ (Grey Zone, 2024 m., Slovakija)

„Tikėjausi 40 savaičių nėštumo kaip ir bet kuri kita moteris“, – sako Daniela Meressa Rusnoková, slovakų režisierė ir fotografė, filmo protagonistė ir kūrėja. Bet tada: „Šokas. Netikėtai buvo tik 24“. Nors tuo metu vaisius jau laikomas žmogumi, dar nėra visiškai išsivystę gyvybiškai svarbūs organai. Tikimybė, kad kūdikis išgyvens – nepaprastai maža. 

Savo baimės, gėdos, pažeminimo ir vilties išgyvenimus Daniela supina su kitų motinų patirtimis. Rezultatas – sudėtingas, gilus ir sukrečiantis apmąstymas apie moters teisę į privatumą ir kūno autonomiją, taip pat apie visuomenėje paplitusią baimę ir atsainų požiūrį į neišnešiotus, specialiuosius poreikius ar negalią turinčius vaikus.

Nuotr. Liudas Masys

Lapkričio 6 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje lietuvių gestų kalbos literatūros tyrėja Anželika Teresė sėkmingai apgynė filologijos mokslo krypties daktaro disertaciją „Lietuvių gestų kalba: meninių tekstų raiška“.

Tai pirmasis išsamus mokslinis tyrimas, skirtas originalių lietuvių gestų kalba sukurtų meninių tekstų raiškai. Tyrime nagrinėjami originalūs kurčiųjų gestakalbių sukurti ir atlikti meniniai kūriniai, kurie nėra vertimai iš sakytinės lietuvių kalbos ir nėra su ja susiję. Tyrėja kelia klausimą: kokie požymiai lietuvių gestų kalbos tekstą paverčia meniniu? Tyrimo pagrindą sudaro 57 originalūs meniniai kūriniai ir jų perpasakojimai, surinkti 2017–2025 metais. Šiam tyrimui sukurtas naujas tokio pobūdžio tekstynas. 

Disertacijos mokslinė vadovė prof. dr. Loreta Vilkienė pabrėžia ne tik tyrimo mokslinį naujumą, bet ir jo svarbą Kurčiųjų bendruomenei:

„Miela Anželika, nuoširdžiai sveikinu peržengus slenkstį – apgynus, drįsčiau sakyti, bent kol kas unikalią disertaciją apie lietuvių gestų kalbos literatūros menines raiškos priemones. Buvo drąsus žingsnis rinktis tokią tyrimų sritį, kurioje mažai kas daryta pasaulyje, o Lietuvoje tokių tyrimų iš viso nebūta. Ir labai didžiuojuosi jumis, kad mokslo keliu žengėte ne vien dėl savęs, bet ir dėl Kurčiųjų bendruomenės, dirbote kartu su šia bendruomene. Tai labai svarbu. Linkiu ir toliau nepailstamai eiti pasirinktu keliu“.

Viena įsimintiniausių gynimo akimirkų tapo gyvas susipažinimas su lietuvių gestų kalbos literatūra. Disertacijoje nagrinėjamus kūrinius pristatė patys gestakalbiai kurtieji autoriai – Arūnas Bražinskas, Arnoldas Matulis, Nina Šamakova, Justina Čiplytė, Larisa Voroneckaja ir Nijolė Karmazienė. Jų pasirodymus lydėjo aktorių Rasos Samuolytės ir Gintarės Latvėnaitės balsai bei kompozitorių Lino Rupšlaukio ir Chriso Rubenso muzika.

Išskirtinis buvo ne tik disertacijos turinys, bet ir pats gynimas – pirmą kartą Lietuvoje viso gynimo metu buvo užtikrinamas vertimas iš lietuvių kalbos ir į ją, į lietuvių gestų kalbą ir tarptautinius gestus. Vertimą atliko specialiai šiam gynimui suburta komanda iš visos Lietuvos. Nuoširdžiai dėkojame visiems vertėjams, be kurių šis renginys nebūtų įvykęs: Ievai Pečiulytei-Silaevai, Monai Paulai Kumžaitei, Ninai Šamakovai, Vytautui Pivorui, Arūnui Bražinskui, Astai Ališauskienei, Justinai Naujokaitytei ir Kamilei Būdavei.

Disertacijos gynimo tarybai pirmininkavo prof. dr. Meilutė Ramonienė. Jos nariai – doc. dr. Jurgita Astrauskienė, doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė ir dvi tarptautiniu mastu pripažintos gestų kalbų tyrėjos: Stokholmo universiteto prof. Johanna Mesch bei San Paulo universiteto mokslininkė dr. Fernanda de Araújo Machado.

Sveikiname naują mokslų daktarę ir linkime toliau puoselėti, tyrinėti ir skleisti žinią apie lietuvių gestų kalbą bei jos meninės raiškos galimybes!

Lapkričio 6 d. vaikų ir paauglių literatūros ekspertė Aleksandra Strelcova sėkmingai apgynė filologijos krypties daktaro disertaciją „Tapatybės kaitos modeliai XXI a. pr. paaugliams skirtoje lietuvių prozoje“ (mokslinė vadovė doc. dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė) ir įgijo humanitarinių mokslų daktarės laipsnį! 

