Balandžio 10-11 d. Vilniaus universitete vyko jau ketvirtosios Hamburgo universiteto germanistikos instituto ir Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros rengiamos bendros kūrybinės dirbtuvės. Šis susitikimas buvo skirtas ne vien skaitmeninės humanitarikos klausimams, bet ir svarbiems tarpuniversitetinio bendradarbiavimo aspektams aptarti: bakalauro (BA) „Germanistikos“ studijų programai planuojama Vilniaus ir Hamburgo universitetų BA dvigubo laipsnio diplomo galimybė.

Išsamesnę renginio programą galite rasti šioje nuorodoje.

Pirmosios dienos ryte buvo aptartos planuojamų vykdyti germanistikos dvigubo diplomo studijų tarp Hamburgo ir Vilniaus universitetų (angl. „double degree“) turinys bei kai kurie formalūs aspektai. Doc. dr. Virginija Masiulionytė išsamiai supažindino su VU BA studijų programos „Germanistika“ struktūra ir kreditų sistema, Hamburgo universiteto studijų specialistė dr. Sabine Forschner pristatė bakalauro pakopos vokiečių kalbos ir literatūros studijas Hamburgo universitete. Po to vykusioje konstruktyvioje diskusijoje, kurioje dalyvavo ir VU Filologijos fakulteto studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė bei Hamburgo universiteto studijų programų koordinatorė dr. Sabine Forschner, buvo išsiaiškintos pozicijos dėl kreditų pripažinimo ir padėtas pagrindas būsimiems oficialiems tarpusavio susitarimams. Jei būtų patvirtintas šis bendradarbiavimas, dvigubo diplomo programa būtų galima pasinaudoti jau nuo 2025–2026 mokslo metų, įstojus į VU BA „Germanistikos“ studijų programą.

Popietinė pirmosios dirbtuvių dienos sesija buvo skirta VU ir Hamburgo universitetų dėstytojų, dalyvaujančių germanistinių kadedrų bendradarbiavimo „Germanistische Institutspartnerschaft, GIP“ programoje, tyrimų ir mokymo projektų pristatymui.

Prof. dr. Lars Sörries-Vorberger (Hamburgo universitetas) pristatė savo tyrimus ir studijų veiklą lyčių ir kvyro (queer) lingvistikos srityje (nuoroda į pranešimą). Prof. dr. Nadja Kerschhofer-Puhalo (Hamburgo universitetas) savo pristatyme nagrinėjo literacy (raštingumo) sąvoką, kuri pastaruoju metu vis dažniau sutinkama žodžių junginiuose digital literacy bei data literacy (skaitmeninis raštingumas, duomenų raštingumas).

Kiti ketvirtadienio popietę ir penktadienį vykę pristatymai bei diskusijos buvo susiję su skaitmeninės humanitarikos galimybėmis, įvairių metodikų ir technologijų taikymu. Carla Sökefeld (Hamburgo universitetas) pristatė savo disertacijos rezultatus ir aptarė galimybę naudoti vadinamuosius word embeddings žodžių reikšmės pokyčiams tirti (nuoroda į prezentaciją čia). Dr. Ernesta Kazakėnaitė (Vilniaus universitetas) pristatė neseniai VU pradėjusios veikti skaitmeninės humanitarikos laboratorijos (Digital Humanities Lab) darbą ir įsigytus įrankius, technologijas, licencijas bei jų atveriamas tyrimų galimybes (pvz., OCR skenerių naudojimas, akių judesių tyrimo (Eye-Tracking) įranga). Seminaro dalyviai turėjo galimybę apsilankyti laboratorijoje ir apžiūrėti įgytus įrankius.

Penktadienio ryto seminare buvo nagrinėjamos galimybės plėtoti bendrą tyrimų projektą, skirtą vokiškai tarpukario Lietuvos spaudai skaitmeninti ir tirti. Doc. dr. Lina Plaušinaitytė (Vilniaus universitetas) trumpai pristatė vokišką tarpukario Lietuvos spaudą, šioje srityje iki šiol jau nuveiktus skaitmeninimo darbus ir tyrimų rezultatus (žr. prezentaciją čia). Lietuvoje esančių tarpukario vokiškų laikraščių skaitmenines kopijas PDF. formatu galima pasižiūrėti puslapyje. Puslapį prieš keletą metų, LMT finansuojamos studentų praktikos metu parengė VU BA studijų pakopos studentė Vidmantė Nareckaitė. Prof. dr. Heike Zinsmeister (Hamburgo universitetas) savo pranešime pristatė spaudos skaitmeninimo tolesnes galimybes ir problemas (pvz., informacijos pateikimas skiltimis, automatinis skirtingų šriftų (ne-)atpažinimas ir kt.) bei pasiūlė bendradarbiavimo tarp Vilniaus ir Hamburgo universiteto studentų galimybę, siekiant padaryti Lietuvos vokiečių tarpukario spaudą geriau ir patogiau prieinamą tolesniems tyrimams. Šiuos pasisakymus svariai papildė ir praplėtė Marie Flüh (Hamburgo universitetas) pranešimas apie istorinės literatūrinės spaudos tyrimą, pasitelkiant skaitmenines priemones (nuoroda į prezentaciją čia). Vykusioje diskusijoje buvo nagrinėjami konkretūs projekto žingsniai.

Kūrybinės dirbtuvės ne tik padėjo pasiekti konkrečių rezultatų dvigubo diplomo studijų įgyvendinimo procese, bet kartu buvo ir labai sėkminga įžanga į antrąjį Hamburgo universiteto germanistikos instituto ir Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros bendradarbiavimo programos (Germanistische Institutspartnerschaft, GIP) etapą. Programą finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD). Projekto vadovė prof. dr. Heike Zinsmeister (Hamburgo universitetas), projekto koordinatorės Carla Sökefeld iš Hamburgo universiteto ir VU Vokiečių filologijos docentės dr. Skaistė Volungevičienė bei dr. Vaiva Žeimantienė. Nuoroda į projekto puslapį čia.

Straipsnį parengė:

Lina Plaušinaitytė, Vaiva Žeimantienė

Vilniaus universitetas, 2025 m. balandžio 10-11 d.

Skelbiame nuo balandžio 29 d. prasidedantį priėmimą į doktorantūros studijas 2025 m. Priėmimas į doktorantūrą vyksta VU nustatyta tvarka.

Filologijos fakultete projektai siunčiami adresu  (būtina atsiųsti .doc arba .docx formatu, taip pat pasirašytą ir nuskanuotą variantą) iki 2025 m. birželio 16 d. 10 val. Pateikus ne visą būtiną informaciją, ar ne visus reikalingus dokumentus, prašymas laikomas neužregistruotu. Atrankos į doktorantūros studijas forma: mokslinis projektas raštu ir pokalbis.