Recenzijoje Prahos Karolio universiteto dr. Geda Montvilaitė-Subaitienė Aleksandros darbą įvardijo kaip novatorišką ir reikšmingą indėlį į šiuolaikinę lietuvių literatūrologiją:

„Disertacijos objektas – 2000–2025 m. išleista lietuvių autorių realistinė problemų proza, skirta vyresniesiems paaugliams. Tyrimas žymi svarbų poslinkį lietuvių literatūrologijoje: jis ne tik aktualizuoja iki šiol menkai tyrinėtą paauglių literatūros lauką, apibrėžia, kas yra vyresniesiems paaugliams skirta literatūra, argumentuotai pagrindžia būtinybę vyresniesiems paaugliams skirtus kūrinius tirti kaip savarankišką literatūros lauką, bet ir pasiūlo naują metodologinį įrankį, leidžiantį identifikuoti kūriniuose veikiančius Tapatybės kaitos modelius“.

Sveikiname Aleksandrą su sėkmingai apginta disertacija ir linkime įkvepiančių atradimų ateityje!

2026 m. lapkričio 9–12 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyks tarptautinė konferencija DN34 „Diskursas, tapatybė ir poliarizacija“ (Discourse, Identity and Polarisation). Hibridiniu būdu organizuojama konferencija suburs kritinės diskurso analizės ir susijusių sričių mokslininkus, tyrinėjančius, kaip vis labiau poliarizuotose visuomenėse konstruojamos, kvestionuojamos ir transformuojamos individualios bei kolektyvinės tapatybės. Konferencijos programa prasidės dviem prieškonferencinėmis dirbtuvėmis lapkričio 9 d.:

• Eleonora Esposito ves dirbtuves apie paraiškų teikimą „Marie Skłodowska-Curie Actions“ ir Europos mokslo tarybos pradedančiųjų tyrėjų dotacijoms, vertinimo kriterijus ir diskursinį „mokslo kokybės“ konstravimą Europos mokslinių tyrimų finansavimo kontekste.

• Orlagh Woods ir Silvia Peterssen ves dirbtuves apie kritinės diskurso analizės ir literatūros kritikos derinimą tapatybės bei poliarizacijos tyrimuose. 

Pagrindinėje konferencijos programoje lapkričio 10–12 d. numatyti keturi plenariniai pranešimai:

• Veronika Koller, Poliarizacija kaip metafora, poliarizacija ir metafora;

• Jan Zienkowski, Diskursas ir neliberalių (ne)pripažinimo tvarkų konstravimas;

• Ruth Breeze, Tapatybė, bendruomenė ir poliarizacija interneto forumuose;

• Augusto Soares da Silva, Nacionalinė tapatybė, poliarizacija ir sociokultūriškai sąlygotos konceptualizavimo operacijos: kraštutinių dešiniųjų populizmo atvejis Brazilijoje ir Portugalijoje.

Trijose lygiagrečiai vyksiančiose hibridinėse sekcijose konferencijos dalyviai nagrinės ideologinę poliarizaciją, populizmą, skaitmenines viešąsias erdves, kitoniškumo konstravimą, konfliktą, humorą, stigmatizaciją, autoritetą ir kolektyvinės tapatybės raišką.

Konferenciją rengia Vilniaus universitetas, bendradarbiaudamas su tarptautine diskurso studijų asociacija „DiscourseNet“. Konferencija taip pat yra programos „Europos horizontas“ finansuojamo podoktorantūros projekto DARE dalis. Renginiu siekiama sukurti atvirą tarpdisciplininę erdvę diskusijoms apie diskurso vaidmenį formuojant socialines skirtis, solidarumą, pasipriešinimą ir socialinius pokyčius.

Konferencija vyks hibridiniu būdu. Prisijungimo per „Microsoft Teams“ nuorodos į dirbtuves, plenarinius pranešimus ir lygiagrečias sekcijas pateikiamos galutinėje konferencijos programoje.

• Data: 2026 m. lapkričio 9–12 d.

• Vieta: Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas

• Formatas: hibridinis

• Konferencijos svetainė: https://www.dare.flf.vu.lt/conference

• Konferencijos programa.

• Kontaktinis el. paštas: 

Kviečiame Vilniaus universiteto bendruomenę ir visus, kurie domisi diskursu, tapatybe, žiniasklaida, politika ir poliarizacija, dalyvauti konferencijoje kontaktiniu arba nuotoliniu būdu.

2026 m. lapkričio 9–12 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyks tarptautinė konferencija DN34 „Diskursas, tapatybė ir poliarizacija“ (Discourse, Identity and Polarisation). Hibridiniu būdu organizuojama konferencija suburs kritinės diskurso analizės ir susijusių sričių mokslininkus, tyrinėjančius, kaip vis labiau poliarizuotose visuomenėse konstruojamos, kvestionuojamos ir transformuojamos individualios bei kolektyvinės tapatybės. Konferencijos programa prasidės dviem prieškonferencinėmis dirbtuvėmis lapkričio 9 d.:

• Eleonora Esposito ves dirbtuves apie paraiškų teikimą „Marie Skłodowska-Curie Actions“ ir Europos mokslo tarybos pradedančiųjų tyrėjų dotacijoms, vertinimo kriterijus ir diskursinį „mokslo kokybės“ konstravimą Europos mokslinių tyrimų finansavimo kontekste.

• Orlagh Woods ir Silvia Peterssen ves dirbtuves apie kritinės diskurso analizės ir literatūros kritikos derinimą tapatybės bei poliarizacijos tyrimuose. 

Pagrindinėje konferencijos programoje lapkričio 10–12 d. numatyti keturi plenariniai pranešimai:

• Veronika Koller, Poliarizacija kaip metafora, poliarizacija ir metafora;

• Jan Zienkowski, Diskursas ir neliberalių (ne)pripažinimo tvarkų konstravimas;

• Ruth Breeze, Tapatybė, bendruomenė ir poliarizacija interneto forumuose;

• Augusto Soares da Silva, Nacionalinė tapatybė, poliarizacija ir sociokultūriškai sąlygotos konceptualizavimo operacijos: kraštutinių dešiniųjų populizmo atvejis Brazilijoje ir Portugalijoje.

Trijose lygiagrečiai vyksiančiose hibridinėse sekcijose konferencijos dalyviai nagrinės ideologinę poliarizaciją, populizmą, skaitmenines viešąsias erdves, kitoniškumo konstravimą, konfliktą, humorą, stigmatizaciją, autoritetą ir kolektyvinės tapatybės raišką.

Konferenciją rengia Vilniaus universitetas, bendradarbiaudamas su tarptautine diskurso studijų asociacija „DiscourseNet“. Konferencija taip pat yra programos „Europos horizontas“ finansuojamo podoktorantūros projekto DARE dalis. Renginiu siekiama sukurti atvirą tarpdisciplininę erdvę diskusijoms apie diskurso vaidmenį formuojant socialines skirtis, solidarumą, pasipriešinimą ir socialinius pokyčius.

Konferencija vyks hibridiniu būdu. Prisijungimo per „Microsoft Teams“ nuorodos į dirbtuves, plenarinius pranešimus ir lygiagrečias sekcijas pateikiamos galutinėje konferencijos programoje.

• Data: 2026 m. lapkričio 9–12 d.

• Vieta: Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas

• Formatas: hibridinis

• Konferencijos svetainė: https://www.dare.flf.vu.lt/conference

• Konferencijos programa.

• Kontaktinis el. paštas: 

Kviečiame Vilniaus universiteto bendruomenę ir visus, kurie domisi diskursu, tapatybe, žiniasklaida, politika ir poliarizacija, dalyvauti konferencijoje kontaktiniu arba nuotoliniu būdu.

2026 m. lapkričio 17 d. 15 val. kviečiame dėstytojus į praktinį seminarą „Ne tik rasti, bet ir suprasti: darbas su informacija naudojant Gemini Notebook“.

Šio seminaro tikslas – susipažinti su dirbtiniu intelektu grįstu įrankiu „Gemini Notebook“ ir jo taikymo galimybėmis akademinėje veikloje. Aptarsime, kaip naudojant šį įrankį galima efektyviau dirbti su įvairiais informacijos šaltiniais: analizuoti mokslinius tekstus, apibendrinti didelės apimties dokumentus, lyginti skirtingų autorių idėjas ir ieškoti sąsajų tarp šaltinių. Taip pat praktiškai išbandysime, kaip užduoti klausimus apie įkeltą medžiagą, gauti atsakymus su nuorodomis į šaltinius ir kurti įvairias mokymuisi bei moksliniam darbui naudingas priemones – santraukas, struktūruotas apžvalgas, klausimynus ir kitą turinį.

Prieš seminarą rekomenduojama pasiruošti:
- Reikia turėti Google paskyrą
- Atsinešti keletą su savo dėstomu dalyku ar mokslinių tyrimų tema susijusių dokumentų (pvz., .pdf, .docx, .txt, .pptx formatu), kuriuos būtų galima panaudoti praktinėms užduotims.
- Pagalvoti apie konkrečią užduotį, kuriai atlikti tenka analizuoti, lyginti ar apibendrinti kelis informacijos šaltinius.

Planuojama trukmė: 1 valanda. Po jos – iki pusvalandžio klausimams ir individualioms konsultacijoms, jeigu bus poreikis.

Glaustai:
• Laikas: 2026 m. lapkričio 17 d. 15.00–16.00 val.
• Vieta: VU FLF A4 kompiuterių klasė.
• Registracija: Praktinių įgūdžių seminarai (2026) 3 – Fill out form
• Seminarą ves Justina Mandravickaitė.

Šį semestrą dar planuojame šį seminarą:

Turite klausimų, pasiūlymų, pastabų? Rašykite .

Spalio 30 d. FLF Tarybos posėdžio pradžioje buvo pasveikintos šių metų Bern. Brazdžionio vardinės stipendijos laimėtojos, Lietuvių filologijos 3–4 k. studentės: Augustė Anisimova, Deimantė Jančiūnaitė, Emilija Jūrelytė, Gustė Kojytė, Aušrinė Kristanaitytė, Danielė Ramanauskaitė.