Mokslinio projekto bei pokalbio vertinimo datos: birželio 26 d. ir 27 d. nuo 10 val. V. Krėvės auditorijoje, Universiteto g. 5.

Daugiau informacijos lietuvių kalba Fakulteto puslapyje >

Daugiau informacijos lietuvių kalba bendrame Vilniaus universiteto puslapyje >

Daugiau informacijos anglų kalba Fakulteto puslapyje >

Daugiau informacijos anglų kalba bendrame Vilniaus universiteto puslapyje >

Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Mentorius, pagalbininkas ir asmeninis mokytojas – tokią pagalbą norint išmokti naują kalbą gali pasiūlyti generatyvinis dirbtinis intelektas (GDI). Nors šis įrankis gali padėti į esamą žodyną įtraukti naujų kitos kalbos žodžių, lavinti teksto suvokimą ir tartį, tačiau, anot Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto dėstytojų, pernelyg pasikliauti tokia priemone nereikėtų.

Kuo GDI gali būti naudingas mokantis kalbų?

Žodis „generatyvinis“ reiškia, kad dirbtinis intelektas geba kurti naują, anksčiau neegzistavusį turinį. Mokantis užsienio kalbų, GDI gali atlikti asmeninio mentoriaus vaidmenį – pavyzdžiui, padėti mokytis naujų žodžių. GDI gali pateikti dažniausiai vartojamų frazių ir žodžių sąrašus, jų vartojimo kontekstus, vertimus, susisteminti juos pagal tematiką. Jis gali įterpti iliustracijų ir kitų geriau naujas sąvokas įsiminti padedančių vaizdinių elementų. Naudodamiesi GDI, galite paprašyti sugeneruoti dažniausiai vartojamų A2 lygio žodžių sąrašą tam tikra tema, pavyzdžiui, „kelionės“.

Be to, GDI gali paaiškinti gramatikos taisykles, pateikti pavyzdžių ir pasiūlyti pratimų. Jeigu mokotės anglų kalbos ir norite suprasti, kaip vartojamas present perfect laikas, galite paprašyti GDI paaiškinti taisyklę ir pateikti pavyzdžių.

Parašėte esė arba rašinį, bet nesate tikri, ar viską suformulavote teisingai, ar nėra gramatinių klaidų? GDI, pavyzdžiui, „Quillbot“ arba „DeepL Write“, gali patikrinti jūsų tekstą ir pasiūlyti tinkamesnes formuluotes. Tą patį daro ir „ChatGPT“ bei kiti didieji kalbų modeliai, galintys paaiškinti klaidas, pateikti teksto šablonų ir pan. – tik reikia priskirti jiems konkretų vaidmenį („tu esi mano anglų kalbos mokytojas“) ir suformuluoti labai tikslią užklausą, ko iš jų tikitės.

Norite lavinti sakytinio teksto supratimą? GDI gali generuoti jūsų lygiui pritaikytus skirtingo sudėtingumo klausymosi pratimus. Taip pat galima pasirinkti, pavyzdžiui, britų, amerikiečių arba australų akcentą.

Naudojant balso atpažinimo technologijas, galima mokytis taisyklingos tarties. Pavyzdžiui, „Microsoft Speaker Coach“ analizuoja kalbėjimo stilių ir pataria, kaip jį patobulinti.

Mokantis kalbos svarbu nuolat ją aktyviai praktikuoti. Nepakanka pasyvaus mokymosi – skaitymo ar klausymo, tik aktyviai praktikuodami patys geriausiai suprantame, ko dar nemokame, o galiausiai įgauname drąsos. Jeigu jaučiate, kad jums reikia pokalbių partnerio, GDI gali juo tapti.

Pavyzdžiui, galite paprašyti „ChatGPT“ arba „Claude“ atlikti restorano padavėjo vaidmenį jums esant klientu. Kalbantis su virtualiu partneriu, nebaisu suklysti ar pasakyti ką nors ne taip, be to, kartu galima lavinti gebėjimą reaguoti į netikėtas situacijas ir lanksčiai prisitaikyti.

Norite pasitikrinti, ko išmokote? GDI gali sukurti savikontrolės (įsivertinimo) užduotis su atsakymais ir paaiškinimais. Įsivaizduokite, kad kitą savaitę turite atsiskaitymą iš tam tikros temos žodžių bei frazių ir norite juos pasikartoti. Tokiu atveju „ChatGPT“ galite priskirti, pavyzdžiui, prancūzų arba vokiečių kalbos mokytojo (-os) vaidmenį, pateikti šių žodžių, frazių sąrašą ir paprašyti sugeneruoti sakinių su tarpais, į kuriuos reikia įrašyti tinkamus žodžius iš sąrašo. Užklausoje reikėtų įterpti sąlygą „formuluok sakinius taip, kad tiktų tik vienas konkretus žodis, kiti netiktų“.

Mokantis kalbos aukštesniu lygiu (B1, B2, C1), GDI gali padėti generuoti idėjas, ieškoti papildomų šaltinių, pasiūlyti teksto struktūrą, kurią vėliau būtų galima pritaikyti savo poreikiams. Jis gali pabūti teksto kritiku, t. y. identifikuoti silpnas vietas, pasiūlyti, kaip tekstą galima patobulinti.

Tačiau kartais GDI gali tapti kliūtimi – ypač jei juo naudojamės nemąstydami.

Kada GDI trukdo mokytis?

Jeigu GDI naudojatės norėdami greito rezultato ir leidžiate atlikti kūrybines ar rašymo užduotis už jus, nieko neišmokstate. Mokymasis reikalauja aktyvaus darbo, nuolatinės praktikos, drąsos klysti ir mokytis iš savo klaidų.

GDI gali generuoti klaidingą arba šališką informaciją, pateikti neegzistuojančius šaltinius, haliucinuoti – pateikti faktiškai neteisingą informaciją kaip tikrą. Todėl jo sugeneruotą rezultatą visada reikia vertinti kritiškai – ypač dėl to, kad rezultatas labai dažnai būna paviršutiniškas.

Darbdaviai itin vertina kūrybiškumą ir savarankišką mąstymą. Šiuos gebėjimus reikia nuolat ugdyti, treniruoti ir stiprinti. Jeigu bet kokiai užduočiai atlikti pirmiausia griebsitės GDI, šiuos gebėjimus prarasite.