Stipendija skirta studentėms, pasižymėjusioms išskirtiniais lietuvių literatūros studijų pasiekimais, kūrybine ir lietuvių literatūros sklaidos veikla.

Stipendiją skiria Lietuvių fondas (JAV), bendradarbiaudamas su Lietuvių literatūros katedra.

Esame dėkingi Lietuvių fondui, stipendijos mecenatams už jų dosnumą, džiaugiamės, kad turime gabių, kūrybingų, perspektyvių lietuvių literatūros studenčių ir galime jas palaikyti bei paskatinti, o drauge – įprasminti poeto Bern. Brazdžionio atminimą.

Studentes pasveikino Lietuvių fondo atstovai dr. Daiva Litvinskaitė, Tauras Bublys, Lietuvių literatūros katedros vedėja prof. Brigita Speičytė, FLF dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas, FLF Tarybos pirmininkė prof. Loreta Vilkienė.

Lietuvių fondo sveikinimo laiške stipendijos laimėtojoms rašoma: „Džiaugiamės, kad Lietuvių Fonde įsteigtų vardinių fondų steigėjų ir nuoširdžių aukotojų dėka Fondas gali paremti studijuojantį jaunimą. Poeto šeimos narių įsteigtam fondui eilę metų aukojo Kalifornijos lietuvių bendruomenės nariai ir pavieniai asmenys. Dėkojame jiems už qatsidavimą, rūpestį ir dosnumą, ugdant jaunąją kartą.

Tikime, kad po daugelio metų ir Jūs tapsite Lietuvių Fondo nare, aukštai iškelsite LF liepsną ir nušviesite kelią būsimiems studentams, siekianties mokslo aukštumų“.

Nuotraukoje iš kairės: Lietuvių fondo atstovai Tauras Bublys ir Daiva Litvinskaitė, stipendijos laimėtojos Aušrinė Kristanaitytė, Emilija Jūrelytė, Gustė Kojytė, Deimantė Jančiūnaitė, Augustė Anisimova; Lietuvių literatūros katedros vedėja Brigita Speičytė.

Sveikiname stipendijos laimėtojas ir linkime geriausios kūrybinės kloties!

Spalio 29 d. Greta Maslauskienė sėkmingai apgynė filologijos krypties daktaro disertaciją „Lietuviškasis sakytinis akademinis diskursas: makro ir mikro aspektų analizė“ ir įgijo humanitarinių mokslų daktarės laipsnį!

Pasidžiaugti šia svarbia akimirka ir pasveikinti Gretą susirinko kolegos, studentai, draugai bei artimieji.

Sveikinimus ir linkėjimus tiesiai iš Jungtinės Karalystės siunčia disertacijos mokslinė vadovė prof. dr. Jolanta Šinkūnienė:

„Apginta disertacija – reikšmingas ir originalus darbas, kuris ne tik papildys lietuvių sakytinio diskurso tyrimus, bet ir išsamiai pristatys akademinės sakytinės kalbos specifiką, pasitelkiant universiteto dėstytojų seminarų kalbą. Tinkamai surinkti medžiagą šiai disertacijai, ją paversti didelės apimties tekstynu ir išsamiai analizuoti įvairiais aspektais buvo milžiniškas, bet labai svarbus darbas. Jis atveria kelią tolimesniems sakytinės akademinės lietuvių kalbos tyrimams ir leidžia palyginti lietuvių kalbą su kitomis kalbomis. Viso Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto vardu norėčiau labai pasidžiaugti ir pasveikinti dr. Gretą Maslauskienę bei palinkėti ir toliau siekti svarbių atradimų mokslo pasaulyje.“

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

• prof. dr. Rūta Petrauskaitė – tarybos pirmininkė (Vytauto Didžiojo universitetas)
• doc. dr. Erika Jasionytė-Mikučionienė (Vilniaus universitetas)
• prof. dr. Jūratė Ruzaitė (Vytauto Didžiojo universitetas)
• doc. dr. Audronė Šolienė (Vilniaus universitetas)
• doc. dr. Vilma Zubaitienė (Vilniaus universitetas)

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir https://newshub.vu.lt/.../MASLAUSKIENE_Greta_1e599bb3ab.pdf

Šiurpnaktis jau čia pat! Tai puiki proga ne tik pasinerti į šiurpią Helovino atmosferą, bet ir pažvelgti į mirtį, vaiduoklius bei vampyrus iš akademinės perspektyvos.  

Kviečiame į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto doktorantų seminarą, kuriame bus nagrinėjama, kaip mirtis, mirusiųjų kūnai ir pomirtinis gyvenimas vaizduojami šiuolaikiniuose vaizdo žaidimuose ir XIX a. prancūzų literatūroje.

Spalio 29 d. 19 val.

Turkų k. auditorijoje (tvarkaraštyje – 15, ant durų – 112)

Daugiau informacijos apie pranešimus anglų kalba žemiau.

[English] 

Halloween is just around the corner! It’s the perfect opportunity not only to immerse yourself in the spooky Halloween atmosphere, but also to explore death, ghosts, and vampires from an academic perspective.

Join us for a seminar featuring doctoral students from Vilnius University’s Faculty of Philology, exploring how death, corpses, and the afterlife are portrayed in contemporary video games and nineteenth-century French literature.

October 29, 7 PM

Turkų k. Room (15 on the timetable, Room 112 on the door)

More about presentations:

• Mikael Schultz Rasmussen: Deaths with Benefits: How Slay the Princess Makes Friends with Mortality  

Slay the Princess (Black Tabby Games, 2023) is a video game in which dying is never the end. Death changes characters, relationships, memories, environments, and the possibilities that follow, gradually transforming what first looks like a simple story about killing one princess into a much larger question: should death itself continue to exist? Drawing on posthumanist approaches to mortality and Braidotti's (2013) idea of “making friends with death,” this talk explores how Slay the Princess repeatedly presents death not simply as loss or failure, but as part of an ongoing process of change. I argue that the game ultimately privileges the Shifting Mound’s world of mortality, relation, and transformation over the Echo’s dream of permanent, deathless existence. Through recursive deaths, shifting identities, and contrasting visions of eternity, Slay the Princess suggests that endings need not be the opposite of continuation. Sometimes, what allows life to go on is precisely that things are allowed to end.

• Matteo Silvestri: Haunting the Page: The Poetics of the Corpse in Nineteenth-Century France 

In nineteenth-century France, the human corpse occupied a deeply ambiguous space at the intersection of medical positivism, public fascination, and literary imagination (Ariès, 1977). To mark Halloween through the lens of Death Studies, this presentation explores how the dead body haunts the literary page, shifting between spectral obsession and vampires (Praz, 1933). Rather than treating ghosts and vampires as mere Gothic tropes, this talk examines them as critical thanatological tools to show how 19th century literature perceived mortality, decay, beauty and eroticism.

The discussion opens with Émile Zola’s Thérèse Raquin (1867), analysing how the unburied ghost of Camille haunts the narrative not as a traditional apparition, but as a decaying physical presence that disrupts the eroticism of the living. This spectral obsession is contextualised alongside the realistic, institutionalised depiction of the Paris Morgue (Downing, 2003) — a site where the corpse becomes a public spectacle, an object of scientific control, and a mirror of social voyeurism.Moving from the ghost and the clinical reality to the aestheticized boundary between death and desire, the second part explores the vampire of Théophile Gautier’s La Morte Amoureuse (1836). Here, the figure of the vampiric Clarimonde resists natural decomposition through poetic idealisation, serving as a literary defence mechanism against the horrors of physical dissolution (Bronfen, 1992). By juxtaposing Zola’s institutionalised death with Gautier’s erotically preserved corpse, this talk highlights how 19th century French literature navigates the delicate boundary between horror, beauty and eroticism when death comes into play. 

2026 m. lapkričio 6 d. 10 val. 92 (Z. Zinkevičiaus) auditorijoje Aleksandra Strelcova gins filologijos mokslo krypties disertaciją „Tapatybės kaitos modeliai XXI a. pr. paaugliams skirtoje lietuvių prozoje“ mokslo daktaro mokslo laipsniui gauti. 

Anotacija: 

Disertacijos objektas – 2000–2025 m. lietuvių proza vyresniesiems paaugliams ir joje vaizduojamas paauglio tapatybės kaitos procesas. Darbe pirmą kartą sistemingai apžvelgiamas šio laikotarpio lietuvių literatūros vyresniesiems paaugliams laukas. Pagrindinis teorinis ir metodologinis disertacijos rezultatas – sukonstruoti Norminis ir Deviacinis tapatybės kaitos modeliai. Jie leidžia veikėjo paauglio tapatybės kaitą tirti kaip galios persiskirstymo procesą: kas nustato kaitos kryptį, kada paauglio turima galia pripažįstama pakankama, kad įvyktų pokytis, kokias kūrinyje teigiamas normas veikėjas priima arba atmeta ir kaip jo pasirinkimas nulemia tapatybės kaitos kryptį. Modelių taikymas parodė, kad paauglio tapsmo rezultato neapibrėžia pats prisitaikymo ar pasipriešinimo suaugusiųjų galiai faktas. Esminiu brandos kriterijumi tampa veikėjo gebėjimas reflektuoti galios veikimą, derėtis dėl savo vietos jos struktūroje ir prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimus bei jų pasekmes.

Disertacija rengta 2015–2025 metais Vilniaus universiteto Filologijos fakultete.

Mokslinė vadovė –  doc. dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė (Vilniaus universitetas)

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

• doc. dr. Eglė Keturakienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas)
• doc. dr. Žydronė Kolevinskienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)
• dr. Geda Montvilaitė-Subaitienė (Prahos Karolio universitetas)
• doc. dr. Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė (Vilniaus universitetas)
• doc. dr. Indrė Žakevičienė (Vytauto Didžiojo universitetas)

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir čia: https://newshub.vu.lt/uploads/STRELCOVA_Aleksandra_dbafd11373.pdf

[EN ] 

On 6 November 2026 at 10:00 in the Z. Zinkevičius Auditorium (Room 92) of Vilnius university Faculty of Philology, Aleksandra Strelcova will defend her PhD thesis “Models of Identity Change in Lithuanian Young Adult Prose of the Early TwentyFirst Century”.