Naudojant GDI, reikia nepamiršti ir atsakomybės. Jei pateikiate GDI sugeneruotą tekstą kaip savo darbą, prisiimate atsakomybę už rezultatą. Todėl reikia įsitikinti, kad naudojama informacija yra teisinga. O tam reikia arba gerai išmanyti temą, arba patikrinti sugeneruotą rezultatą kituose šaltiniuose, pavyzdžiui, Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. Be to, visada reikia nurodyti, kad rašydama (-as) šį tekstą naudojotės GDI – tai yra toks pat informacijos šaltinis kaip knygos ar straipsniai. Jeigu tekstas nuo pirmo iki paskutinio žodžio nėra tik jūsų kūrybos produktas, yra etiška pripažinti ir nurodyti šaltinius bei pagalbines priemones, kurie padėjo jums tekstą sukurti.

Užklausų menas

Dirbant su „ChatGPT“ ar kitais GDI, reikia žinoti, kaip klausti. Norėdami gauti kuo geresnį rezultatą, priskirkite dirbtiniam intelektui vaidmenį, pavyzdžiui: „Tu esi mano lietuvių / anglų / lenkų / prancūzų / vokiečių kalbos mokytojas.“ Kuo išsamiau aprašykite kontekstą: koks jūsų tikslas, kalbos lygis, ko konkrečiai norite išmokti. Jeigu bent apytiksliai numanote, kur ieškoti atsakymo ir koks jis turėtų būti, nurodykite tai užklausoje. Vėliau užklausą galėsite patikslinti. Parašykite, kokia forma turi būti pateiktas rezultatas, pavyzdžiui, lentelėje.

Būkite konkretūs ir aiškūs. Užuot rašę „Padėk man mokytis anglų kalbos“, rašykite „Sukurk man 5 pratimus su netaisyklingais anglų kalbos veiksmažodžiais B1 lygiu simple past laiku“. Stenkitės prašyti paaiškinimų, o ne baigtinių sprendimų.

Užklausų rašymas – vertingas įgūdis šiuolaikinėje visuomenėje, jo, kaip ir užsienio kalbų, taip pat reikia mokytis. Komunikuojant bet kuria (užsienio) kalba svarbu tiksliai perduoti norimą informaciją. Tokia pati taisyklė galioja ir komunikuojant su GDI. Žmogaus ir GDI kalbos, kaip ir komunikacinės kompetencijos, yra skirstomos į kategorijas pagal užklausų kūrimo kalbos mokėjimo lygį (A1, A2, B1, B2, C1, C2). Pradedantysis gali mokytis formuluoti paprastas užklausas, pažengęs vartotojas – sudėtingesnes, nurodydamas kontekstą ir tikslus.

Straipsnis parengtas VU Filologijos fakulteto svetimųjų (užsienio) kalbų dėstytojų doc. Vitalijos Kazlauskienės, doc. Anastasijos Belovodskajos, doc. Kingos Geben, doc. Virginijos Masiulionytės, doc. Dianos Šileikaitės-Kaishauri ir asist. dr. Eglės Žurauskaitės. Jos aktyviai domisi kalbų inovacijomis, yra dalyvavusios rengiant nacionalinę kvalifikacijos tobulinimo programą „Kalbų mokymo(si) optimizavimas pasitelkus generatyvinį dirbtinį intelektą (GDI)“.

Simono Lukoševičiaus nuotr.

Balandžio 29, 30 ir gegužės 6 d. Vilniaus universiteto (VU) Teatro salėje žiūrovų laukia premjera – VU Kinetinio teatro ir režisieriaus Andriaus Pulkauninko šiuolaikinio šokio spektaklis „Replika“. Tai drąsus, ribas išplečiantis scenos meno eksperimentas, kuriame vienu iš kūrėjų tampa dirbtinis intelektas (DI). DI šiame kūrinyje atsiskleidžia kaip pilnavertis meninis balsas – ne tik padedantis, bet ir kuriantis: formuojantis vizualines struktūras, žadinantis emocijas ir keliantis esminius klausimus apie mūsų pačių tapatybę ir santykį su technologijomis. Spektaklio pasirodymą organizuoja VU Kultūros centras.

Dialogas tarp žmogaus ir DI

Režisierius Andrius Pulkauninkas pažymi, kad DI šiame procese buvo ne tik įrankis, bet ir bendraautorius. „Dirbtinis intelektas spektaklyje nebėra tik techninis sprendimas. Jis kuria vizualinę kalbą, kuri kartais atrodo net bauginanti. Žmogaus bruožai išsikreipia: akys tampa žvairios ar paklaikusios, žvilgsnis praranda kryptį, veido forma susiskaido. Drabužiai keičia savo faktūras, spalvas, ant jų atsiranda keistos formos, kvadratai, lyg DI pats klystų, bet kartu ir kurtų naują estetiką. DI nesiūlo „teisingo“ atvaizdo – jis siūlo mutaciją, perinterpretavimą, keistą, bet paveikią alternatyvą“, – sako režisierius.

A. Pulkauninkas atkreipia dėmesį į netikėtumo momentą, kuris atsiranda bendradarbiaujant su dirbtiniu intelektu. „Viena iš labiausiai jaudinančių DI savybių – jo savarankiškumas. Jis dažnai sukuria tai, ko iš jo net neprašome – netikėtus objektus, tekstūras, vizualinius sprendimus, kurie iš techninio elemento staiga virsta savarankiška menine išraiška. Tokie momentai ne tik vizualiai stebina, bet ir verčia susimąstyti – tarsi įsitrauki į pokalbį, kuriame DI atsako ne į tai, ko klausi, o bando nuspėti, kodėl apskritai klausi. Tai, ką DI generuoja, man dažnai primena baltąsias eiles – be aiškios struktūros, bet įgaunančias vertę, kai kažkas iš šalies pasako: „tai prasminga“. DI kuria tarsi iš nieko – be emocijos, be intencijos, bet mes suteikiame jo sukurtam vaizdui prasmę. Ir kai jis netikėtai pataiko į mūsų vidinę nuojautą, mes tai priimame kaip patvirtinimą. Tai abipusis žaidimas – mes ieškome DI pritarimo, o jo „atsakymai“ tampa prasmingi tik todėl, kad patys juos tokiais laikome“, – apie spektaklio kūrimo procesą pasakoja režisierius ir priduria, kad tokiu būdu tarp žmogaus ir DI užsimezga keistas, bet galingas grįžtamasis ryšys – pokalbis, kuriame abu ieško prasmės vienas kitame. Būtent tokioje nejaukioje, bet beprotiškai įdomioje zonoje gimsta „Replika“.

Spektaklis kaip judesio manifestas

„Replika“ tyrinėja žmogaus ir DI sandūrą per šokį, vaizdą ir garsą. Spektaklį sudaro 12 trumpų veiksmų, iš kurių kiekvienas atspindi tam tikrą gyvybės, sąmonės ar civilizacijos vystymosi etapą. Judesio kompozicijos varijuoja nuo sinchroninių kontaktinių struktūrų iki dekonstruotų, individualizuotų fragmentų. Spektaklio choreografija sukurta glaudžiai bendradarbiaujant su VU Kinetinio teatro šokėjomis – joms buvo pateiktos choreografinės gairės, paremtos biologiniais ir fizikiniais reiškiniais: nuo planetų formavimosi iki vartotojiškos visuomenės refleksijos.

Scenoje skleidžiasi hibridiniai kūnai – tiek fiziškai, tiek estetiškai. Judesys čia tampa gyvybės metafora: replikuojantis, transformuojantis, įsikūnijantis vis nauju pavidalu. Spektaklis kviečia permąstyti, ką reiškia būti gyvam pasaulyje, kuriame kopijos kartais pakeičia originalą, o emocijas ir santykius gali simuliuoti nebe žmogus, bet algoritmas.

Kūnas, kodas ir kūrėjai

„Replika“ – tai ne tik technologinis ar biologinis terminas, bet ir metafora mūsų nuolatiniam prisitaikymui, atsinaujinimui ir savianalizei. Kiekvienas spektaklio judesys – tai replika, atliepianti amžinus gyvybės klausimus: kas yra meilė? Laisvė? Tapatybė? Priklausymas? Kur baigiasi žmogus ir prasideda jo technologinė versija?

Spektaklio projekcijos vaizduoja ne tik fizines transformacijas – nuo molekulių iki žmogaus, – bet ir emocinius peizažus, kuriuose DI tampa ne tik stebėtoju ar kartotoju, bet galiausiai – ir pačiu kūrėju. Vizualiniuose sluoksniuose organiška jungiasi su sintetiniu: plastikas, metalas, tekstilė ir elektronika tampa naujo pasaulio, naujos tikrovės statybine medžiaga. „Replika“ – tai veidrodis, į kurį žiūrime visi. Kartais jame atpažįstame save. Kartais – jau tik kopiją.

Spektaklio „Replika“ kūrybinę komandą sudaro kūrė režisierius Andrius Pulkauninkas, choreografė Goda Laurinavičiūtė, vaizdo projekcijų menininkas Šarūnas Kuckailis, kompozitorė Kotryna Jančauskaitė ir scenografė Eglė Jovaišaitė. DI šiame kūrinyje veikia kaip pilnavertis kūrėjas – projekcijų autorius, kurio generuojami vaizdai tampa ne tik fono elementu, bet ir aktyvia dramaturgine jėga.

VU Kintetinio teatro premjeriniai rodymai vyks balandžio 29, 30 ir gegužės 6 d. 19:00 val. VU Teatro salėje. Bilietus į spektaklį galite įsigyti čia.

Spektaklio pasirodymą organizuoja VU Kultūros centras.

Gretos Jurkūnaitės nuotr.

Maloniai kviečiame visus besidominčius ispanų kalba bei ispanakalbe kultūra dalyvauti Ispanų kultūros savaitėje.

Nuo ispanų kalbos mokymosi, gramatikos iki vertimo, XVIII a. tapybos ir net kitų galaktikų. Tokių įvairiaspalvių įspūdžių žada kasmetė Ispanų kultūros savaitė. Norite į ispanakalbę kultūrą pasinerti ir jūs? Kviečiame susitikti Filologijos fakultete gegužės 5–9 dienomis.

Dauguma kultūros savaitės renginių vyks ispanų kalba, tačiau gegužės 7 d. 10.00 val. apie grožinės literatūros vertimą kviečiame pasiklausyti lietuviškai.

Gretos Jurkūnaitės nuotr.

Daugiau informacijos galite rasti apsilankę mūsų Facebook paskyroje.

Iki susitikimo Filologijos fakultete!

Barboros Skirgailaitės nuotr.

Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondo įsteigtą rašytojos Sofijos Čiurlionienės vardinę stipendiją šiemet nutarta skirti Literatūros antropologijos ir kultūros magistrantei Rasai Alei Petronytei. S. Čiurlionienės stipendija kasmet skiriama magistro pakopos studentams, kurie atlieka baigiamųjų darbų tyrimus iš lituanistikos srities, pasižymi pilietiškumu, visuomeniniu bei kultūriniu veiklumu ir yra pasiekę aukštų akademinių rezultatų. Stipendijos skyrimu pažymėta magistrantės aktyvi savanoriška veikla, skirta etnokultūrinio palikimo išsaugojimui ir sklaidai.

Sveikiname laureatę!

Balandžio 29 d., antradienį, 17.00 val. Filologijos fakultete vyks Latvijos universiteto doktorantės Ilgos Valodzės Abelės paskaita „Dainų kelias namo: folkloro festvalio „Baltica“ vaidmuo Latvijoje nuo 1988 m.“.

Joje bus aptartas Baltijos šalis vienijantis folkloro festivalis „Baltica“ ir jo vaidmuo sugrąžinant latvių liaudies dainas iš Vakarų išeivijos, atgaivinant įvairių regionų folklorą bei atkuriant Latvijos nepriklausomybę.

Ilga Valodze Abele yra Latvijos universiteto doktorantė ir latvių tautosakos archyvo tyrėja.

Paskaita vyks lietuvių kalba.

Doc. dr. Diego Ardoino su Italų filologijos studentėmis VU Filologijos fakultete

„Cervo in Blu d'Inchiostro“ – kultūros ir literatūros festivalis, vykstantis vaizdingame Cervo miestelyje, Ligūrijos pakrantėje, Italijoje. Renginys gimė 2012 metais. Tai buvo nedidelis, bet ambicingas projektas, kurio tikslas – skatinti literatūrinį dialogą tarp rašytojų, skaitytojų ir moksleivių. Festivalio įkūrėja – rašytoja Francesca Rotta Gentile – siekė sukurti erdvę, kurioje būtų galima literatūrą ne tik studijuoti, bet ir išgyventi bendraminčių rate.

Per dešimtmetį festivalis išsiplėtė ir tapo kultūrine bei geografine kelione, aprėpiančia ne tik Šiaurės Italiją, bet ir Prancūziją bei Lietuvą, todėl šių metų festivalio programoje atsirado net keli lietuviški akcentai. Rugsėjo pradžioje Vilniaus universiteto Filologijos Fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros mokslininkai doc. dr. Diego Ardoino bei doc. dr. Dainius Būrė festivalio gimtinėje, pačiame Cervo miestelyje, pristatys Renesanso laikų teoriją apie itališką lietuvių kilmę bei Italijos baroko kelius Lietuvoje.