Abstract:

The object of the dissertation is Lithuanian prose for older adolescents published between 2000 and 2025 and the process of adolescent identity change represented within it. For the first time, the dissertation systematically examines the field of Lithuanian literature for older adolescents during this period. Its main theoretical and methodological contribution is the construction of the Normative and Deviant Models of Identity Change. These models make it possible to analyse adolescent identity change as a process of power redistribution: who determines the direction of change, when the power held by the adolescent is recognised as sufficient for change to occur, which norms affirmed within the literary work the protagonist accepts or rejects, and how these choices shape the direction of identity change. The application of the models demonstrates that the outcome of adolescent becoming is not determined simply by adaptation to or resistance against adult power. Instead, a key criterion of maturity is the protagonist’s ability to reflect on the operation of power, negotiate their position within its structures, and assume responsibility for their choices and their consequences.

Academic Supervisor: Assoc. Prof. Dr Audinga Peluritytė-Tikuišienė (Vilnius university)

Defense board:

• Assoc. Prof. Dr Eglė Keturakienė – tarybos pirmininkė (Vilnius university)
• Assoc. Prof. Dr Žydronė Kolevinskienė (The Institute of Lithuanian Literature and Folklore)
• Dr Geda Montvilaitė-Subaitienė (Charles University, Prague)
• Assoc. Prof. Dr Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė (Vilnius university)
• Assoc. Prof. Dr Indrė Žakevičienė (Vytautas Magnus University)

Thesis available here: https://newshub.vu.lt/uploads/STRELCOVA_Aleksandra_dbafd11373.pdf

2026 m. lapkričio 6 d. 13 val. VU Teatro salėje Anželika Teresė gins filologijos mokslo krypties disertaciją „Lietuvių gestų kalba: meninių tekstų raiška“ mokslo daktaro mokslo laipsniui gauti. 

Viso disertacijos gynimo metu bus užtikrinamas vertimas iš / į lietuvių kalbą, lietuvių gestų kalbą ir tarptautinius gestus. 

Anotacija: 

Disertacijoje tiriama lietuvių gestų kalbos (LGK) meninių tekstų raiška, prisidedant prie platesnio mokslinio klausimo, kokie požymiai LGK tekstą daro meniniu, nagrinėjimo. Tyrimo tikslas – ištirti globaliųjų ir fonologinio lygmens metaforų, neologizmų, nerankinių elementų ir simetrijos raišką, kūrimo būdus, reikšmes bei funkcijas 57 originaliuose LGK meniniuose tekstuose.

Kokybinėje analizėje, naudojant ELAN programą, tiriamos metaforos ir tyrimo metu išryškėję neologizmų konstruktai. Kiekybinėje analizėje kompiuterinės regos (angl. computer vision) įrankiais „MediaPipe Holistic“ ir „OpenFace“ tiriami nerankiniai elementai ir simetrija, lyginant meninius tekstus su jų perpasakojimais. Kiekybinės analizės rezultatai interpretuojami pasitelkus diskusijų grupės metodą.

Nustatyta, kad globaliosios metaforos kyla iš teminių sričių, pasikartojančių įvairių šalių gestakalbių kūriniuose; fonologinio lygmens metaforos kuriamos pasitelkiant visas penkias fonologines klases, kartais jas derinant tarpusavyje; neologizmų konstruktai kuria vizualinę perspektyvą ir atskleidžia gestakalbio pasaulėžiūrą. Taip pat atskleista įkūnijimo (angl. embodiment) ir vizualinio skambumo (angl. visual sonority) svarba bei simetrijos ir asimetrijos ypatybės. Disertacija sistemiškai atskleidžia LGK meninės raiškos priemonių kūrimo būdus bei funkcijas ir prisideda prie gestų kalbų meninės raiškos tyrimų metodologijos plėtros.

Disertacija rengta 2018–2025 metais Vilniaus universitete.

Mokslinė vadovė –  prof. dr. Loreta Vilkienė (Vilniaus universitetas)

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

• prof. dr. Meilutė Ramonienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas)
• doc. dr. Jurgita Astrauskienė (Vilniaus universitetas)
• doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė (Vytauto Didžiojo universitetas)
• dr. Fernanda de Araujo Machado (San Paulo universitetas, Brazilija)
• prof. dr. Johanna Mesch (Teisingumo ministerija, Suomija)

Su disertacija galima susipažinti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir čia: https://newshub.vu.lt/uploads/TERESE_Anzelika_4f0342086f.pdf

[EN ] 

On 6 November 2026 at 13:00 in the Theatre Hall of Vilnius University Anželika Teresė will defend her PhD thesis “Lithuanian Sign Language: Expressing Artistic Texts”.

Interpretation between spoken Lithuanian, Lithuanian Sign Language and International Sign will be provided throughout the dissertation defence.

Abstract:

The dissertation examines artistic expression in Lithuanian Sign Language (LGK) literary texts, contributing to the broader scholarly question of what features make an LGK text literary. The aim of the study is to investigate the expression, construction, meanings, and functions of global and phonological-level metaphors, neologisms, non-manual elements, and symmetry in 57 original LGK literary texts.