„Santykiai tarp Italijos ir Lietuvos yra daug artimesni ir gilesni nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nuo Gintaro kelio laikų iki šių dienų galima atsekti intensyvių mainų ir įtakų tinklą tarp šių dviejų šalių. Lietuvoje šis ryšys ypač suaktyvėjo nuo XVI amžiaus, kai Bona Sforza atnešė Italijos Renesanso kultūrą į rytinį Baltijos regioną, plačiai ją skleidė kartu su sūnumi Žygimantu Augustu – Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu”, – pasakoja doc. dr. D. Ardoino.

Be to, VU Filologijos fakultete Vilniuje, XXV-tos pasaulinės italų kalbos savaitės metu spalio mėnesį, vyks susitikimas su rašytoja Federica Manzon, kuri 2024 m. laimėjo prestižinį literatūros konkursą „Premio Campiello”. Susitikimą su rašytoja moderuos festivalio iniciatorė Francesca Rotta Gentile.

Filologijos fakulteto dėstytojas D. Ardoino džiaugiasi puoselėjamais tarpkultūriniais ryšiais. „Profesorės Rottos Gentile Cavigioli profesionalumo ir entuziazmo dėka festivalis „Cervo in Blu d’Inchiostro“ kilsteli mūsų bendradarbiavimą į aukštesnį lygį: tvirti Vilniaus universiteto ir Ligūrijos santykiai įgauna naują atspalvį, nes nuo šiol mus sies ir šiuolaikinė italų literatūra. Noriu priminti apie ilgalaikį ir labai sėkmingą bendradarbiavimą su Tarptautiniu Ligūrijos studijų institutu, kurio vyr. archeologė dr. Daniela Gandolfi koordinuoja mūsų geriausių studentų vasaros praktikas regione. Džiaugiamės bendradarbiavimu ir su kultūros draugijomis „Cà de Puiö“ ir „Associazione San Matteo“. Šios organizacijos, padedamos istoriko Giorgio Fedozzi, jau beveik dešimtmetį svetingai priima mūsų studentų labai vertinamas dialektologines ekspedicijas Vakarų Ligūrijoje”, – teigia docentas.

Ligūrijos regione gimęs festivalis, šiais metais diapazoną praplėtęs iki Lietuvos, rodo, kad literatūra gali tvirtinti ne tik geografinius tiltus, bet ir istorinius bei kultūrinius ryšius, plėsti literatūros patyrimo ribas. Tad kviečiame nepraleisti progos prisijungti prie šios kelionės ir susipažinti su viena ryškiausių jaunosios kartos italų literatūros autorių Federica Manzon spalio 20 d. Vilniuje, VU Filologijos fakultete.

Jau devintąjį kartą vyksiantis  „Poezijos pavasario" festivalio programos renginys „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu” ieško savanorių!

Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai projekto renginyje deklamuos lietuvių poetų eiles ir atliks muzikinius kūrinius. Šiuo metu ieškomi 3-4 savanoriai, galintys padėti dalyviams išmokti deklamuoti (raiškiai skaityti) pasirinktus poezijos kūrinius. 

Renginys vyks gegužės 26 d. (pirmadienį) 18:00 val. Vilniaus rotušėje. 

Daugiau apie projektą.

Norinčius prisidėti, prašome susisiekti nurodytu el. paštu.

VU Vertimo studijų katedros nuotr.

Balandžio 17 d. „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ erdvėje vyko W.Shakespeare'o gimtadieniui skirtas renginys "Celebrating Shakespeare".

Renginyje dalyvavo VU Filologijos fakulteto studentai. Buvo skaitomi W.Shakespeare'o 27-tas sonetas originalo kalba bei geriausi poetiniai studentų vertimai į lietuvių kalbą, palyginimui pateikiant ir vertimus studentų studijuojamomis (vokiečių, ispanų) ar gimtosiomis kalbomis (azerbaidžaniečių, turkų, ukrainiečių, baltarusų, rusų). Atrinktų lietuviškų vertimų autoriai buvo apdovanoti knygomis. Renginio metu pristatytas W.Shakespeare'o biografijai ir kūrybai skirtas dokumentinis filmas.

Renginį organizavo VU FLF Užsienio kalbų instituto dėstytoja Birutė Ona Palovienė ir LKVSI Vertimo studijų katedros dėstytoja dr. Deimantė Veličkienė. Renginio dalyvius svetingai priėmė Vilniaus literatų namai.

Dėkojame jiems!

Sveikiname Skirmantą Kniežą sėkmingai apgynus daktaro disertaciją „Lotynų kalba ir lotyniškoji kultūra kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tapatumo veiksnys“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Linkime didžiausios sėkmės!

Balandžio 17 d. 17.00 val. Filologijos fakultete, A4 auditorijoje vyks dirbtuvės bendruomenės nariams, skirtos vardiniam esybių atpažinimui (NER) naudojant Spacy kalbų modelius.

Skirtingai nuo didelių kalbos modelių (LLM), tokių kaip ChatGPT ar Gemini, Spacy kalbos modeliai negeneruoja teksto, o yra skirti struktūrinei tekstų analizei ir anotavimui. Kalbos modelis yra matematinis modelis, išmokytas tam tikros kalbos tekstais, kuris analizuoja žodžius ir jų tarpusavio ryšius. Spacy modeliai sukurti daugeliui kalbų, įskaitant lietuvių kalbą, ir gali būti taikomi istoriniams bei filologiniams tyrimams.

Dirbtuvių metu nagrinėsime šių modelių galimybes, ypač jų gebėjimą atpažinti vardines esybes, tokias kaip asmenvardžiai, geografinės vietovės, organizacijos, datos, įvykiai, adresai ir net meno kūriniai. Analizuosime du atvejus, kurie parodė šio metodo produktyvumą moksliniuose tyrimuose, ir aptarsime įvairius teksto anotavimo metodus, įskaitant vardinių esybių žymėjimą konteksto nustatymui, siekiant išsamiai suprasti, kaip šie modeliai gali būti pritaikyti praktikoje. Dirbtuvių metu dalyviai turės galimybę eksperimentuoti su modeliais naudodami pasirinktus tekstus. Jei neturite bendrojo prisijungimo prie VU sistemos, rekomenduojama atsinešti nešiojamąjį kompiuterį su „Windows“ operacine sistema ir literatūrinį arba negrožinės literatūros tekstą lietuvių, anglų kalbomis .txt formatu praktiniams užsiėmimams. Lietuvių literatūros kūrinių .txt formatu galima rasti čia.

Šios dirbtuvės skirtos tiems, kurie nėra susipažinę arba tik pradeda susipažinti su Spacy kalbų modeliais. Programavimo įgūdžiai nebūtini.

Darbas su modeliu vyks per Google Colab.

Dalyviui būtina būti susikūrus Google paskyrą (pvz., Gmail).

Seminaras vyks anglų kalba.

Jį ves Sergii Gurbych, Istorijos fakulteto podoktorantūros stažuotojas.

Renginio trukmė: 45 min.

Registruotis galite pateiktoje nuorodoje.

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Balandžio 8 d. vykusiame ataskaitiniame ir rinkiminiame Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotiniame susirinkime buvo pagerbti iškiliausi šalies mokslininkai. Tarp apdovanotųjų ir naujai išrinktų akademikų – gausus būrys Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų.

Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurse humanitarinių ir socialinių mokslų srityje premijos atiteko VU doktorantui Laisvūnui Čekavičiui (Filologijos fakultetas, FILF) ir magistrantei Emilijai Blockutei (Istorijos fakultetas, IF). Už pasiekimus matematikos, fizikos ir chemijos mokslų srityje apdovanoti magistrantai Tomas Latvys (FF) ir Jonas Stadulis (CHGF), pagyrimo raštas skirtas doktorantei Gerdai Žižiūnaitei (CHGF). Už biologijos, medicinos ir geomokslų darbus premija skirta magistrantui Arturui Airapetianui (MF), o už technikos mokslų tyrimus – magistrantei Simonai Armalytei (FF) ir alumnei Jurgai Jeršovaitei (FF).

Nuoširdžiai sveikiname Filologijos fakulteto doktorantą Laisvūną Čekavičių!

Doc. Regimantas Tamošaitis / Vilniaus universiteto nuotr.

Kovo 30 d. Panevėžio J. Miltinio teatre trims Vilniaus universiteto (VU) atstovams – ankčiau Lietuvių literatūros katedroje dirbusiam docentui Regimantui Tamošaičiui ir profesoriams emeritams Bonifacui Stundžiai bei Jonui Prapiesčiui – įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“.

Doc. R. Tamošaičiui ir profesoriui emeritui B. Stundžiai atminimo medaliai skirti už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje, o profesorius emeritas J. Prapiestis apdovanotas už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą.

Profesorius emeritas Bonifacas Stundžia / Vilniaus universiteto nuotr.

Atminimo medalis Seimo valdybos sprendimu įsteigtas 2011 m. balandžio 13 d., pagerbiant iškilią G. Petkevičaitės-Bitės asmenybę. Jis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą.

Atminimo medalių laureatus (Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius, piliečių bendruomenes, asociacijas ir kitus fizinius ar juridinius asmenis) išrenka Seimo valdybos sudaryta kandidatų vertinimo komisija.

Profesorius emeritas Jonas Prapiestis / Vilniaus universiteto nuotr.

Kasmet įteikiama 16 „Tarnaukite Lietuvai“ atminimo medalių. Tas pats asmuo apdovanojimą gali gauti tik vieną kartą.

Balandžio 1-4 dienomis mūsų fakultete vyko ERASMUS+ projekto „Development of Early Childhood Educational Programs in Georgian Universities (DECEP)” partnerių mokymo vizitas. Dalyvavo svečiai iš trijų Sakartvelo universitetų ir Sakartvelo Švietimo, mokslo ir jaunimo ministerijos. Projekto metu VU ir Tartu universitetai perduos savo gerąsias ikimokyklinio ugdymo programų praktikas Sakartvelo universitetams, kad šie galėtų patobulinti savo ikimokyklinio ugdymo bakalauro studijų programas.

Projektą koordinuoja doc. dr. Giuli Shabashvili iš Tbilisio valstybinio universiteto, mūsų VU FLF dalies projekto vadovė – UKI doc. dr. Simona Kontrimienė, pagrindiniai tyrėjai – FSF UMI doc. dr. Sergejus Neifachas, FLF UKI direktorė prof. dr. Roma Kriaučiūnienė ir FSF UMI doc. dr. Agnė Šimkienė.

Vizito metu Vilniaus ir Kauno vaikų darželiuose matėme, kaip teorija įgyvendinama praktikoje, o praktika teorijoje. Ateityje tikimės, kad Sakartvelo darželiai perims mūsų darželiuose vykdomas STEAM veiklas, socialinio-emocinio ugdymo programas, gal net keis ikimokyklinio ugdymo standartus.

Skaičiuojama, kad žmonių, kuriems aktuali lengvai suprantama kalba, Lietuvoje gali būti iki 420 000. Siekiant užtikrinti tokių žmonių poreikius, Lietuvoje vis daugiau tekstų rašoma lengvai suprantama kalba. Lengvai suprantama kalba yra metodas, sukurtas mokslininkų siekiant pateikti informaciją kuo aiškiau ir paprasčiau, kad ji būtų suprantama kuo įvairesnėms visuomenės grupėms.

VU mokslo populiarinimo žurnale „Spectrum“ neseniai pasirodė Filologijos fakulteto mokslininkių dr. Lauros Vilkaitės-Lozdienės ir dokt. Ingos Daraškienės straipsnis „Lengvai suprantama kalba: metinius pranešimus ja rengia ir Lietuvos prezidentas“.

Jų buvo teirautasi apie asmeninę motyvaciją dirbti su lengvai suprantama kalba ir taip prisidėti prie informacijos prieinamumo Lietuvoje didinimo.

„Aš daug dirbu su psicholingvistikos tyrimais, o psicholingvistikoje mes tiriame, kaip žmonės apdoroja kalbą, kas jiems yra paprasta, kas sudėtinga, taip pat bandome kurti modelius, kaip kalba veikia. Tiesą sakant, anksčiau tie tyrimai atrodė labai teoriniai ir tai manęs per daug net netrikdė, nes traukė intelektinis smalsumas. Tačiau, kai susidūriau su lengvai suprantama kalba, staiga pamačiau labai aiškų taikymą. Čia teoriniai modeliai taikomi bandant pagrįstai palengvinti, pasakyti paprasčiau, pagelbėti suprasti. O galimybė stebėti, kaip tai veikia, labai motyvuoja. Būna, kad bendraujam su žmonėmis su intelekto negalia, kurie prieš kelerius metus neturėjo ką skaityti, o dabar pasakoja, kad pvz. jiems labai patiko skaityti tekstus apie vieną ar kitą politiką, gali papasakoti kontekstą. Tada iš tikrųjų pajaučiu tiek mokslinių tyrimų, tiek jų pritaikymo prasmę“, – teigia mokslinininkė dr. L. Vilkaitė-Lozdienė.