The qualitative analysis, conducted using ELAN, examines metaphors and neologism constructions identified during the research. The quantitative analysis uses computer vision tools, MediaPipe Holistic and OpenFace, to investigate non-manual elements and symmetry by comparing literary texts with their retellings. The quantitative findings are interpreted using the focus group method.

The findings show that global metaphors emerge from thematic domains that recur in signers’ literary works across different countries; phonological-level metaphors are created through all five phonological classes, sometimes combining them; and neologism constructions create visual perspectives and reveal signers’ worldviews. The study also highlights the importance of embodiment and visual sonority, as well as the characteristics of symmetry and asymmetry. The dissertation systematically reveals how artistic devices in LGK are constructed and what functions they serve, while contributing to the development of methodologies for studying artistic expression in sign languages.

Academic Supervisor: Prof. Dr Loreta Vilkienė (Vilnius university)

Defense board:

• Prof. Dr Meilutė Ramonienė –  chairwoman (Vilnius university)
• Assoc. Prof. Dr Jurgita Astrauskienė (Vilnius university)
• Assoc. Prof. Dr Laura Kamandulytė-Merfeldienė (Vytautas Magnus University)
• Dr Fernanda de Araujo Machado (University of São Paulo)
• Prof. Dr Johanna Mesch (Ministry of Justice, Finland)

Thesis available here: https://newshub.vu.lt/uploads/TERESE_Anzelika_4f0342086f.pdf

Spalio 27 d., antradienį, Vilniuje prasidės XXVI-oji Pasaulinė italų kalbos savaitė, kurią organizuoja Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedra, bendradarbiaudama su Italijos ambasada Lietuvoje ir Italų kultūros institutu Vilniuje.

Iškilmingame Savaitės atidaryme dalyvaus Italijos ambasadorius Lietuvoje Emanuele de Maigret, Šveicarijos Konfederacijos ambasadorė Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje Anja Zobrist Rentenaar, VU rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas bei Filologijos fakulteto vadovybė.

Mokslinė renginio programa išsiskiria aukštu pranešėjų akademiniu lygiu. Tarp svečių – prof. Roberto Antonelli, Italijos nacionalinės Linčėjų akademijos (Accademia Nazionale dei Lincei), vienos seniausių Europos mokslo institucijų, įkurtos Romoje 1603 m., prezidentas. Laikantis ilgametės tradicijos, savaitėje taip pat dalyvaus keli Italijos Kruska akademijos (Accademia della Crusca), seniausios pasaulyje kalbotyros akademijos, įkurtos Florencijoje 1583 m., nariai, ir žymūs Italijos bei užsienio universitetų mokslininkai.

Be teminių paskaitų, programoje numatyti du apskritojo stalo pokalbiai: „Dantė be sienų: recepcija, tradicija ir naujos perspektyvos“ ir „Italų kalba – galimybių kalba“. Taip pat vyks gitaros meistro Antonio Forcione solinis gitaros koncertas ir, bendradarbiaujant su Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, bus atidaryta paroda „Sąsajos: italai Lietuvoje, lietuviai Italijoje“. Programą papildys muzikinis ir teatrinis performansas „Pulčinelos kiaušinis“ (L’uovo di Pulcinella), rengiamas bendradarbiaujant su Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

Spalio 30 d., penktadienį, pasibaigsianti savaitė išsiskiria nagrinėjamų temų įvairove ir aktualumu. Joje dalyvaus mokslininkai iš Pizos, Feraros, Romos „La Sapienza“ ir Florencijos universitetų, Zalcburgo „Mozarteum“ universitetas, Dublino universiteto koledžas (University College Dublin) ir Zalcburgo Italų kultūros draugija „Dante Alighieri“. Šis renginys yra reikšminga mokslinių diskusijų ir tarpkultūrinio dialogo erdvė, prisidedanti prie italų kalbos ir kultūros sklaidos tarptautiniu mastu bei stiprinanti akademinius ir kultūrinius ryšius tarp Italijos, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių.

Pilna savaitės renginių programa.

Lapkričio 5 d. 12.30 val. Vilniaus universiteto (VU) Teatro salėje vyks tarptautinis renginys „Gestų kalbų pripažinimas: gestakalbių teisės, akademinis lygiavertiškumas ir meninė kūryba“.

Renginyje viešas paskaitas skaitys dvi tarptautiniu mastu pripažintos mokslininkės. Stokholmo universiteto prof. Johanna Mesch (Švedija) pristatys Suomijoje vykstantį kurčiųjų ir gestakalbių tiesos bei susitaikymo procesą, o San Paulo universiteto dr. Fernanda de Araújo Machado (Brazilija) supažindins su Brazilijos gestų kalbos (Libras) poetika ir kūrybinės raiškos galimybėmis.

Paskaitos bus verčiamos iš/į tarptautinius gestus, lietuvių gestų ir lietuvių kalbas. 

Renginys nemokamas ir atviras visiems, tačiau planuojančius atvykti prašome užpildyti registracijos formą.

Apie paskaitas

Prof. Johanna Mesch. „Kurčiųjų ir gestakalbių tiesos ir susitaikymo procesas Suomijoje“

Kaip valstybė gali pripažinti istorines skriaudas ir susigrąžinti kurčiųjų bei gestakalbių pasitikėjimą? Pranešime bus pristatomas Suomijos teisingumo ministerijos koordinuojamas tiesos ir susitaikymo procesas, kuriuo siekiama dokumentuoti kurčiųjų ir gestakalbių patirtus žmogaus teisių pažeidimus, diskriminaciją bei jų padarinius praeityje ir šiandien. 