„Šioje veikloje atsidūriau neplanuotai, bet labai sėkmingai. Per keletą metų nuveikta išties nemažai. Dirbti su lengvai suprantama kalba skatina tai, jog rezultatus pajusti galima labai greitai, jie realūs, apčiuopiami. Būna, kad pats paprasčiausias tekstas žmogui tiesiog keičia gyvenimo kokybę. Na, pavyzdžiui, koks naujas įdomus receptas. Kažkam gali atrodyti smulkmena, bet kitam tai gali būti labai svarbu. Jau nekalbant apie viešojo gyvenimo dalykus. Visa tai labai motyvuoja, kai supranti, kad prisidedi prie tam tikros žmonių grupės įtraukties ir jų gyvenimo pokyčių, gyvenimo kokybės gerinimo. Rengti tekstus lengvai suprantama kalba labai motyvuota ir tam tikras azartas – parašyti tikrai suprantamą, „skaidrų“ tekstą. Nenurimsti, kol neatrandi tinkamiausio žodžio, aiškios ir paprastos sakinio struktūros. Šio proceso metu pergalvojame savo supratimą apie kalbą, apie komunikaciją, įgauname papildomų žinių kaip lingvistai, daug aspektų pamatome visai kitu kampu. Tai be galo skatina dirbti ir toliau“, – savo mintimis dalijasi doktorantė I. Daraškienė.

Balandžio 10-11 d., 9 val. Filologijos fakultete, 92 aud., vyks tradicinė ir kasmet vis nauja skandinavų lektorių konferencija. Šiais metais joje į skandinavų literatūrą bus žvelgiama iš queer perspektyvos, metančios iššūkį tradicinėms, normatyvinėms tapatybės, ypač lyties (bet ne tik), apibrėžtims.

Į renginį atvyks autoriai, atlikėjai ir tyrėjai iš penkių Šiaurės šalių, kurie pristatys savo kūrybą ir įžvalgas, taip prisidėdami prie regiono literatūrinio ir kultūrinio dialogo. Ši konferencija tampa puikia proga susipažinti su Šiaurės šalių literatūriniais pasauliais ir jų įtaka šiuolaikinėms tendencijoms.

Dalyviai ir šalys:

• Madame Nielsen (Danija)
• Moa Backe Åstot (Švedija)
• Siiri Enoranta (Suomija)
• Eva Rún Snorradóttir (Islandija)
• Robin Van de Walle (Norvegija)
• prof. Jenny Björklund (Švedija)

Paskaitos ir diskusijos vyks tiek skandinavų, tiek anglų kalbomis.

Konferencijos programą ir daugiau informacijos apie dalyvius galima rasti Skandinavistikos centro
FB profilyje.

Renginio programą galite rasti čia.

Konferenciją organizuoja Skandinavistikos centro kviestiniai lektoriai: Kristian Nikolaj Rasmussen, Sturla Sagli, Taina Mylläri ir Gun-Marie Margareta Larsson.

Konferenciją remia: Šiaurės šalių studijų užsienyje bendradarbiavimo taryba (SNU),
Danijos kultūros institutas, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos ambasados Lietuvoje.

Filologijos fakulteto bendruomenės vardu sveikiname Augustą Sireikį apgynus daktaro disertaciją „Struktūrinė literatūros psichoanalizė: diskursyvinis tapatinimasis“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Darbo vadovė doc. dr. Nijolė Keršytė.

Sveikiname įveikus svarbų etapą ir linkime prasmingos tolimesnės akademinės veiklos.

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Gegužės 2 d. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultetas kartu su VU Kauno fakultetu organizuoja jau penktąją studentų lituanistų mokslinę konferenciją „Generalinė repeticija“, kuri šiais metais vyks VU Kauno fakultete. Mokslinė konferencija jau tapo tradicija, penktus metus suburiančia jaunuosius tyrėjus iš dviejų VU fakultetų ir suteikianti galimybę pasidalyti mokslinėmis įžvalgomis ir atradimais, pasirepetuoti savo darbų gynimus. Konferencijai nenumaldomai artėjant, savo mintimis ir įžvalgomis apie humanitarinius mokslus ir „Generalinę repeticiją“ sutiko pasidalyti du dėstytojai: Kauno fakulteto doc. dr. Robertas Kudirka ir Filologijos fakulteto asist. dr. Eleonora Terleckienė.

Apie tai daug kalbėta, bet juk repetitio est mater studiorum. Taigi, ar humanitariniai mokslai šiandien reikalingi? Ką esmingai kito jie įneša į kultūrą, visuomenę, kasdienį žmogaus gyvenimą?

Robertas Kudirka: „Kiekvienos tautos esminga dalis yra kalba – be jos savasties sunku suvokti tautiškumą (štai gretimais galime stebėti baltarusių ar ukrainiečių nutautėjimą ir to kainą...). Nesuvokiantieji šių dalykų vertina tikrovę tik siaurai materialistiškai, nes valstybę kuria tauta.“

Eleonora Terleckienė: „Per pastaruosius metus tiek daug šia tema pasisakyta, kad, atrodo, nėra ką ir pridurti. Humanitarika leidžia geriau suprasti ir kartu įvertinti mus supančius procesus, ji mus formuoja, ugdo kritinį mąstymą ir daro atsparesnius populistinėms klišėms, melui ir propagandai. Mums to šiandien ir ateityje ypač reikės. Tarp mano bičiulių vis prisimenama kurioziška situacija, kai vaikinukas, norėdamas sužavėti merginą, išdidžiai pareiškė, jog jis knygų neskaito, nes jos pakeičia žmogų. Ir jis visiškai teisus – pakeičia negrįžtamai.“

Kuo svarbus mokslinis darbas? Kaip manote, ar svarbu pradėti užsiimti mokslu jau nuo pirmo kurso?

Robertas Kudirka: „Labai sveika pradėti savo kokį nors tyrimą, susirasti savo srities medžiagą – ne tuos privalomuosius kursinius darbus, bet pagal mokslinę metodologiją panagrinėti kokią naują sritį. Mokslinė metodologija remiasi tyrimo kritiškumu, esmingumu – perprasti neformaliai, įdomiai šiuos principus naudinga kiekvienam. Galima ir atvirkščiai – tikrinti pseudomokslinius (pseudoistorikų, pseudolingvistų) teiginius.“

Eleonora Terleckienė: „Mokslinis darbas ugdo svarbius įgūdžius – pastabumą, gebą matyti platesnį kontekstą ir surankioti detales. Jis leidžia mokytis kelti įvairius klausimus, pažvelgti į tiriamą objektą iš skirtingų perspektyvų, lavina kritinį mąstymą. Vadinasi, kuo anksčiau imiesi kad ir nedidelės mokslinės problemos, tuo anksčiau šiuos universalius įgūdžius imi šlifuoti. Apskritai mokslinis darbas yra tiesiog smagu. Randi tave dominančią temą ar klausimą ir tuomet ieškai, aiškiniesi. Smagu nardyti po kontekstus, skaityti primirštus tekstus senųjų spaudinių skaitykloje ar archyve, atlikti tyrimus, tikrinti hipotezes ir atrasti tai, ko iki tavęs dar niekas neatrado.“

Kaip Jūs matote „Generalinę repeticiją“? Kuo ji reikšminga?

Robertas Kudirka: „Labai rekomenduoju kiekvienam studentui, nes viešas kalbėjimas prieš didesnę auditoriją nėra lengvas dalykas. Tai gera praktika pažinti būdus, kaip pristatyti kokį nors turinį, kaip kalbėti, kokia strategija pateikti duomenis. Dažnam ateityje reikės kalbėti per susirinkimus, pristatyti duomenis, jausti auditoriją – ryžkitės pirmai treniruotei, atvykite į „Generalinę repeticiją“. Graudu žiūrėti, kada per bakalauro gynimus studentas elgiasi lyg nieko nebūtų girdėjęs apie retoriką.“

Eleonora Terleckienė: „Generalinė repeticija“ yra puikus sumanymas, jau ne pirmus metus jauniesiems tyrėjams suteikiantis svarbią platformą. Nauda daugialypė – tai ir mokymasis aiškiai, bet tuo pačiu įdomiai ir patraukliai pristatyti savo tyrimą, suvaldyti drebantį balsą, tilpti į numatytą laiką, dalyvauti diskusijoje, atsakyti į kylančius klausimus. Viešasis kalbėjimas šiandien labai vertinamas, bet įgyjamas tik per praktiką. Studentų akademinių konferencijų mažai, tad „Generalinė repeticija“ atveria galimybę būti išgirstam, išmėginti jėgas, pasitikrinti hipotezes ir, žinoma, geriau pasiruošti baigiamojo darbo gynimui.“

Gal galėtumėte pasidalyti ryškiausia generaline repeticija Jūsų filologiniame kelyje? Ar / kaip ilgainiui kinta tų repeticijų vertė?

Robertas Kudirka: „Aišku, buvo pirmas studento pranešimas per konferenciją. Tema buvo iš eksperimentinės fonetikos: balsių spektrinė analizė. Labai gerai atsimenu slavistės doc. dr. D. Balšaitytės patarimus ir skatinimą, dėkingas iki šiol. Viešas kalbėjimas ir duomenų pateikimas yra komunikacinis menas: tobulėti yra nuolat kur, visada reikia įsivaizduoti numanomus klausytojus, kritiškai vertinti medžiagą, vengti maksimalizmo, mokėti staigiai reaguoti į pasikeitusią situaciją ir pan.“

Eleonora Terleckienė: „Deja, niekaip negaliu rasti pavyzdžio, kurį galėčiau įvardyti kaip ryškiausią. Tačiau savaip repetuoju nuolat – kad ir prieš paskaitą mintyse dėlioju tai, ką noriu pasakyti. Kinta repeticijų pobūdis, bet ne svarba. Bakalauro studijose ruošdama konferencijai pranešimą, repetuodavau temą pristatydama draugams – jie buvo mano atviriausi kritikai. Dabar jau konferenciją matau kaip savotišką generalinę repeticiją ruošiant mokslinę publikaciją. Taip kolegų rate gali pasitikrinti, ar tavo idėja įdomi ir pasirinktas tyrimo kelias perspektyvus. Bet kokiu atveju, tas bandomasis, mokomasis atlikimas leidžia įsivertinti esamas stiprybes, silpnybes ir pasiruošti įveikti iššūkį, kad ir koks jis bebūtų.“

Studentų lituanistų mokslinė konferencija „Generalinė repeticija“ – reikšmingas renginys, suburiantis visus, besidominčius lietuvių kalba, literatūra ir kultūra, norinčius prisidėti prie lituanistikos raidos ir sklaidos. Toks ir renginio tikslas – įkvepiant bendradarbiavimą tarp lituanistų iš VU Filologijos ir Kauno fakultetų, skatinti akademines diskusijas ir jaunųjų tyrėjų aktyvumą.

Visi III ir IV kursų studentai lituanistai, norintys dalyvauti „Generalinėje repeticijoje“, kviečiami iki balandžio 25 d. siųsti savo pranešimų anotacijas (iki 150 ž.) el. paštu:  . Daugiau informacijos galite rasti Facebook platformoje.

Kilus klausimams galite rašyti nurodytu el, paštu – .

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Balandžio 4 d., Vilniaus universiteto (VU) 446-ojo gimtadienio įvykių sūkuryje, nuaidėjo bendruomenės Talentų vakaras. Vakaras buvo kupinas emocijų ir kūrybinio įkvėpimo, nes scenoje pasirodė net 12 įvairių meno sričių ir talentų atstovų: pianistai, gitaristai, dainininkai, šokėjai, stand-up komikė, alternatyvios muzikos grupė ir kt. Visi jie, nepaisant sceninio jaudulio, savo nuoširdžiais pasirodymais sukūrė puikų  koncertą, kurį vedė VU Impro studijos aktoriai.

Talentų vakaro nugalėtoja tapo Filologijos fakulteto Italų filologijos trečiojo kurso studentė Ieva Baronaitė, kuriai buvo įteiktas 250 Eur čekis įsigyti prekių „Hobby Shop“ parduotuvėje. Po renginio Ieva neslėpė jaudulio ir teigė nesitikėjusi laimėti, labiau atvykusi į renginį pasidalyti savo kūryba ir pasiklausyti kitų. „Labai džiaugiuosi ir savimi, ir visais kitais, kurie buvo kartu šioje scenoje. Mūsų visų bendra pergalė yra ta, kad padarėme šį koncertą tokį gražų“, – sakė Talentų vakaro nugalėtoja, komisijos narius sužavėjusi itin lyriška ir jautria daina Pauliaus Širvio eilėmis bei pačios sukurtu fortepijono akompanimentu.

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Laimėtoja atskleidė, kad ne tik šiame pasirodyme, bet ir apskritai jos gyvenime itin svarbų vaidmenį užima poeto P. Širvio kūryba. „Man labai patinka būti tarp žmonių. Kadangi esu jautri, neretai perimu kitų žmonių emocijas. P. Širvio eilės yra labai skaudžios, labai liūdnos, tačiau mano sielai labai artimos.  Nesu patyrusi tokių skaudžių išgyvenimų, kuriuos patyrė poetas, bet tas grožis ir šviesa su kuria jis rašė, mano sielai yra labai priimtina. Man yra vienas malonumas kurti muziką šio poeto eilėms“, – dalijosi VU Talentų vakaro nugalėtoja Ieva Baronaitė.

Sveikiname Ievą!