Šio proceso generalinės sekretorės pareigas einanti prof. Johanna Mesch aptars, kaip į jį įtraukiama bendruomenė, kokią reikšmę turi jos narių liudijimai ir kaip siekiama istorinio teisingumo bei visuomenės, kurioje gerbiamos gestakalbių teisės.

Dr. Fernanda de Araújo Machado (Brazilija). „Kūrybiškumas Brazilijos gestų kalboje (Libras)“

Kaip gimsta poezija gestų kalba ir kuo išskirtinė jos meninė raiška? Pranešime pristatoma Brazilijos gestų kalbos LIBRAS poetinė kūryba, jos estetinės ir kalbinės ypatybės bei gestų kalbos literatūros antologijos sudarymo patirtis.

Dr. Fernanda de Araújo Machado, pati būdama kurčioji gestakalbė poetė ir mokslininkė, atskleis, kaip atrenkami, analizuojami ir dokumentuojami gestų kalba sukurti literatūriniai kūriniai, kokiais kriterijais vertinama jų meninė raiška ir kodėl svarbu išsaugoti šį unikalų kalbinį bei kultūrinį paveldą. Taip pat bus aptariama gestų kalbos literatūros reikšmė kurčiųjų gestakalbių kūrybinei saviraiškai ir kultūriniam tapatumui.

Mokslininkė taip pat pristatys kurčiųjų gestakalbių mokslininkų akademines galimybes Brazilijoje, papasakos apie gestų kalba rengiamas disertacijas ir pasidalins savo patirtimi – jos pačios disertacija parengta LIBRAS kalba ir įamžinta beveik devynių valandų trukmės vaizdo įraše! 

Apie mokslininkes 

Prof. Johanna Mesch – Stokholmo universiteto (Švedija) gestų kalbos profesorė, 2019 m. tapusi pirmąja kurčiąja gestų kalbos profesore Šiaurės šalyse. Ji yra tarptautiniu mastu pripažinta gestų kalbų tyrėja, daug metų nagrinėjanti taktilinę gestų kalbą, kurčneregių komunikaciją ir gestų kalbų tekstynus. 

Prof. J. Mesch yra viena pagrindinių Švedijos gestų kalbos tekstyno kūrėjų ir tyrėjų, kartu su lingvistu Larsu Wallinu yra publikavusi darbą apie šio tekstyno anotavimą. Ši patirtis aktuali ir Lietuvoje, kur nacionalinio lietuvių gestų kalbos tekstyno poreikis išlieka didelis.

Šiuo metu prof. J. Mesch dirba Suomijos teisingumo ministerijoje, kur prisideda prie kurčiųjų ir gestų kalbų vartotojų tiesos ir susitaikymo proceso. Jo tikslas – ištirti, dokumentuoti ir įvertinti istorinius bei tebesitęsiančius žmogaus teisių pažeidimus, oralizmo praktiką ir jos draudimus, sisteminę diskriminaciją bei kitas neteisybes, kurias patyrė kurčiųjų bendruomenė ir gestų kalbų vartotojai Suomijoje.

Daugiau apie profesorės mokslinę veiklą: https://johannamesch.wordpress.com/

Dr. Fernanda de Araújo Machado – San Paulo universiteto (Brazilija) profesorė, Brazilijos gestų kalbos (LIBRAS) tyrėja, kurčioji gestakalbė poetė ir menininkė. Jos mokslinių tyrimų centre – gestų kalbos literatūra ir poetika, ypatingą dėmesį skiriant meninės raiškos priemonėms gestų kalboje. 

Prieš kelerius metus kartu su Rachel Sutton-Spence ji parengė „Cambridge University Press“ išleistą akademinį veikalą „Creative Sign Language“, kuriame nagrinėjama kūrybinė gestų kalbos raiška – poezija, pasakojimai, performansas, vaizdinės ir kalbinės meninių tekstų kūrimo priemonės.

Dr. Machado taip pat prisideda prie Brazilijos gestų kalbos literatūros antologijos kūrimo, o pati kurdama poeziją gestų kalbą pažįsta tiek kaip mokslininkė, tiek kaip kūrėja.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų institutas, Lietuvių kalbos institutas ir Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto Kitabistikos tyrimų centras kviečia mokslininkus, tyrėjus, doktorantus ir visus tautinių, etninių bei religinių bendrijų problematika besidominčius akademinės bendruomenės narius dalyvauti V tarptautinėje mokslinėje konferencijoje iš ciklo „Tautinių, etninių ir religinių mažumų kultūros paveldas“, skirtoje tiurkų tautų apsigyvenimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 630-osioms metinėms paminėti.

Konferencija vyks 2027 m. spalio 6–8 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (Universiteto g. 5, Vilnius).

Dalyvių registracijos formų ir pranešimo tezių (300–500 žodžių) organizatoriai laukia iki 2027 m. sausio 31 d.

Daugiau informacijos apie renginį rasite čia.